Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. M. pareiškimą, suinteresuotam asmeniui A. D., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. 2018 m. liepos 26 d. mirė pareiškėjos mama M. P.. Po M. P. mirties atsirado paveldimas turtas - dalis minėto tėvų valdyto nekilnojamojo turto, žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjos mamos mirties dėl atsiradusio palikimo į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė nei vienas iš tai turinčių asmenų. Nei pareiškėja, nei jos tėvas, nei pareiškėjos sesuo pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo notarui neparašė. Nors į notarą per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo niekas iš teisę turinčių paveldėti nesikreipė, po M. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą valdyti jos sutuoktinis, pareiškėjos tėvas A. P.. Kaip minėjo, tėvai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) turimoje namų valdoje. Šios valdos valdymą, disponavimą, tvarkymą bei priežiūrą A. P. tęsė iš karto po savo sutuoktinės mirties. Analogiškus veiksmus, kokius su turto valdymu atliko ir iki jos mirties, tokius atliko ir po mirties, tik platesniu mastų, t.y. valdė kaip savo visą, jų abiejų santuokos metu užgyventą turtą, mokėjo mokesčius ir panašiai (prie pareiškimo pridedu mokėjimo kvitus). Be minėto nekilnojamo turto, A. P. liko ir visi M. P. priklausę asmeniniai daiktai, buities apyvokos reikmenys ir kiti rakandai.

4. 2024 m. birželio 10 d. pareiškėjos tėvas A. P. mirė. Pareiškėja per nustatytą įstatymo terminą kreipėsi Tauragės rajono 3-ojo notaro biuro notarę dėl palikimo priėmimo įteisinimo. Vis dėl to, jai buvo paaiškinta, kad ji neturi teisinio pagrindo įregistruoti visą faktiškai valdytą tėvo nuosavybę, nes jis yra neįteisinęs palikimo priėmimo, atsiradusio po jo sutuoktinės M. P. mirties. Juridinio fakto nustatymas reikalingas dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į M. P., mirusiai 2018 m. liepos 26 d. priklausiusio nekilnojamojo turto dalį, kurią sudaro statiniai (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

6. Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis, 577 straipsnis). Pareiškėja ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

7. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) mirusios M. P. ir (duomenys neskelbtini) mirusio A. P., dukra. Pareiškėjos tėvai taip pat susilaukė dar vienos dukros – suinteresuoto asmens A. D.. Pareiškėjos tėvai (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono Civilinės Metrikacijos biure sudarė santuoką, įrašo Nr. 193. Iš VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad pareiškėjos tėvo vardu yra likęs registruotas turtas: statiniai (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą pareiškėjos tėvai įgijo būdami santuokoje. Pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos santuokos šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnį turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas tik vieno iš jų vardu.

8. Iš 2024 m. rugsėjo 23 d. pranešimo apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėja priėmė atsiradusį palikimą po tėvo mirties.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Pagal M. P. mirties dieną galiojusio CK 5.50 straipsnio 3 dalį įpėdinis palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmą turėjo atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Po M. P. mirties, jos įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla notarų biure neužvesta, paveldėjimo liudijimas nebuvo išduotas. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) Testamentų registro išrašas apie M. P. palikimo priėmimo faktus bei Tauragės rajono 3-iojo notaro biuro notarės Vitos Jurkauskienės (duomenys neskelbtini) liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad po M. P. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

10. Nors per įstatymo nustatytą terminą po M. P. mirties nei pareiškėja, nei jos tėvas A. P., nei suinteresuotas asmuo ar kiti įpėdiniai į notarą nesikreipė dėl atsiradusio palikimo priėmimo, tačiau rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad mirus M. P., visą jos likusį turtą priėmė jos sutuoktinis A. P.. Jis toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtinti), mokėjo su namų valdos išlaikymu susijusius komunalinius mokesčius, prižiūrėjo ir tvarkė namų valdą, kaip savo. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ir išlygomis, todėl laikoma, kad po M. P. mirties, jos palikimą priėmė sutuoktinis A. P., tai yra visus kilnojamuosius ir asmeninius daiktus, šeimos relikvijas bei nekilnojamąjį turtą, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnis).

11. Suinteresuotas asmuo A. D. neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.51 straipsnis).

12. Teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas. Pareiškėja negali kitokiu būdu gauti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.