Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Justinai Baumilienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2015 m. vasario 17 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 19d. žemės naudojimo patikrinimo metu buvo nustatyta, kad A. D. savo sodo sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), aptvėrė tinklo vieline tvora nesilaikydama preliminariame plane numatytų ir Nekilnojamojo turto kadastre pažymėtų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) atstumų ir ribų, taip susiaurinant sodų bendrijoje esantį kelią ir savavališkai be valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos – sutikimo užėmė valstybinę žemę. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai naudojamas plotas padidintas iki 892 kv.m., nors remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 42/3139, A. D. nuosavybės teise priklauso 777 kv.m. sodo sklypas. A. D. savavališkai užimdama valstybinę žemę, nevykdė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 7p. ir 11p. nustatytų pareigų. Protokole taip pat nurodyta, kad šiais savo veiksmais A. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 1 d.

A. D. į teismo posėdį atvyko, pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydama, kad nori pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba ir todėl kreipėsi į Elektrėnų savivaldybę dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo. Teismo posėdžio metu pablogėjus A. D. sveikatos būklei, jai buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba ir ji greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę. Tęsiant posėdį, buvo nuspręsta nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, atmetant jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, suteikiant teisę pasinaudoti kvalifikuoto teisininko pagalba, įvertinus tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla A. D. atžvilgiu teisme gauta 2015 m. vasario 18d., byloje įvyko jau 4 posėdžiai, iš kurių du buvo atidėti A. D. prašymu dėl jos sveikatos būklės, apie ką patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai bei iš gydymo įstaigų pateikta informacija. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo A. D. kreipėsi tik 2015m. liepos 20d., o posėdis buvo paskirtas 2015 m. liepos 21d. 9 val. 30 min., nors šį klausimą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo spręsti ir gerokai anksčiau. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. D. sveikatos būklė pablogėdavo tuo metu (apie ką patvirtina informacija iš medicinos įstaigų), kuomet būdavo paskirti teismo posėdžiai. Be to, LR ATPK nėra reglamentuota, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylas, numatytas LR ATPK 45 str., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra būtinas (LR ATPK 272 str.), todėl įvertinus visumą, byla ir buvo nagrinėjama A. D. nedalyvaujant.

2015-03-18 paaiškinime A. D. dėl protokole nurodyto pažeidimo savo kaltės nepripažino, nurodė, jog nesutinka su 2014-08-19 NŽT prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus surašytu žemės naudojimo patikrinimo aktu ir prie jo pridėta Situacijos schema M 1:500. Teigė, jog jos sodo, esančio SB „Girkalnis“, kadastriniai matavimai iki 2014-08-19 nebuvo atlikti, o komisija, surašydama 2014-08-19 žemės naudojimo patikrinimo aktą, žemės sklypo ribų taip pat nenustatinėjo. Minėta Situacijos schema yra suklastota, kadangi joje nurodyti jai priklausančio žemės sklypo matmenys neatitinka 1987 m. duomenų, kuomet buvo suformuoti SB „(duomenys neskelbtini)“ sklypai.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Justina Baumilienė nurodė, kad Nacionalinėje žemės ūkio tarnyboje buvo gautas A. D. skundas dėl to, kad yra nederinami jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo geodeziniai matavimai, nors oficialiai ji tokių dokumentų nebuvo pateikusi. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad A. D. yra pakeitusi savo sklypo konfigūraciją, jį padidindama valstybinės žemės, t.y. kelių, esančių Sodininkų bendrijoje, sąskaitą, dėl ko jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Todėl ji turi būti nubausta.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Donatas Matijoška nurodė, jog jis yra Nacionalinės žemės tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjas. Jis A. D. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji pastatydama vielinę tvorą aplink sodo sklypą, užėmė dalį kelio. Tokiu būdu A. D. sklypo plotas padidėjo lyginant su tuo, koks jis buvo jai privatizuojant sklypą. Nurodė, kad pati A. D. jokio projekto derinimui nepateikė, laiko, kad A. D. padarė administracinį teisės pažeidimą. Sodo bendrijoje esantys keliai ir laisva žemė priklauso valstybei, o sodų bendrija tik naudojasi jais. Geodeziniai matavimai, kurie yra atliekami pagal pirminius žemės sklypo planus ir registrų centro išrašą, yra tikslesni už preliminarius matavimus. Geodezininkas, atlikdamas sklypo matavimus ir pastebėjęs neatitikimus, privalo apie tai informuoti Nacionalinę žemės tarnybą. Šiuo nagrinėjamu atveju, tokio kreipimosi nebuvo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja Rita Banevičiūtė nurodė, jog ji yra NŽT vyriausioji specialistė. Po to, kai jos kolegė gavo skundą iš A. D., iš 4 ar 5 asmenų buvo sudaryta komisija, kurios nare buvo ir ji. Ši komisija A. D. sklype tikrino faktinius duomenis. Su specialiu prietaisu užfiksavę tam tikrus duomenis, juos perkėlė į kompiuterį tik grįžę į Vilnių. Tuomet remdamiesi užfiksuotais duomenimis, nubraižė sodo planą.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Vytautas Paršeliūnas nurodė, jog jis yra LR ŽŪM Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjas. Kiek jam yra žinoma, sodų bendrijos, kurioje yra A. D. priklausantis sklypas, pirmininkas kreipėsi į teritorinį ŽŪM skyrių su skundu, jog A. D. tvora užėmė dalį kelio. Skyriaus darbuotojai kvietė A. D. tam, kad būtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o pati A. D. su tuo nesutikdama, skundu kreipėsi į ŽŪM. Buvo sudaryta komisija (jos nariu buvo ir V. Paršeliūnas), kuri vyko į A. D. sklypą nustatyti faktinių aplinkybių, pati A. D. taip pat dalyvavo. GPS prietaisu ir elektroniniu tacheometru A. D. sklype atlikti lauko matavimai, kartografuoti visi situacijos elementai (keliai, tvoros, pastatai, elektros stulpai ir pan.), o vėliau, grįžus į kabinetą, padaryta sklypo schema. Matavimuose dalyvavusi A. D. aiškino, jog ji valstybinės žemės neužėmusi, o tvora yra pastatyta ten, kur jai atrodo ji ir turi būti. Taip pat Vytautas Paršeliūnas nurodė, jog 6 arų sklypo leidžiama ploto paklaida gali būti iki 48 m².

ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolu A. D. buvo inkriminuotas teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 45 str. 1 d. Ši teisės norma numato, jog savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog 2014-08-19 buvo atlikta žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) žemės naudojimo valstybinė kontrolė ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas (b.l. 7-8), o 2014-09-04 - Išvada Nr. 1L6-(10.5)-100. (b.l. 9-10). Žemės naudojimo patikrinime dalyvavo penki sudarytos komisijos nariai ir pati A. D.. Nustatyta, jog žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) aptvertas vieline tinklo tvora. Naudojant geodezinę įrangą Topcon „GRS-1“ ir Focus spectra Precision su priedais buvo nustatytos faktiškai naudojamų minėto žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės, sklype esančių pastatų kontūrai, kartografuoti kiti situacijos elementai bei gretimų žemės sklypų faktiškai naudojamos ribos, kurios ribojasi su bendro naudojimo keliais. Nustatyta, kad žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai naudojamas užimant 59 m² valstybinės žemės.

