Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-01-24 · Civilinė byla Nr. 2A-47-302/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-24
Bylos Nr.
2A-47-302/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė (pran.), Petras Jaržemskis, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
B. N.
Atsakovas
A. N.
Trečiasis asmuo
Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A50-47/07Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 75.8; 77.4.3; 78.2.1; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. sausio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Romualdos Janovičienės,kolegijos teisėjų Petro Jaržemskio, Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Renatai Anderson,dalyvaujant ieškovei B. N. , jos atstovui advokatui K. Rakauskui,atsakovui A. N. , jo atstovui advokatui G. Putvinskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės B. N. ieškinį atsakovui A. N. dėl santuokos nutraukimo, turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, tretysis asmuo byloje Vaikų teisių apsaugos tarnyba, ir atsakovo A. N. priešieškinį B. N. dėl santuokos nutraukimo, bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė Brigita Navickienė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu A. N. , įregistruotą 1994-06-04 Vilniaus m. CMS (akto įrašo Nr.1183) dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos pavardę Navickienė. Nepilnametės dukters E. N. , gim. 1995-01-13, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove. Priteisti iš atsakovo ieškovei 20 000 Lt neturtinės žalos. Nustatyti dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai nepilnametės dukters išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės bei konkrečią pinigų sumą – 21 600 Lt už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos. Padalinti santuokoje įgytą turtą, kurio bendra vertė – 256 750 Lt: pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į butą, esantį Pamėnkalnio g. 21-40B/Aukų g. 21-40B, Vilniuje, 39,83kv.m. bendro ploto, kurio vertė 250 000 Lt; priteisti buitinės technikos ir baldus, kurių vertė – 5 800 Lt, o atsakovui priteisti 1/4 nurodyto buto vertės piniginę kompensaciją – 62 500Lt bei motociklą Yamaha FZS600, v/n 851 VB, 1998m. gamybos, vertė -1 450 Lt. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad santuoka, sudaryta su atsakovu, nutrauktina dėl pastarojo kaltės, kadangi jis smurtavo jos atžvilgiu, buvo jai neištikimas ir su kita moterimi susilaukė vaiko šalims esant santuokoje, neišlaiko šeimos, netinkamai elgiasi su dukra, nesirūpina ja. Nepilnametę dukrą ieškovė stengiasi išlaikyti pati, tačiau jos gaunamo atlyginimo tam neužtenka, nes dukra dažnai serga, turi rimtų psichologinių problemų. Vaiko išlaikymas kas mėnesį sudaro apie 1 200 Lt. Atsakovas ieškovei reikalaujant skyrė kelis šimtus dukters išlaikymui, tačiau tai darė nereguliariai. Ieškovė sau išlaikymo neprašo, bendrų kreditorių jie neturi. Nurodė, kad santuokoje įgytas turtas dalintinas nukrypstant nuo lygių dalių principo, ieškovei priteisiant ¾ dalis, o atsakovui – ¼ dalį bendro turto. Atsižvelgiant į vaiko interesus, ginčo butas priteistinas natūra ieškovei, o atsakovui skirtina ¼ dalis buto vertės kompensacija, nes butas yra vieno kambario, jo padalinti negalima, be to, ji neturi kitos gyvenamosios vietos, nuo 2001 m. buvo priversta gyventi pas savo tėvus. Kadangi dėl atsakovo neištikimybės ieškovė patyrė moralinę skriaudą, ji pergyveno, buvo priversta vartoti raminamuosius vaistus, ji prašė priteisti neturtinei žalai atlyginti 20 000 Lt iš atsakovo. Ieškovė prašė netenkinti priešieškinio. Ieškovė nesutiko, kad šeima iširo dėl abipusės kaltės, nes atsakovas kaltas dėl šeimos iširimo, nesutiko su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su dukra E.

Atsiliepimas

Atsakovas A. N. prašė priešieškinį tenkinti, ieškinį - atmesti. Santuoką, sudarytą su ieškove, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti bendravimo tvarką su dukterimi E. N. , viena iš sąlygų - kad be atsakovo sutikimo iki dukters pilnametystės ieškovė neišvežtų dukters į užsienio valstybes, padalinti santuokoje įgytą butą, esantį Pamėnkalnio g. 21-40B/Aukų g. 4-40B, Vilniuje, pripažįstant jam asmeninės nuosavybės teisę į šį butą, o ieškovei priteisti kompensaciją už ½ šio buto vertės – 125 000Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutiko, kad iš jo būtų priteistas 21 600Lt išlaikymas už 3 m. iki ieškinio padavimo dienos nes jis nuolat teikė materialinę pagalbą ieškovei, kas mėnesį mokėdamas po 400 Lt, vėliau jis mokėjo pagal išgales po 300Lt vaiko išlaikymui. Jis sutinka mokėti po 300Lt kas mėnesį dukters Evelinos išlaikymui, nes jo pajamos per mėnesį sudaro apie 2000Lt, o jis dar išlaiko ir kitą dukrą.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, 1994-06-04 įregistruotą Vilniaus miesto CMS, dėl atsakovo kaltės. Įregistruojant ištuoką šalims paliko jų pavardes: Navickas, Navickienė. Nustatė nepilnametės dukters E. N. , gim. 1995-01-13, gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai dukters išlaikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant nuo 2005-12-01 iki jos pilnametystės, į šią sumą įskaitant 1700 Lt, sumokėtų atsakovo, taip pat 15 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už 3 m. Santuokos metu įgytą butą, esantį Pamėnkalnio g.21-40B/Aukų g.4-40B, Vilniuje, natūra paliko ieškovės nuosavybėje, atsakovo naudai priteisė iš ieškovės 83 333,33 Lt piniginę kompensaciją už 1/3 nurodyto buto. Ieškovei priteisė šį turtą: skalbimo mašiną Whirpool -150 Lt; odinius baldus -1 800 Lt; miegamojo lovą – 600 Lt; spintą stumdomomis durimis- 2000 Lt; televizorių Sivaki -400 Lt; virtuvės baldų komplektą – 800 Lt; seifą – 50 Lt, viso turto už 5 800 Lt, atsakovui - motociklą Yamaha FZS600, v/n851 VB, 1998 m. laidos, 1 450 Lt vertės. Nustatė tokią A. N. bendravimo su nepilnamete dukra E. N. tvarką: kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val.; vasaros laiku ne mažiau 20 kalendorinių dienų liepos arba rugpjūčio mėnesiais; antrąją Šv.Kalėdų ir Naujųjų Metų dieną nuo 10val iki 18val; gruodžio 30d. (tėvo gimimo dieną) nuo 15val iki 20val; sausio 14d. (kitą dieną po dukters gimtadienio) nuo 14val. iki 19val. Ieškinį ir priešieškinį kitoje dalyje atmetė. Ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtu (CPK 296 str. 1d. 12p.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad dėl šeimos iširimo kaltas atsakovas, nes jis nesirūpino šeima, buvo neištikimas ieškovei (gyvenant santuokoje su ieškove, gimė nesantuokinis vaikas, šiuo metu atsakovas gyvena su kita moterimi), grasino ieškovei fiziniu susidorojimu, dėl ko ieškovė su dukra patirdavo stresą bei įtampą. Nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, atsižvelgdamas į VTAT išvadą ir nepilnametės norą gyventi su ieškove. Teismas ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamos šiuo metu sudaro apie 700 Lt per mėnesį, o 2005 m. jos pajamos buvo minimalios; atsakovas dirba VAD prie VRM, jo pajamos sudaro apie 2 000 Lt per mėnesį. Kadangi atsakovas tinkamai neišlaiko nepilnametės dukters, pinigus jos išlaikymui moka nereguliariai, todėl iš jo ieškovės naudai dukters išlaikymui teismas priteisė išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 450 Lt kas mėnesį, spręsdamas, kad atsakovas yra darbingas, galintis mokėti po 450 Lt vaiko išlaikymui, ši suma yra būtina, siekiant užtikrinti vaiko poreikius ir padengti būtinas išlaidas. Teismas, nustatęs, kad atsakovas nereguliariai teikė išlaikymą nepilnametei dukrai, priteisė iš jo konkrečią pinigų sumą, skaičiuojant 36 mėn.x450Lt kas mėnesį – 16 200 Lt, tačiau ją sumažino iki 15 500 Lt, nes atsakovas 2005 metais pervedė 700Lt.

Teismas ieškinio reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, jog yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 str.), dalijant vieno kambario butą, esantį Pamėnkalnio g. 21-40B/Aukų g.4-40B, Vilniuje, 39,83 kv. m. bendro ploto, kuris buvo įgytas santuokoje už 256 750 Lt, tačiau šalių susitarimu jo vertė nustatyta 250 000 Lt (ieškovei skiriant 2/3, o atsakovui -1/3 minėto buto), atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, į jo teisę turėti būstą. Teismas nurodytą butą natūra paliko ieškovės nuosavybėje, atsakovui priteisdamas 1/3 minėto buto vertės kompensaciją, kuri sudaro 83 333,33 Lt. Kitą kilnojamąjį turtą, įgytą santuokoje, teismas padalijo atsižvelgdamas į šalių susitarimą. Reikalavimą priteisti neturtinę žalą paliko nenagrinėtu (CPK 296str. 1d. 12p.), kadangi pagal CPK 383 str. bylose dėl santuokos nutraukimo šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385str.1 d.

Priešieškinio reikalavimą nustatyti bendravimo tvarką su dukra E. N. tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad nustatytina tvarka neturi pažeisti tiek nepilnamečio vaiko, tiek ieškovės interesų bei teisių. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta nustatoma kartu su ieškove, atsakovo sutikimo išvežti dukrą į užsienio valstybes, nereikia, todėl priešieškinį šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Atsakovas A. N. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006-09-20 sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą, patenkinant priešieškinio reikalavimus dėl buto padalinimo – santuokoje įgytą turtą – butą, esantį Pamėnkalnio g. 21-40B/Aukų g. 4-40B, Vilniuje, palikti atsakovo nuosavybe, išmokant ieškovei 125 000 Lt kompensaciją (1/2 buto vertės), nustatyti E. N. išlaikymą iki pilnametystės – 300 Lt ir patenkinti reikalavimą, kad be atsakovo sutikimo iki dukters pilnametystės ieškovė neišvežtų dukters į užsienio valstybes. Teismo sprendimas skundžiamose dalyse yra neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja procesinėms ir materialinėms teisės normoms, teismas nesiekė apsaugoti vaikų teisių ir interesų nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais, neįsigilino į bylos esmę. Nurodė, kad teismo priteistas dukters E. N. išlaikymas, mokamas po 450 Lt kas mėnesį, yra per didelis, nes jis beveik vienas išlaiko kitą – jaunesnę dukrą P. J. , kuriai šiuo metu yra 7 metai, nes jos motina šiuo metu nedaug uždirba. Nors teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad yra atsižvelgiama į tai, kad atsakovas turi dar vieną nepilnametį vaiką – jaunesnę dukrą, tokia teismo išvada verčia abejoti. Teikiant didesnį išlaikymą vyresniajai dukteriai, būtų pažeistos jaunesniosios interesai. Turėtų būti atsižvelgta į teisės doktrinoje suformuotą orientacinį išlaikymo dydį – MMA (600 Lt), kurį turi teikti abu tėvai. Įsiskolinimo už išlaikymą priteista 15 500 Lt suma išlaikymui už 3 metus iki ieškinio padavimo dienos yra per didelė, nes atsakovas išlaikymą teikė nuolat, pirko dukrai drabužius ir kitus reikmenis, įteikdamas pinigus atsakovei. Atsakovas nurodo, kad jis turi dokumentus, patvirtinančius, išlaikymo teikimą, tačiau teismas atsisakė juos priimti kaip pateiktus pavėluotai.

Dėl buto padalinimo būdo ir dėl buto padalinimo proporcijų. Teismas nepagrįstai paliko ieškovės nuosavybėje santuokoje įgytą butą, esantį Pamėnkalnio g. 21-40B/Aukų g. 4-40B, Vilniuje. Pagal CK 3.117 str. 2 d. leidžiama nukrypti nuo lygių dalių principo esant atitinkamoms CK nustatytoms sąlygoms, viena iš tokių – teisėtas nepilnamečių vaikų interesas (CK 3.123 str.), kuris yra viešas, todėl teismas nepagrįstai neatsižvelgė į kito atsakovo nepilnamečio vaiko interesus spręsdamas bendro turto padalijimo klausimą. Pagal CK 3.123 str. 1 d. atsakovo antros dukros egzistavimo faktas yra ta aplinkybė, kuri sudaro pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo ir netraktuoti to kaip tinkamo įrodymo, įrodančio atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo. Teismas nepagrįstai vadovaudamasis vien ta aplinkybe, kad su atsakove lieka gyventi sutuoktinių nepilnametė dukra, nusprendė nustatyti ne tik turto dalį, bet ir parinkti turto padalijimo konkretų būdą, neatsižvelgdamas į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

Teismas, atmesdamas priešieškinio reikalavimą nustatyti sąlygą, kad be atsakovo sutikimo iki dukters pilnametystės ieškovė neišvežtų dukters į užsienio valstybes, neatsižvelgė į tai, kad įstatymas įtvirtina tėvų valdžios lygybę, auklėjimo ir kitus klausimus abu tėvai sprendžia vienodai.

Atsiliepimas

Ieškovė B.N. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006-09-20 sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovo visas teismo ir atstovavimo išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, neprieštarauja procesinės ir materialinės teisės normoms. Atsakovas nepateikė duomenų, kokiais būdais būtų pažeisti kitos jo jaunesnės dukros interesai, teikiant didesnį išlaikymą vyresnei dukrai. Be to, atsakovo pajamos sudaro apie 2 000 Lt per mėnesį, jis yra darbingas ir gali mokėti po 450 Lt vaiko išlaikymui. Teismas atsižvelgė į šalių pajamas ir būtinas išlaidas vaiko ugdymui bei būtiniems poreikiams tenkinti.

Atsakovas nepagrįstai nesutinka su priteista 15 500 Lt suma už išlaikymo įsiskolinimą, nes jis nepateikė įrodymų, kad teikė išlaikymą dukrai, be to, teismas nustatė, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas yra atsakovas, bylos medžiaga nustatyta, kad jis tinkamai jos neišlaikė, pinigus išlaikymui mokėjo nereguliariai.

Teismas pagrįstai nukrypo nuo bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei skyrė 2/3 dalis, o atsakovui – 1/3 dalį ginčo buto, atsižvelgdamas į nepilnametės dukros E. N. interesus.

Atsakovo reikalavimas nustatyti sąlygą, kad be jo sutikimo iki dukters pilnametystės ieškovė neišvežtų dukters į užsienio valstybes, neatitinka teisės aktuose nustatytų sąlygų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas bei tinkamai pritaikė proceso ir materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą sprendimą.

Nustatyta, kad ieškovės B. N. ir atsakovo A. N. santuoka sudaryta 1994 m. birželio 4 d. (b.l. 11). Šalims gyvenant santuokoje gimė dukra Evelina, gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Teismas šią santuoką nutraukė dėl atsakovo kaltės ir dukters gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Šios sprendimo dalies šalys neginčija. Taip pat šalys neginčija nepilnametės dukters išlaikymo priteisimo fakto. Atsakovas ginčija sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo ir jo įsiskolinimo dydžio, dėl turto padalinimo, konkrečiai dėl santuokoje įgyto buto padalijimo, o taip pat sprendimą dalyje, kurioje atmestas jo reikalavimas neleisti ieškovei be jo sutikimo išvežti dukrą į užsienio valstybes. Kolegija pasisako dėl apeliaciniu skundu ginčijamo sprendimo dalių, nes tiek viešojo interesų pažeidimo, tiek absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnis).

Dėl buto padalinimo.

Preziumuojama, kad sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios (Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalis). Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalinant turtą natūra, turi būti atsižvelgiama į tokias pačias svarbias aplinkybes, kokios numatytos Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje (Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip padalyti galima. Šioje byloje pirmos instancijos teismas nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo motyvavo išimtinai tuo, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametė dukra, todėl jai paskyrė 2/3 dalis buto, esančio Pamėnkalnio g. 21-40B/Aukų g.4-40B, Vilniuje, o atsakovui 1/3 dalį buto. Teismas, tam tikrus klausimus, tarp jų – ir susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), spręsdamas savo nuožiūra, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais bei privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros. Kadangi realiai vieno kambario buto padalinti tarp sutuoktinių nėra galimybės (b.l.103-106), todėl pirmos instancijos teismas teisingai vadovavosi tiek įstatymo normomis, tiek teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais ir paskyrė ieškovei, kuri lieka su nepilnametę dukra, butą natūra, o atsakovui priteisė kompensaciją už jam tenkančią buto dalį. Teismas teisingai sprendė, kad butas natūra turi atitekti ieškovei, nes su ja liko gyventi nepilnametė dukra, o taip pat jai paskirta teismo didesnė buto dalis. Apelianto argumentas, kad teismas negali nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte (Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis), nes su atsakovu kaip ir su ieškove gyvena nepilnametis vaikas, kurį jis turi su kita moterimi, dalinant turtą tarp sutuoktinių reikšmės neturi, nes dalijamas santuokoje įgytas turtas ir toje santuokoje gimę vaikai ir likę gyventi su vienu iš sutuoktinių gali būti laikoma priežastimi tam sutuoktiniui skirti didesnę turto dalį (Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalis). Be to kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovo antra dukra pagal bylos duomenis ginčo bute apsigyveno su motina tik 2006-01-12 (b.l. 47).

Kadangi šalys neginčija buto vertės bei kito turto padalinimo būdo, todėl kolegija dėl šios sprendimo dalies nepasisako.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Pažymėtina ir tai, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata ir sprendžiama, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikams teikiamo išlaikymo tik būtiniausiems jų poreikiams tenkinti. Individualūs vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystimasis sąlygoja ir reikalingą realų išlaikymo dydį, kuris paprastai yra didesnis už išlaikymą būtiniausioms vaiko poreikiams tenkinti. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų reikalingų vaikui vystytis sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į reikiamų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Teismas dalinai tenkindamas ieškovės prašymą priteisė iš atsakovo po 450 Lt išlaikymo dydį, kurio pakaks vaiko poreikiams tenkinti. Kolegija su tokiu teismo sprendimu sutinka, atsižvelgdama ir į tai, kad ieškovės darbo užmokesti yra žymiai mažesnis, negu atsakovo, ji gauna kiek daugiau negu Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (b.l. 18), todėl vaiko išlaikymui negali skirti tokios sumos, kiek priteista iš atsakovo. Apelianto argumentas, kad jis privalo išlaikyti kitą vaiką, kuris gimė jam su kita moterimi (b.l. 35), nagrinėjamu atveju negali būti priežastimi priteisto išlaikymo dydžiui sumažinti, nes jo gaunamas darbo užmokestis yra pakankamas (b.l. 46) teikti dukrai priteistą išlaikymą. Be to atsakovas neteikė įrodymų apie kito vaiko motinos turtą ir lėšas, bei jos skiriamą išlaikymą jų bendram vaikui, todėl negalima spręsti apie kitam vaikui skiriamo išlaikymo iš abiejų tėvų dydį.

Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas be pagrindo iš jo priteisė išlaikymo įsisikolinimą dėl tos priežasties, kad jis išlaikymą vaikui mokėjo. Apeliantas pateikė tik du mokėjimo pavedimus – 2005-09-23 – 400 Lt sumai ir 2005-11-22 – 300 Lt sumai (b.l.175, 174) apie atsakovo mokėtą išlaikymą vaikui iki ieškovės kreipimosi su ieškiniu dienos. Tokių mokėjimų pagrįstai teismas nepripažino kaip vaikui teikiamą pastovų išlaikymą ir pagrįstai priteisė išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus (Civilinio kodekso 3.200 straipsnis), o sumokėtus 700 Lt pagal nurodytus pavedimus išskaičiavo iš priteistos įsiskolinimo sumos. Kiti atsakovo pateikti mokėjimo pavedimai (b.l. 176-178, 220-224) patvirtina mokėjimus vaiko išlaikymui bylos nagrinėjimo metu bei priėmus teismo sprendimą, tačiau jie nepatvirtiną apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis ir iki ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą teikė dukrai pastovų išlaikymą.

Netenkintinas atsakovo reikalavimas be jo sutikimo uždrausti ieškovei išvežti dukrą į užsienio valstybes. Pirmos instancijos teismas pagrįstai šio reikalavimo netenkino. LR Vyriausybė nutarimu nustatytoje Vaiko laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos 7 p. nustatyta, jog vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, galima laikinai išvežti į užsienį be kito tėvo sutikimo. Apeliantui nenurodžius argumentų, dėl ko reikia varžyti Vyriausybės nustatytą vaiko išvežimą į užsienį, nenurodžius, kad ieškovė pažeidė vaiko ar tėvo interesus kokiais nors veiksmais išveždama vaiką į užsienį, teismui nebuvo jokio pagrindo tenkinti tokį atsakovo reikalavimą ir nustatyti kitokią, negu numatė Vyriausybė vaiko išvežimo į užsienį tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad be vieno iš tėvų sutikimo vaiką galima išvežti į užsienį tik laikinai, o ne gyvenimui užsienyje.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinių skundų motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Petras JaržemskisTatjana Žukauskienė