Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei R. B., atstovaujančiai nepilnamečio sūnaus D. T. interesus, ieškovės atstovei advokatei I. M., atsakovei R. T., atstovaujančiai nepilnamečio sūnaus N. T. interesus, atsakovės atstovei I. G., trečiųjų asmenų atstovams – „Swedbank“, AB, atstovui A. P., „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovui J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B., atstovaujančios nepilnamečio sūnaus D. T. interesus, patikslintą ieškinį atsakovei R. T., atstovaujančiai nepilnamečio sūnaus N. T. interesus, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialas, dėl gyvybės draudimo sąlygos pripažinimo negaliojančia, nepagrįsto praturtėjimo ir draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos rašytiniai duomenys rodo, kad 2010-02-09 A. T. ir „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialas, pagal A. T. raštu pateiktą prašymą sudaryti sutartį, ikisutartinę informaciją, sudarė Gyvybės draudimo sutartį (pagal Gyvybės draudimo taisykles Nr. 026), pagal kurią naudos gavėjas apdraustojo mirties atveju buvo atsakovė R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išmokos proporcija 100% bei susitarimą dėl elektroniniais kanalais atliekamų operacijų (b.l. 24,25-26,27,28,29-31,71-74). 2010-02-09 A. T. ir „Swedbank“, AB, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12-17). Taip pat 2010-03-30 A. T. ir „Swedbank“, AB, sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 18-23). „Swedbank”, AB minimus vartojimo kreditus suteikė asmeniškai A. T. (b.l. 96). R. T. pateikė duomenis apie jos ir A. T. santuokos metu paimtus kreditus ir jų grąžinimą (b.l. 107-110). R. B. pateikė duomenis apie A. T. mokėjimus iš sąskaitos 2010-03-01 – 2015-05-10 laikotarpiu (b.l. 128-130). VĮ Regitra duomenimis 2010-06-02 A. T. buvo įsigijęs transporto priemonę, kurią 2010-08-07 pardavė (b.l. 111,126,127).

A. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Pateiktas A. T. laidotuvių išlaidų išrašas (b.l. 102). Mirus A. T., rašytiniu R. T. prašymu „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialas 2014-06-11 jai išmokėjo 28051,98 Lt (8124,41 Eur) draudimo išmoką (b.l. 75-76). 2015-03-10 teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. T., miręs (duomenys neskelbtini), yra R. B. sūnaus, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o pastarasis yra jo sūnus (b.l. 44-45). A. T. yra D. T., gim. (duomenys neskelbtini), sūnus, vaiko motina - R. B. (b.l. 9-11). 2015-04-28 teismo nutartimi išduotu leidimu leista R. B. priimti mirusio A. T. palikimą pagal apyrašą nepilnamečio vaiko D. T. vardu (b.l. 32-33). 2015-05-20 antstolio R. K. sudarytas paveldimo turto apyrašas, pagal kurį velionio A. T. paveldimą turtą priėmė įpėdinė R. B., atstovaujanti nepilnametį sūnų. Apyraše pažymėta, jog A. T. neįvykdyti įsipareigojimai bankui pagal asmeninės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 301,22 Eur; pagal asmeninės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) – 427,83 Eur, kurių likučiai 2016-02-11 duomenimis yra padidėję (b.l. 34-36,37-40,124). 2011-10-17 teismo sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta R. T. ir A. T. santuoka bei patvirtinta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis (b.l. 41-42,43).

Ginčo esmė, kad ieškovė, reikšdama šį ieškinį ir atstovaudama nepilnamečio sūnaus interesus, siekia priteisti iš atsakovės nepilnamečiui mirusiojo A. T. sūnui D. T. ½ dalį išmokos, išmokėtos atsakovei „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo gyvybės draudimo išmokos. Tačiau ieškovė, atstovaudama nepilnamečio vaiko interesus, nėra 2010-02-09 A. T. sudarytos Gyvybės draudimo sutarties dalyvė. Šią sutartį naudos gavėjas apdraustojo mirties atveju buvo atsakovė R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išmokos proporcija 100%. A. T. mirtis buvo pripažinta draudžiamuoju įvykiu ir naudos gavėjai R. T. buvo išmokėta draudimo išmoka. Ieškovei, atstovaujančiai nepilnametį sūnų ir priėmusiai mirusiojo A. T. palikimą, galimybė priteisti dalį draudimo išmokos nepilnamečio sūnaus vardu atsirastų tik teismui pripažinus, kad nepagrįstai žuvusysis naudos gavėja paskyrė atsakovę ir ši sutarties nuostata būtų pripažinta negaliojančia.