Bylos duomenys patvirtina, kad A. D. 0,0777 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo nuo 1993-04-07 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b.l. 25). 2014-09-22 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (b.l. 25), t.y. geodeziniai matavimai neįregistruoti. Tą patvirtino ir A. D., teigdama, jog vis dar ruošiasi įregistruoti geodezininko atliktus matavimus. Taigi byloje esantis Situacijos planas M 1:500 (b.l. 39), kurį sudarė IĮ „Geobaitas“ ir kuriuo remiasi A. D., ginčydama 2014-08-19 NŽT žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 51 ŽN-(145164)-33 (b.l. 7-8) ir situacijos schemą M 1:500 (b.l. 11), kol nėra įregistruotas VĮ Registrų centre, neturi jokios teisinės reikšmės, nes kaip ir nurodė teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovė, IĮ „Geobaitas“ atstovas planą nubraižė tokį ir su tokiomis ribomis, kokias jis pamatė natūroje. Kitų įrodymų, kurie įgalintų teismą padaryti išvadą, kad A. D. priklausančio sklypo ribos ir dydis yra būtent tokie, kaip nubraižė IĮ „Geobaitas“ atstovas, byloje nėra.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens 2015-03-18 paaiškinime išsakyti teiginiai, jog NŽT sudarytos komisijos nariai 2014-08-19 jos sklypo nematavo ir sudaryta situacijos schema yra klastotė, atmestini, kaip nepagrįsti jokiais leistinai įrodymais. Be to, teismas nemato pagrindo abejoti Žemės naudojimo patikrinimo akto, Išvados ir Situacijos schemos M 1:500 autentiškumu bei teismo posėdžio metu duotais NŽT prie ŽŪM direktoriaus 2014-08-06 įsakymu Nr. 1P-(1.3)-293 sudarytos komisijos dalyvių parodymais. Tiek byloje pateikta medžiaga, tiek ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais yra patvirtinama, kad buvo atliekamas A. D. priklausančio žemės sklypo ribų patikrinimas, šio patikrinimo metu dalyvavo ir pati A. D., patikra buvo atliekama leistinais prietaisais ir leistinais būdais, todėl teismas laiko, kad tai yra patikimi įrodymai ir jais vadovaujasi sprendžiant klausimą dėl padaryto pažeidimo.

Taip pat atmestini A. D. teiginiai, jog NŽT sudarytos komisijos parengtoje A. D. sklypo situacijos schemoje nurodyti sklypo ribų ilgiai neatitinka S.B. „(duomenys neskelbtini)“ sklypų formavimo metu nustatytų sklypo ribų ilgių, kadangi iš į bylą pateikto 1992-04-15 Sodo sklypo N 162 plano (b.l. 27) matyti, jog nurodytos sklypo ribos atitinka prie 2014-09-04 NŽT išvados Nr. 1L6-(10.5)-100 pridėtoje situacijos schemoje (b.l. 11) nurodytus ginčo sklypo ribų ilgius. Kaip matyti iš minėtos schemos, A. D. dvi faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos yra šiek tiek atitrauktos nuo greta esančių sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), o dvi – driekiasi per teritorijų planavimo dokumente suprojektuotų kelių plotą (b.l. 11).

Įvertinus visumą aukščiau išdėstytų argumentų, konstatuotina, kad A. D. padarė jai inkriminuotą teisės pažeidimą, apie ką patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 51AT-1-(14.51.69.), žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 51ŽN-(145164)-33, išvada Nr. 1L6-(10.5)-100, situacijos schema M 1:500, liudytojų parodymai, duoti teismo posėdžio metu.

A. D. administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog pažeidėja yra sulaukusi 65 metų amžiaus (šiuo metu jai yra 79 metai), nuo 2014-11-21 jai yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. A. D. administracinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo A. D., atsižvelgia į tai, kad A. D. yra senyvo amžiaus, turi didelių sveikatos problemų, praeityje administracine tvarka nebausta, vadovaujasi sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taiko A. D. atžvilgiu LR ATPK 30 ¹ str. ir administracinės nuobaudos neskiria.

.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30, 30 ¹ , 30², 45 str. 1 d., 286-287, 302², 302⁴ str. teismas

nutarė:

A. D. a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padariusia administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d.

A. D. administracinės nuobaudos neskirti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.