Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-223-557/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-07-14
Bylos Nr.
1S-223-557/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-63389-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Pauliukėnas
Nuteistasis
V. M.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-223-557/2016
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63389-2015-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1.;2.5.19.;2.14.4.; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 14 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. M. skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 17 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-217-729/2015 V. M. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. dvejiems metams laisvės atėmimo. Taikant BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-11-17 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bausmę atliekant pataisos namuose.

2016 m. gegužės 23 d. Klaipėdos rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo V. M. prašymas peržiūrėti baudžiamojoje byloje Nr. 1-217-729/2015 priimtą teismo nuosprendį, ir pritaikyti BK 75 str. nuostatas bei atidėti bausmės vykdymą. Prašymą nuteistasis grindžia tuo, kad Klaipėdos apygardos teismui 2016-05-16 nutartimi pripažinus, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1d., už kurią jis nuteistas 2015-12-17 nuosprendžiu, V. M. padarė būdamas neteistas, yra visi pagrindai neskirti jam realaus laisvės atėmimo, o šios bausmės vykdymą atidėti BK 75 str. nustatytomis sąlygomis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartimi prašymas netenkintas. Teismas motyvavo, kad V. M. pripažintas kaltu 2015-12-17 nuosprendžiu už apysunkio nusikaltimo padarymą, ir jau bausmės skyrimo metu teismo buvo aptarta ir atmesta galimybė atidėti šiam asmeniui bausmės vykdymą. Tai buvo grindžiama ne tik V. M. teistumu, kuris vėliau, 2016-05-16 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pripažintas išnykusiu 2015-10-31, bet ir visa kaltinamąjį charakterizuojančia bylos medžiaga – daugkartiniais ankstesniais teistumais, nuosprendžio priėmimo metu turėtais duomenimis apie naujų ikiteisminių tyrimų pradėjimą, kaltinamojo socialinių ir darbinių ryšių analize. Teismas pažymėjo, kad netgi išnykusį 2015-10-31 V. M. teistumą ir naujos nusikalstamos veikos 2015-11-16 padarymą skiria tik dvi savaitės, todėl tiek nuosprendžio priėmimo metu, tiek priimant šią nutartį, formalus teistumo termino pasibaigimas nesudaro pagrindo teismo įsitikinimui, kad V. M. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. M. skundu prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį pakeisti, jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Pažymi, kad apylinkės teismas klaidingai nurodo, jog jau skiriant bausmę buvo svarstyta dėl BK 75 str. taikymo, nes teismas skirdamas bausmę daug dėmesio skyrė tam, kad jis buvo daug kartų teistas, teistumai neišnykę, ir dėl to net nebuvo dėl ko taikyti ar svarstyti BK 75 str. nuostatas. Nagrinėjant bylą jis prašė, kad būtų teisiamas kaip pirmą kartą, bet teismas nesutiko su tuo ir skyrė griežčiausią bausmę. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 16 d. nutartimi, tenkindamas V. M. skundą konstatavo, jog V. M. teistumas pagal 2010-08-31priimtą nuosprendį išnyko 2015-10-31. Taigi jam 2015-12-17 nuosprendžiu skiriant bausmę, jo teistumas jau buvo išnykęs, tačiau jis nebuvo teisiamas kaip pirmą kartą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, 2016-06-10 svarstydamas jo prašymą dėl bausmės sušvelninimo atidedant jos vykdymą nurodė, kad BK 75 str. nuostatų taikymas jau buvo svarstytas, tačiau pažymi, kad nuosprendyje niekur nepasisakoma dėl bausmės vykdymo atidėjimo – akcentuojamas neišnykęs teistumas, jį pabrėžė ir apeliacinį skundą nagrinėjęs apygardos teismas. Nurodo, kad turi gyvenamąją vietą, yra jaunas ir dirbti galintis žmogus, yra pasikeitęs, nėra tas, kuris tik daro naujus nusikaltimus. Mano, jog išnykę teistumai rodo, kad jis nėra toks žmogus, kaip įvardino apylinkės teismas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

BK 75 str. numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Pažymėtina, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų tuo atveju, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, o BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo prerogatyva. Šį baudžiamąjį įstatymą teismas taiko tik byloje esant tam tikrai įstatymo leidėjo nustatytai sąlygų visumai ir tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012).

Iš išvardyto matyti, kad kiekvienu atveju priimdamas nuosprendį, teismas įvertina visumą aplinkybių, ir sprendžia, ar bausmės tikslai bus pasiekti, atidedant bausmės vykdymą. Nors V. M. nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, net nevertino BK 75 str. nuostatų taikymo, nes klaidingai konstatavo, jog jam neišnykęs teistumas, tačiau iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-12-17 nuosprendžio matyti, kad skiriant bausmę ir vertinant bausmės vykdymo atidėjimo galimybę, buvo atsižvelgta ir į kitas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes – jis sistemingai daro turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, 2015 metais jo atžvilgiu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo perduota dar viena baudžiamoji byla dėl turtinių nusikaltimų padarymo (joje V. M. atžvilgiu 2016-03-10 priimtas apkaltinamasis nuosprendis, įsiteisėjęs 2016-06-16), todėl konstatavo, kad V. M. yra linkęs daryti nusikalstamas veikas, be to, neturi tvirtų socialinių saitų ir legalaus pragyvenimo šaltinio laisvėje, todėl nėra galimybių tikėtis, kad pasitaisys neskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad įvertinus išvardytas aplinkybes, nėra pagrindo laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti (BK 75 str.).

Aukštesnysis teismas pažymi, jog kaip jau minėta, BK 75 str. nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas, arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus. Taigi aplinkybė dėl V. M. teistumų išnykimo ar neišnykimo priimant 2015-12-17 nuosprendį nebuvo lemiama, neatėmė galimybės ir neužkirto kelio V. M. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, ir BK 75 str. nuostatos nuteistajam vis tiek galėjo būti taikomos, tačiau tam nedavė pagrindo kitos byloje nustatytos jį charakterizuojančios aplinkybės. Pažymėtina, kad tokios pozicijos, jog net ir konstatavus asmens teistumą, atsižvelgiant į kitas nustatytas aplinkybes, bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajam gali būti taikomas, laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (LAT nutartis Nr. 2K-256-976/2016). Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. M. nuolat daro nusikalstamas veikas, nukreiptas į vieną labiausiai saugomų teisinių gėrių – privačią nuosavybę, jis taip pat baustas ir administracine tvarka už smulkųjį svetimo turto pagrobimą, praeityje įvykdytos nusikalstamos veikos parodo šio asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė, kad V. M. tyčinius nusikaltimus daro sistemingai. Anksčiau nuteistajam V. M. paskirtos pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės (jis kalėjo tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje) ir teismo jam parodytas pasitikėjimas (jam kelis kartus buvo atidėtas bausmės vykdymas) nebuvo pakankami jį sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, V. M. jam parodyto pasitikėjimo nevertino ir toliau elgėsi nusikalstamai. Be to, pažymėtina, kad padarytų nusikalstamų veikų kiekis, šių veikų pavojingumas parodo, jog jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią. Tokios aplinkybės rodo, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis likti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų, todėl manytina, kad šiuo atveju, net ir nustačius, kad V. M. nusikalstamą veiką padarė ankstesniems teistumams išnykus, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad šiuo metu V. M. atlieka Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-10 nuosprendžiu paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutartį ir nuteistojo skundo argumentus daro išvadą, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir ją keisti nuteistojo skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis BPK 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo V. M. skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas