- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-322-227/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01206-2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- R. B.
- Ieškovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- A. B.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S –322– 227 / 2012
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas naikinti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-28-228/2011 pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui R. B., trečiajam asmeniui A. B. dėl išlaikymo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. B. patikslintu ieškiniu atsakovui R. B., trečiajam asmeniui A. B. dėl išlaikymo priteisimo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą ieškovui mokant kas mėnesį po 500 Lt iki kol jis mokysis Vytauto Didžiojo universiteto dieninės studijų formos Teisės Fakultete, ne ilgiau iki jam sukaks 24 metai, priteisti 4000 Lt paramos įsiskolinimą nuo 2009-09-01 iki 2010-07-01. Taip pat prašė sprendimo įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Utenos rajono apylinkės teismas 2010-11-16 nutartimi areštavo atsakovui R. B. nuosavybės teisėmis priklausantį turtą 10000 Lt sumai ieškovo M. B. reikalavimų įvykdymo užtikrinimui.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-28-228/2011, patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria išspręstas mokėtino išlaikymo dydžio klausimas, civilinė byla nutraukta. Ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovui išlaikymą atsakovas teikia kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt, kol jis mokysis profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki M. B. sukaks 24 m. Išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2011-02-01 bendroje sumoje 1750 Lt, atsakovas įsipareigojo sumokėti per 14 mėnesių, mokėdamas lygiomis dalimis kas mėnesį po 125 Lt.
Šalies argumentai
Atsakovas 2012-01-10 pateikė teismui prašymą panaikinti jo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi išlaikymo įsiskolinimas padengtas, jis išlaikymą teikia. 2011-02-06 papildomu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo prašo panaikinti areštą arba areštuoti konkretų turtą konkrečiai sumai. Nurodė, kad išlaikymą teikia, pilnai atsiskaitęs iki 2012-02-29, antstolis neaprašė konkretaus jo turto, o laikinas areštas neproporcingai suvaržo jo teises- negali sudaryti sandorių, kuriems atlikti reikalingas notaro patvirtinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2012-03-09 nutartimi atsakovo prašymą panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-11-16 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą, atmetė. Nustatė, kad išlaikymo mokėjimo terminas ieškovui nepasibaigęs, duomenų, kad ieškovas M. B. nebesimoko, byloje nėra, ieškovas nesutinka, jog laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, nurodydamas, kad įmokos buvo teikiamos nereguliariai, SODROS duomenimis atsakovas šiuo metu nedirba, todėl manytina, kad laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas gali apsunkinti teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, įvykdymą. Laikė, kad šiuo metu nėra išnykęs pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-03-09 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo, kad teismui pateikė įrodymus - banko kvitus, įrodančius, kad išlaikymą jis moka reguliariai, skolos nėra. Neaišku, kuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad be laikinųjų apsaugos priemonių gali būti apsunkintas teismo nutarties vykdymas. Ieškovo baimė, kad atsakovas jam nustos teikti išlaikymą grindžiama tik jo subjektyviais samprotavimais, neparemtais jokiais įrodymais. Ieškovo teiginiai, kad jis turi pastoviai priminti apie išlaikymo mokėjimą, kad 2012 metų vasario mėnesį nesumokėta 125 Lt, neatitinka tikrovės, įsiskolinimas padengtas iki 2012-01-10. Prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones Utenos rajono apylinkės teismui pateiktas 2012-01-10, tačiau klausimas išspręstas tik 2012-03-09, pažeidžiant CPK 147 str. 1 d., numatančią, kad tokie prašymai išnagrinėjami per 3 darbo dienas, taip pat nepagrįstai ieškovo prašyta pateikti nuomonę dėl prašymo. Mano, kad teismas visomis priemonėmis stengėsi apginti ieškovo interesus ignoruodamas atsakovo interesus. Pakartotiniame prašyme atsakovas prašė areštuoti konkretų jo turtą konkrečiai sumai, nurodydamas, kad turi namą automobilį, žemės sklypų, tačiau šį prašymą teismas ignoravo, skundžiamoje nutartyje dėl jo nepasisakė. Kadangi šiai dienai atsakovas ieškovui nėra skolingas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržo atsakovo teises. Nutartyje, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovui nurodyta kreiptis į antstolį dėl konkretaus turto aprašymo, ko jis nepadarė, nutartis įregistruota turto arešto aktų registre neleidžia atsakovui atlikti jokio sandorio, kuriam reikalinga notarinė forma, gauti paskolą iš kredito įstaigų. Dėl ieškovo nesąžiningų veiksmų atsakovas negali disponuoti savo nekilnojamu turtu, pradėti verslo.
