Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-21 · Administracinė byla Nr. I-1871-815/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-21
Bylos Nr.
I-1871-815/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-07022-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
L. D., G. P., P. N., P. V., A. K., S. S.
Atsakovas
Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1871-815/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07022-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. D., G. P., P. N., P. V., A. K. ir S. S. skundus atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas L. D. su 2013 m. lapkričio 19 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį; pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 1–5).

2. Pareiškėja G. P. 2014 m. kovo 7 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš Departamento nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį; pareiškėja skundą iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 19–23).

3. Pareiškėjas P. N. 2014 m. kovo 10 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš Departamento nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį; pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 43–48).

4. Pareiškėjas P. V. su 2014 m. sausio 3 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Departamento nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį; pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 70–74).

5. Pareiškėjas A. K. su 2013 m. lapkričio 27 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Departamento nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt; pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 94–99).

6. Pareiškėjas S. S. 2014 m. sausio 21 d. pateikė teismui skundą, kuriame prašo priteisti iš Departamento nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – (duomenys neskelbtini) Lt; pareiškėjas skundą iš esmės grindžia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu (b. l. 118–122).

Atsiliepimas

7. Atsakovas Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose į pareiškėjų skundus, be kita ko, nurodo, kad praradimų kompensavimo mechanizmas turi būti įtvirtintas įstatyme, o kol toks įstatymas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kokia darbo užmokesčio dalis sumažinta teisėtai, o kokią dalį reikia kompensuoti, prašo kiekvieno iš pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–10, 27–28, 52–53, 78–79, 103–104, 126–127).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, išnagrinėjęs skundų ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų L. D., G. P., P. N., P. V., A. K. ir S. S. skundus sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas priteisti pareiškėjams neišmokėtas tarnybinio atlyginimo dalis (apskaičiavimo lentelės (b. l. 11–12, 29–31, 54–56, 80–81, 105–106, 128–129)). Pabrėžtina, kad atlyginimas buvo sumažintas įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarime pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

Akcentuotina, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą (toliau – ir Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d., kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Konstitucinis Teismas 2015 m. lapkričio 19 d. nutarime konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog įstatymų leidėjas, įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymu nustatydamas vienerių metų terminą, kuriam buvo atidėtas kompensavimo mechanizmą nustatančio įstatymo projekto pateikimas, nepagrįstai delsė. Taigi, Grąžinimo įstatymas buvo priimtas be nepagrįsto delsimo. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, t. y. Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Grąžinimo įstatyme nustatyta pareiga šiame įstatyme įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimų priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendime. Pabrėžtina, kad tokią poziciją formuluoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjų L. D., G. P., P. N., P. V., A. K. ir S. S. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis