- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-434/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Bielskis (pirm.), Violeta Ražinskaitė, Jonas Algimantas Venckus
- Nuteistasis
- M. A., G. R.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų G. R. ir M. A. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžio, kuriuo:
pagal BK 178 str. 3 d. - laisvės atėmimu ketveriems metams;pagal BK 187 str. l d. - laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 9 d., 4 d., paskirtos bausmės bei Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-11-21 nuosprendžiu paskirta 70 parų arešto bausmė subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas ketveriems metams dviems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
pagal BK 178 str. 2 d. - laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;pagal BK 187 str. l d. - laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 9 d., 4 d., paskirtos bausmės bei Akmenės rajono apylinkės teismo 2007-02-28 nuosprendžiu paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas trejiems metams dešimčiai mėnesių. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Iš G. R. ir M. A. solidariai E. A. priteista 2500 litų turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. R. ir M. A. nuteisti už tai, kad, veikdami kartu, 2006-05-22, apie 5.00 val., įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė automobilio „Volvo S80 T6“ raktelius su signalizacijos pulteliu, 100 litų vertės pirštines „JOCKEY“, kambaryje ant spintelės buvusius 150 litų, 2760 litų vertės mėlynos spalvos striukę „DIESEL“, iš koridoriuje buvusios striukės kišenės pagrobė 100 litų vertės juodos spalvos piniginę, kurioje buvo 1500 litų, bevertė „Hansabanko“ mokėjimo kortelė „Visa platinum“ bei „Statoil“ kortelė, automobilio „Volvo S80 T6“ registracijos liudijimas ir techninės apžiūros talonas, E. A. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas bei asmens tapatybės kortelė, iš koridoriaus pagrobė 300 litų vertės piniginę „Maxmara“, kurioje buvo 2000 litų, V. A. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, 100 litų vertės vizitinių kortelių dėklas, be to, G. R. , iš namo patekęs į garažą, pagrobė garaže buvusį 20 litų vertės kirvį, 146 000 litų vertės automobilį „Volvo S80 T6“, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo 500 litų vertės akiniai nuo saulės „Revo“, 460 litų vertės akiniai nuo saulės „Valentino“, 500 litų vertės juodos spalvos akiniai „Exte“, 300 litų vertės 6 kompaktiniai diskai, beverčiai - automobilio serviso knygelė ir civilinės atsakomybės draudimo polisas, automobilio bake buvo 70 litrų kuro, kurio vertė - 230 litų. Iš viso M. A. pagrobė name buvusį 7010 litų vertės E. A. ir V. A. priklausantį turtą, o G. R. pagrobė name ir garaže buvusį E. A. ir V. A. priklausantį didelės 155 020 litų vertės turtą.
G. R. ir M. A. taip pat nuteisti už tai, kad, veikdami kartu, 2006-05-22, apie 5.00 val., įsibraudami į gyvenamąjį namą Šiauliuose, S. D. g. 57, sugadino E. A. ir V. A. priklausantį turtą: sulaužė 1200 litų vertės langą, sudaužė ant palangės buvusias dvi 620 litų vertės vazas, sugadino 800 litų vertės kambario duris su joje esančia spyna, be to, G. R. , vogdamas automobilį, sudaužė 100 litų vertės garažo vartų nuotolinio valdymo pultelį, išlaužė 3400 litų vertės kiemo vartus ir sugadino 3874,30 litų vertės automobilio priekinį automobilio stiklą ir priekinį bamperį.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti jam paskirtą per griežtą bausmę. Pasak apelianto, Šiaulių apygardos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi. Be to, M. A. skunde pasižada ateityje nebenusikalsti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Nuteistasis G. R. savo apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog jam paskirta bausmė yra per griežta ir neteisinga. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, atlygino nusikaltimais padarytą žalą, jo ankstesnis teistumas išnykęs. Be to, G. R. nurodo turįs silpnos sveikatos motiną, kuriai reikalinga priežiūra, taip pat mažametę dukrą. Apeliantas prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Byloje dalyvaujantys nuteistasis M. A. bei jo ir G. R. gynėjos prašo apeliacinius skundus patenkinti, o prokurorė - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų M. A. ir G. R. apeliaciniai skundai netenkintini.
Dėl bausmės M. A.
Apeliantas M. A. neteisus skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmę teismas lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad M. A. prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi bei atsižvelgė į tai skirdamas jam bausmę. Papildomai atsižvelgti į šią aplinkybę ir dėl to sušvelninti M. A. paskirtą bausmę nėra pagrindo.
Apeliantas skunde pasižada ateityje nebenusikalsti ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Šie deklaratyvaus pobūdžio niekuo nepagrįsti teiginiai taip pat negali būti pagrindu švelninti apygardos teismo nuosprendžiu M. A. paskirtą bausmę. Apeliantas teistas jau 6 kartus už turtinio pobūdžio nusikaltimus, šį kartą vėl nusikalto dar neišnykus ankstesniems teistumams, iki suėmimo šioje byloje niekur nedirbo ir nesimokė, todėl švelninti M. A. paskirtą bausmę remiantis vien jo apeliaciniame skunde nurodytais pažadais nebenusikalsti ir atlyginti padarytą žalą, nėra pagrindo.
M. A. apygardos teismo tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai paskirtos bausmės, tiek ir nustatyta subendrinta galutinė bausmė, atsižvelgiant į visas teismo nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nelaikytinos per griežtomis, todėl nešvelnintinos.
Dėl bausmės G. R.
Apeliantas, skunde prašydamas sušvelninti jam paskirtą bausmę, prašo atsižvelgti į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, atlygino nusikaltimais padarytą žalą, jo ankstesnis teistumas išnykęs. Tačiau, kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, teismas pripažino G. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžai gailisi, taip pat tai, kad pastarasis iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Prie bausmės skyrimo motyvų taip pat nurodyta, jog teismas atsižvelgia ir į tai, kad G. R. nusikalto neturėdamas galiojančių teistumų. Taigi apeliaciniame skunde nurodytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos ir į jas skiriant bausmę G. R. jau atsižvelgta, todėl tų pačių pirmosios instancijos teismo jau įvertintų aplinkybių pagrindu švelninti apeliantui paskirtą bausmę Apeliacinio teismo teisėjų kolegija negali.
G. R. apeliaciniame skunde taip pat nurodo turįs silpnos sveikatos motiną, kuriai reikalinga priežiūra, taip pat mažametę dukrą. Į šias aplinkybes skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas iš tiesų neatsižvelgė. Tačiau teismas ir negalėjo į jas atsižvelgti, kadangi apie tai neturėjo jokių duomenų. Tokių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius apie sergančią motiną ar mažametę dukrą, nebuvo pateikta ir bylą nagrinėjant Apeliaciniame teisme. Kita vertus, net jei byloje ir būtų duomenų, patvirtinančių minėtas apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jos negalėtų nusverti kitų pirmosios instancijos teismo nustatytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumos, kuria remdamasis teismas ir paskyrė bausmę G. R. .
Be to, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad net jei iš tiesų apelianto motina serga ir jis turi mažametę dukrą, to nepakanka, kad būtų galima skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės skyrimas siejamas ne tik su pačiu faktu, kad kaltininkas artimųjų tarpe turi neįgalių, sergančių sunkia liga ar mažamečių asmenų. Viena iš būtinų minėto straipsnio taikymo salygų yra tai, kad kaltininkas šiuos asmenis išlaiko ir daugiau nėra jų kam prižiūrėti. Tuo tarpu šiuo atveju, kaip matyti iš bylos duomenų, G. R. iki nuosprendžio priėmimo niekur nesimokė, buvo baigęs 6 klases, nedirbo, dar anksčiau, atlikinėjo už ankstesnius nusikaltimus paskirtas laisvės atėmimo bausmes. Akivaizdu, kad neturėdamas legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat būdamas laisvės atėmimo vietose, apeliantas neišlaikė ir neišlaiko savo sergančios motinos bei mažametės dukros, todėl taikyti BK 62 str. 2 dalies nuostatas ir skirti G. R. švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmę nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad tenkinti M. A. ir G. R. apeliacinių skundų juose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.
nutaria:
Nuteistųjų M. A. ir G. R. apeliacinius skundus atmesti.