Atsiliepimas
Ieškovas M. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad atsakovo daromi pavedimai išlaikymui nuo 2011-02-01 iki 2012-03-31 buvo nereguliarūs, yra susidaręs 250 Lt įsiskolinimas. Atsakovui dažnai buvo primenama apie teismo nutarties vykdymą, pranešta, kad nevykdant atsakovui nutarties bus kreiptasi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tik notarų biure sužinojęs apie uždėtą areštą jo sklypui, atsakovas 2012-01-10 padengė įsiskolinimą. Atsakovas niekur nedirba, todėl abejotina dėl jo teiginių apie verslo kūrimui reikalingos paskolos gavimą. Atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės užtikrina teismo sprendimo įvykdymą ateityje.
Tretysis asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos bei atskirojo skundo medžiagą sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
CPK 145 str. 1 d. 3 p. nurodyta laikinoji apsaugos priemonė - turto areštas, gali būti taikomas siekiant užtikrinti CK 3.194 str. 3 d. reikalavimo įgyvendinimą, kai ieškinys yra pareiškiamas asmens, sulaukusio pilnametystės, kuriam reikalinga parama, iki 24 m. dėl to, jog pastarasis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose. CPK 150 straipsnio 5 dalis numato, kad patenkinus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo. Šios teisės normos paskirtis užtikrinti, kad ieškovui palankus teismo sprendimas būtų realiai įvykdytas. Tais atvejais, kai sprendimu yra priteisiamos periodinės išmokos (išlaikymas vaikui kasmėnesiniais mokėjimais), teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, turi įvertinti ne tik tai ar yra sumokėti periodiniai mokėjimai, bet ir tai ar jie buvo mokėti savalaikiai ir gera valia. Tokį CPK 150 straipsnio 5 dalies normos aiškinimą suponuoja tiek CPK normose, reglamentuojančiuose šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus (CPK 375-380 str.), tiek CK trečiosios knygos nuostatuose įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo šeimos bylose, kuriose būtina užtikrinti viešąjį interesą saugant vaiko turtines teises.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutartimi patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria ieškovas ir atsakovas susitarė, kad ieškovui išlaikymą atsakovas teikia kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt, kol jis mokysis profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau iki jam sukaks 24 m. 1750 Lt išlaikymo skolą atsakovas įsipareigojo sumokėti per 14 mėnesių, mokėdamas lygiomis dalimis kas mėnesį po 125 Lt (b. l. 140-141). T. y. nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. kovo mėn. (imtinai) atsakovas kas mėnesį ieškovui turėjo pervesti po 375 Lt. Nuo 2011-02-01 iki 2012-04-01 ieškovui iš viso turėjo būti pervesta 5250 Lt (375x14). Iš ieškovo pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 2011-02-01 – 2012-04-09 išrašo matyti, kad minimu laikotarpiu atsakovas ieškovui pervedė 5000 Lt ir liko skolingas 250 Lt. Pavedimus atsakovas atliko nereguliariai 2011 m. birželio – liepos mėnesiais atsakovas pavedimų neatliko visiškai (b. l. 197). Iš pateiktos SoDros pažymos matyti, kad laikotarpyje nuo 2011-03-01 iki 2012-03-31 atsakovas niekur nedirbo (b. l. 73), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią aplinkybę vertino, kaip galinčią apsunkinti tinkamą teismo nutarties vykdymą. Atmestinas apelianto argumentas, kad taikytas suvaržymas jo turtui yra neproporcingas, nes jis nėra skolingas ieškovui šitokios sumos. Išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio. Areštas pritaikytas 10 000 Lt vertės turtui. Nutartis priimta ne konkrečiai skolos padengimui užtikrinti, o visam reikalavimui. Pagal patvirtintos taikos sutarties nuostatas atsakovas privalo ieškovui mokėti po 250 Lt periodinių išmokų, kas mėnesį. Tokiu būdu per metus susidaro 3000 Lt suma. Išlaikymas priteistas iki tol, kol ieškovas mokysis profesinės ar aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje. Iš Utenos rajono apylinkės teismo 2012-03-09 nutarties turinio darytina išvada, kad teismas išnagrinėjo abu atsakovo prašymus laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo klausimu. Įvertinus tai, jog laikinosios apsaugos priemonės taikytos ne skolos grąžinimui užtikrinti, o visam išlaikymui užtikrinti, tai, jog atsakovas neįrodė, jog tinkamai vykdo taikos sutartį ir teikia išlaikymą kas mėnesį, bei nepateikė įrodymų apie konkretų turtą, kurį prašo suvaržyti kaip garantiją, kad tinkamai vykdys pareiga teikti išlaikymą, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymo netenkino. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Todėl, aptartais argumentas, atskirasis skundas atmestinas(CPK 337 str. 1 d).
Paaiškinama, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita. Tačiau vien tokio pobūdžio prašymo neužtenka. Jį reikia pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais, kad tinkamai vykdo išlaikymo pareigą mokėdamas kas mėnesį, kas šiuo pobūdžio bylose aktualu, o prašymą pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitu turtu- įrodymais apie konkretų turtą(CPK 178 str., 148 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.