Dėl gyvybės draudimo sutarties sąlygos dėl naudos gavėjo paskyrimo neteisėtumo ir draudimo išmokos priteisimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1006 str. nustato naudos gavėjo keitimo bei paskyrimo tvarką, kurią detalizuoja specialus teisės aktas – 2003-09-18 Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas Nr. IX-1737, redakcija, galiojusi nuo 2009-12-28 iki 2010-11-23 (toliau - DĮ). DĮ 98 str. 1 d. numatyta, kad draudėjas gali sudaryti gyvybės draudimo sutartį dėl savo arba dėl kito asmens turtinių interesų. Pagal minėto straipsnio 2 dalį, gyvybės draudimo sutartis laikoma sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama (apdraustojo), naudai, jei draudimo sutartyje nėra nurodytas kitas naudos gavėjas. Gyvybės draudimo sutartis asmens, kuris nėra apdraustasis, naudai gali būti sudaryta tik gavus apdraustojo raštišką sutikimą (DĮ 98 str. 3. d.). DĮ 102 str. įtvirtinti naudos gavėjo paskyrimo ir pakeitimo pagrindai. Šio str. 1 ir 5 d. numatyta imperatyvi draudėjo teisė gyvybės draudimo sutartyje paskirti naudos gavėjus bei juos pakeisti. Įvykus draudžiamam įvykiui teisę į draudimo išmoką įgyja naudos gavėjas, jei jis buvo paskirtas vadovaujantis minėtame str. nustatyta tvarka (DĮ 102 str. 11 d.). Jei draudėjas ar gyvybės draudimo sutartyje nustatytais atvejais apdraustasis nepaskyrė naudos gavėjo, dėl apdraustojo mirties mokėtinos draudimo išmokos paveldimos įstatymų nustatyta tvarka (DĮ 101 str). Pagal 2010-02-09 Gyvybės draudimo taisyklių Nr. 026 (2009-04-21 redakcija) 4 p. pažymėta, jog naudos gavėjas, tai asmuo, kuris nurodytas draudimo sutartyje, turintis teisę gauti draudimo išmoką įvykus draudžiama įvykiui. Draudimo išmokų mokėjimo tvarką reglamentuoja minimų taisyklių 13 str. Pagal šio straipsnio nuostatas apdraustajam mirus draudimo išmoka mokama paskirtam naudos gavėjui.

Konstatuotina, jog naudos gavėju pagal gyvybės draudimo sutartį galėjo būtų pats A. T., ieškovė R. B. ar bet kuris kitas asmuo. Gyvybės draudimo sutartis yra savarankiška sutartis ir ji sudaroma laisva šalių valia, o draudimo sutartį patvirtina draudimo polisas (CK. 6.988 str. 2. d., 6.989 str. 2 d.). Ji nėra privalomojo pobūdžio sutartis, kiekvienas asmuo ją gali sudaryti ar nesudaryti įvertinęs savo poreikius bei galimybes mokėti draudimo įmokas. Nustatyta, jog A. T. apsidrausti gyvybės draudimu pasirinko laisva valia. Draudikas arba jo atstovas galėjo tik pasiūlyti sudaryti gyvybės sutartį, o ne reikalauti ją sudaryti, todėl negalėjo įtakoti A. T. apsisprendimo. Liudytoja D. A. mano, jog A. T. savo noru įrašyti naudos gavėjo negalėjo, tačiau tam nenurodė jokių svarių priežasčių. Tokių priežasčių nenurodė ir ieškovė. Teismas mano, jog naudos gavėją įrašyti atsakovę A. T. dėl to, jog: vis dar abu buvo susituokę, nors prieš kelias dienas ir pradėjo gyventi atskirai; dėl gimusio sūnaus N. T., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendravo iš jį lankė, o vėliau teikė jam išlaikymą; dėl tuo metu likusių skolinių įsipareigojimų dėl jų mirusios dukros paminklo statymo išlaidų bei bendrų su R. T. skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, ką patvirtino liudytojos K. M. ir A. R., t. y. turint turtinį interesą. Tokia buvo A. T. valia dėl naudos gavėjos įrašymo, kuri atitinka įstatymo nuostatas ir kurios jis daugiau kaip ketverius metus nekeitė iki pat savo mirties (CK 1.5 str.). Šiai valiai pasirodo įtakos neturėjo tarp A. T. ir R. T. buvę nesutarimai, kuriuos nurodė liudytojos R. Š. ir K. M.. Pastebėtina, jog buvę minimi nesutarimai negali būti vertinami kaip priežastis dėl neteisėto naudos gavėjo įrašymo. Pažymėtina, jog liudytojų nurodyti nesutarimai buvo iki gyvybės sutarties sudarymo, nes galėjo būti dėl vykstančio skyrybų proceso, kurį A. T. ir R. T. užbaigė bendru abiejų sutuoktinių sutarimu.

