Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je E. Z. , gimęs (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vis, Lietuvos Respublikos pi­lie­tis, neve­dęs, nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, netei­stas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kal­ti­na­masis tyčia, iš asmeninių paskatų ne­sun­kiai su­ža­lo­jo žmogų, t. y. 2015 m. liepos 6 d., apie 1⁰⁰ val. nakties, I. P. namuose Plungės rajone, (duomenys neskelbtini), švenčiant V. ir R. M. gimtadienį, kaltinamasis E. Z. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė D. U. į veido sritį, taip nukentėjusiajam D. U. padarė sužalojimus: dvigubą apatinio žandikaulio lūžį dešinio kampo srityje ir kairiųjų 33-34 dantų srityje - nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje inicijuotas pagal D. U. pareiškimą, kad 2015-07-06, tarp 0⁰⁰-1⁰⁰ val., draugo I. P. sodybos kieme, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Plungės rajone, be jokios priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, jį stipriai sumušė E. Z. suduodamas labai stiprų smūgį, ko pasėkoje jis nugriuvo ir prarado sąmonę, jam buvo stipriai sužalota galva, veidas, keliose vietose lūžo žandikaulis, buvo nuvežtas į Plungės rajono savivaldybės ligoninę, o po to išvežtas į Klaipėdos universitetinę ligoninę. (b.l. 5, 6).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuoja praktiką, kad Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. dispozicijoje nurodytos chuliganiškos paskatos nustatomos tada, kai nusikalstama veika padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu surinkta pakankamai duomenų, kad gimtadienis vyko privačioje namų valdoje, pažįstamų žmonių draugijoje, kur kaltinamasis atvyko būdamas pakviestas R. M. . Pasirodžiusį E. Z. D. U. tuoj pat išvadino „pyderu“, išsakė nepasitenkinimą jam, jog atvažiavęs pirma nepasveikino gimtadienį švenčiančius M., o pradėjo sveikintis su kitais. Iš gana nuoseklių kaltinamojo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme matyti, kad nukentėjusysis vis kabinėjosi prie jo žodžiais, eidavo prie jo ir plekšnodavo per veidą, siūlė pasimušti, kas neabejotinai jį erzino, nes, kaip pats kaltinamasis sakė „neiškentęs sutiko“, todėl, atsiradus galimybei atkeršyti už įžeidimą, prieš nukentėjusįjį D. U. kaltinamasis tyčia pavartojo smurtą dėl asmeninio pobūdžio motyvų, ko pasėkoje, neadekvačias smurtiniais veiksmais, sukėlė D. U. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo iškeltą versiją teisme patvirtino liudytojas D. M. , kuris analogiškus parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, teisme patvirtindamas, kad kaltinamajam ir nukentėjusiajam neturi pykčio. Nukentėjusiojo iškeltos versijos, kad kaltinamasis jį sužalojo iš chuliganiškų paskatų, nepatvirtino nei vienas teisme apklaustas proceso dalyvis.

Lietuvos Respublikos BK 14 str. numato, kad asmuo nusikaltimą gali padaryti tik tyčia arba neatsargiai. Pagal BK 15 str. 1 d. nuostatas, nusikaltimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, pagal BK 16 str. 1 d. nuostatas, nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

Nukentėjusįjį kaltinamasis sužalojo veikdamas netiesiogine tyčia, dėl kaltinamojo suduoto smūgio nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dvigubo žandikaulio lūžio, todėl tarp E. Z. veikimo – smūgio sudavimo ir atsiradusių padarinių – nesunkaus sveikatos sutrikdymo D. U. , yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, jog tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir panašiai, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinė nutartis Nr. 2K-454/2011).

Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliais veiksmais; b) grasinimais; c) patyčiomis; d) vandališkais veiksmais. Veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Būtina nustatyti, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką ir šis sutrikdymas buvo realus.

Viešoji vieta teismų praktikoje aiškinama kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Viešąja vieta laikoma ir privati teritorija, jeigu dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje nustatyta, kad V. ir R. M. gimtadienis buvo švenčiamas I. P. namų kieme, pavėsinėje, Plungės rajone, (duomenys neskelbtini). Kad šios sodybos kiemą teismas galėtų pripažinti viešąją vietą, atitinkančia teismų praktikoje nustatytus viešosios vietos kriterijus, kaip pavyzdžiui, sodybos kiemas neaptvertas ir matomas nuo kelio, dėl ko kieme bet kada galėjo apsilankyti pašaliniai žmonės, nėra pakankamai duomenų, nes įvykio vieta neapžiūrėta ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis E. Z. viešosios tvarkos nepažeidinėjo, chuliganiškai nesielgė, ten pašalinių žmonių nebuvo – visi gimtadienio šventės dalyviai draugai ir pažystami. Kaltinamojo veiksmai negali būti vertintini kaip įžūlus elgesys, kadangi nustatyta paties nukentėjusiojo D. U. netinkama veika kaltinamojo atžvilgiu, kaltinamasis fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį pavartojo dėl nuosprendyje aptartų asmeninio pobūdžio motyvų.