Gyvybės draudimo sutartis šioje byloje nėra sietina su jokiomis kitomis civilinėmis sutartimis ar kitų sutartinių prievolių užtikrinimu. Tai patvirtina atsakovė ir trečiojo asmens „Swedbank“, AB atstovas. Tą pačią dieną, kaip ir gyvybės draudimo sutartis, A. T. sudaryta vartojimo kredito ir jo vėliau jo sudaryta vartojimo kredito sutartys nėra tarpusavyje susijusios. Tai nustatyta iš vartojimo kredito sutarčių specialiųjų dalių, kur, priešingai negu mano ieškovė, nėra numatyta paskolos gavėjo prievolė apdrausti savo gyvybę nuo nelaimingų atsitikimų bankui (vartojimo kredito sutarčių 9.1, 9.2 punktai). Be to, skiriasi vartojimo sutarčių ir gyvybės draudimo sutarčių terminai – gyvybės draudimo sutarties terminas žymiai ilgesnis. Jei vartojimo kredito sutartyse būtų buvusi būtinybė A. T. draustis gyvybę nuo nelaimingų atsitikimų, naudos gavėju būtų bankas, ką patvirtino trečiojo asmens „Swedbank“, AB, atstovas. Teismas atribodamas šias sutartis plačiau nepasisako ir vartojimo kredito sutarčių turinio neaiškina. Gyvybės draudimo sutartis yra sumų, o ne nuostolių draudimo sutartis. Draudėjo sudaryta gyvybės draudimo sutartis yra savarankiška apdraustojo gyvybės rizikos sutartis, o ne kreditų ar įsipareigojimų draudimo sutartis, kurių paskirtis užtikrinti draudėjo prisiimamus įsipareigojimus. Atsakovė neturi pareigos iš gyvybės draudimo išmokos atlyginti nebaigtas A. T. mokėti sumas ar išlaidas dėl jo palaidojimo. Todėl atsakovė teisėtai gavusi draudimo išmoką nelaikytina nepagrįstai praturtėjusi (CK 6.242 str.).

Atmestinas kaip nepagrįstas ieškovės argumentas, kad naudos gavėją galėjo užpildyti vartojimo kredito ir gyvybės draudimo sutartis pildžiusi banko darbuotoja. Banko darbuotoja atstovavo skirtingiems juridiniams subjektams, ką pažymėjo trečiojo asmens „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo atstovas. Pagal teisinį reglamentavimą A. T. užpildė visus reikalingus dokumentus, t. y. susipažino su Gyvybės draudimo taisyklėmis, pasirašė prašymą sudaryti sutartį, kur nurodė naudos gavėja R. T., pasirašė susitarimą dėl elektroniniais kanalais atliekamų operacijų. Nors liudytoja N. T. ir nurodė, jog A. T. nerūpestingai elgėsi su dokumentais, tačiau tam patvirtinti nėra jokių įrodymų. Priešingai, visi reikalingi ginčui spręsti dokumentai buvo rasti ir pateikti teismui, jų skaičius atitinka pateiktus draudėjo egzempliorius, pagal minimus dokumentus R. T. kreipėsi ir gavo draudimo išmoką. Teismas sutinka, kad savo turimų kopijų A. T. nepasirašė, tačiau draudimo bendrovei pateikti dokumentai buvo pasirašyti ir teismui jų egzemplioriai pateikti į bylą. Nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes, kad sudarydamas gyvybės draudimo sutartį A. T. nespėjo įsigilinti į dokumentus ir jų neskaitė. Net ir liudytojos N. T. nurodytos aplinkybės, jog A. T. nebaigė vidurinio mokslo ir dirbo tik vairuotoju, nesuteikia pagrindo spręsti apie jo negalėjimą teisingai suvokti ir įvertinti sudaromos gyvybės sutarties sąlygų esmės. O sudaryta sutartis su draudėju dėl elektroniniais kanalais atliekamų operacijų leido draudikui pildyti dokumentus elektronine forma ir suteikė prašymus draudėjui A. T. pateikti elektronine forma.

Todėl vadovaujanti aukščiau išdėstytu nėra pagrindo tenkinti ieškovės, atstovaujančios nepilnamečio sūnaus D. T. interesus, ieškinio reikalavimų ir pripažinti 2010-02-09 Gyvybės draudimo sutarties, pasirašytos tarp A. T. ir „Swedbank Life Insurance SE“ Lietuvos filialo, sąlygą, kad naudos gavėjas apdraustojo mirties atveju yra R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) išmokos proporcija 100%, negaliojančia ir tuo pagrindu atsakovės gautas lėšas pripažinti be pagrindo įgytomis bei ieškovės sūnui priteisti ½ draudimo išmokos kartu su palūkanomis.

Netenkinus ieškovės, atstovaujančiai nepilnamečio sūnaus D. T. interesus, pagrindinių patikslinto ieškinio reikalavimų, susijusių su gyvybės draudimo sutarties sąlygos dėl naudos gavėjo paskyrimo neteisėtumu ir draudimo išmokos priteisimu, kiti patikslinto ieškinio reikalavimai nebėra teisiškai reikšmingi ir dėl jų nepasisakoma.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas

Ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo priėmimo (b.l. 7,59). Atsižvelgiant į tai, kad 2016-01-28 ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant nuo bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo valstybei (b.l. 112-113), todėl jos iš ieškovės nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 str.).

Kadangi ieškinys atmestinas, o atsakovė yra patyrusi 600 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Todėl patirtos išlaidos jai priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

2015-11-06 teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl draudimo atsakovei perleisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą (b.l. 56-57,63-64), naikintina nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 149 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės, atstovaujančios nepilnamečio sūnaus D. T. interesus, ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei R. T., a.k. (duomenys neskelbtini)

2015-11-06 teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl draudimo atsakovei R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) perleisti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.