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kurie gauti teisėtais būdais Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo E. Z. kaltę, kad iš asmeninių paskatų, tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam D. U. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, jo veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., todėl veika perkvalifikuotina iš BK 138 str. 2 d. 8 p., netaikant BPK 256 str. nuostatų. Iš kaltinimo išjungtina atsakomybę sunkinanti aplinkybė - girtumas nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi ikiteisminio tyrimo metu jokiomis leistinomis priemonėmis kaltinamojo girtumas neužfiksuotas, teisme kaltinamasis teigė alaus buvęs išgėręs mažai, tai jam jokios įtakos neturėjo, apklausti teisme nukentėjusieji ir liudytojai kaltinamojo girtumo nepatvirtino. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamojo E. Z. veika pagal jam pareikštą kaltinimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo neįrodyta, todėl kaltinamasis išteisintinas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Bausmės skyrimas. Pagal BK 41 straipsnio nuostatas, bausmė yra valstybės privartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 61 str.), numatytais nepilnamečiui (BK 91 str.).

Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalto būdamas nepilnametis, neteistas, seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, į policiją dominančių vaikų kartoteką įrašytas nuo 2012-01-18 už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsako tėvai. Atsižvelgiant į tai, kad pats nukentėjusysis D. U. elgėsi provokuojančiai kaltinamąjį išvadindamas necenzūriniu žodžiu ir reikšdamas nepagrįstą nepasitenkinimą dėl pasisveikinimo, ši aplinkybė pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įgyvendinant bausmės paskirtį šioje byloje, teismas kaltinamajam skiria laisvės apribojimo bausmę, esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti.

Civilinis ieškinys. D. U. ieškinys tenkintinas iš dalies.

Turtinė žala. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 178 str. nuostatas, žalos dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimą atlyginti 1.108,59 Eur turtinės žalos pilnoje apimtyje. Vaistų už 16,59 Eur įsigijimą patvirtina kasos čekis (b.l. 141). Teismas nesutinka su paskaičiuota prašoma priteisti 1.092 Eur negauto darbo užmokesčio suma. Iš darbo sutarties (b.l. 139-140) matyti, kad sužalojimo metu D. U. atlyginimas neatskaičius mokesčių buvo 666 Eur. SODRA informavo, kad laikotarpiu nuo 2015-07-05 iki 2015-08-31 D. U. išmokų negavo (b.l. 138). Ieškovas savo ieškinyje nurodo, kad už laikotarpį nuo 2015-07-06 iki 2015-08-28, už 39 darbo dienas, atskaičius mokesčius, jam turi būti priteisti 1.092 Eur, nes dienos uždarbis yra 28 Eur (b.l. 135). Nuo 666 Eur atskaičius 89,66 Eur pajamų mokestį ir 59,94 Eur SODROS mokestį, D. U. išmokamo mėnesinio uždarbio suma sudaro 516,40 Eur. Kadangi SODRA būtų išmokėjusi tik 80 % darbo užmokesčio, dienos atlyginimas yra 19,67 Eur. Už pirmas dvi darbo dienas darbdavys turėjo išmokėti 49,20 Eur (516,40 : 21 = 24,60), už 37 nedarbingumo dienas SODRA turėjo išmokėti 727,79 Eur (19,67 x 37), iš viso - 776,99 Eur.

Neturtinė žala. Šios žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. D. U. dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo neabejotinai patyrė skausmą, dvasinį sukrėtimą, buvo nedarbingas, patyrė nepatogumus dėl maitinimosi, bendravimo, estetinius, buvo operuotas, gydomas ligoninėje. Atsižvelgiant į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, kad nusikalstamai veikai kilti įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys, į motyvus kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimas priteisti jo prašomą neturtinės žalos dydį 5.000 Eur, atsakovo ir ieškovo interesų pusiausvyrą, taip pat į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d., vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas ieškinio reikalavimą tenkina iš dalies ir laiko galimu neturtinei žalai atlyginti priteisti 1.000 Eur nuo prašomos priteisti sumos.

Proceso išlaidos. Ieškovo reikalavimas dėl priteisimo 600 Eur išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą tenkintinas iš dalies (BPK 106 str.), taikant proporciją nuo pagal ieškinio pirminį reikalavimą patenkintos sumos. Ieškinio reikalavimų pinigine išraiška patenkinta 45 %, todėl nuo 600 Eur išlaidų priteistina suma sudaro 270 Eur.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 302-305, 307-308 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. Z. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir jį nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vienerius) metus, paskirti įpareigojimą per 2 (du) mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. Z. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

D. U. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jam iš E. Z. priteisti 776,99 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt šešis eurus 99 centus) turtinei žalai atlyginti, 1.000 Eur (tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti, 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) išlaidų už advokato padėjėjo pagalbą, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų, nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos, ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.