Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Radviliškio m., lietuvis, LT pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), vairuotoju, neteistas, 2007 ir 2017 metais atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 str. pagrindais,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Š. mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, t. y. 2026 m. kovo 3 d., apie 1.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui, kilus konfliktui su šeimos nariu – mažamečiu sūnumi I. Š., gimusiu (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis suėmė sūnui už kaklo ir jį spaudė, tokiais savo veiksmais mažamečiui nukentėjusiajam I. Š. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą pasireiškusį poodine kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, t.y padarė nusikaltimą numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Iš VTAS pateiktos vaiko situacijos vertinimo anketos matyti, kad mažametis I. Š. nurodė, kad tėtis jį smaugė ( b.l. 102-127, 1 t.)

Iš 2026-03-03 Greitosios medicinos pagalbos centro kvietimo kortelės kopijos matyti, kad I. Š. buvo smaugiamas tėvo, kaklo srityje keletas įdrėskimų žymių. Diagnozė: Galvos paviršinis sužalojimas. (b. l. 62-63, 1 t.)

Iš 2026-03-05 specialisto išvados Nr. G 215/2026 (05) matyti, kad I. Š. padaryta poodinė kraujosruva kaklo dešinėje pusėje, paveikus kietu buku daiktu, 1 trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas griuvimui nebūdingas ( b. l. 56-57, 1

Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai, duoti vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistui, sutampa, jie patvirtinami apžiūros protokolais ir medicinos kvietimo kortele. Taip pat kaltinamojo vartotą smurtą patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, matyti, kad pareigūnai atvykę į įvykio vietas tuoj po įvykio matė nukentėjusįjį, kuris skundėsi vartotu smurtu. Apžiūrų metu nukentėjusiajam surasta kraujosruva, tai patvirtina kaltinamojo vartotą smurtą. Iš surinktų įrodymų, vertinant juos kaip įrodymų visetą, matyti, kad I. Š. tyčia, suprasdamas ir numatydamas, kad taip sukels fizinį skausmą, spaudė mažamečio nukentėjusiojo, savo sūnaus kaklą, jam taip sukeldamas fizinį skausmą, žinojo, kad jis mažametis, ir tyčia taip elgėsi, kvalifikacija teisinga pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, nes veika padaryta prieš mažametį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nusikaltimas padarytas prieš artimoje aplinkoje gyvenantį asmenį, savo sūnų, atsižvelgiama, kad kaltininkas prieš jį fiziškai smurtavo, fiziškai veikė gyvybiškai jautrią žmogaus kūno dalį – kaklą. Jis nusikalto būdamas neteistas, teistumai neišnykę, baustas administracine tvarka. Nors veikos, nuo kurių jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padarytos seniai, atsižvelgiama į tų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad dabar padarytas smurtinis nusikaltimas, dėl to teismas sprendžia, kad nėra pagrįsto pagrindo manyti, kad padaryta nusikalstama veika atsitiktinė, ir kaltinamasis tikrai ateityje daugiau nenusikals. Tuo pačiu, įvertinus tai, kad kaltinamasis dirba, išlaiko šeimą, jam parenkama vidutiniška laisvės apribojimo bausmė.

Nusikalstamais veiksmais mažamečiui I. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas, jis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą, nukentėjo nuo žmogaus, kuris turi rūpintis jo teisingu auklėjimu. Įvertinus vyraujančią teismų praktiką panašiose bylose, esant panašiems sveikatos sutrikdymams, civilinio ieškovo ieškinys tenkinamas visiškai (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiajam I. Š. teisinę pagalbą teikė Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Jurgita Šlapaitienė. Iš 2026 m. kovo 20 d. pažymos nustatyta, kad teisinės pagalbos išlaidų suma yra 425 Eur, ji priteisiama iš kaltinamo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsnio 1-2, 4 dalimis, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 310 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendė:

I. Š. pripažintu kaltu už fizinio skausmo sukėlimą mažamečiui, tai yra už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir I. Š. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

I. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo I. Š., gimusio 2016 m., ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš I. Š. priteisti 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos nukentėjusiajam I. Š., gimusiam 2016 metais.

Iš I. Š. priteisti 425 Eur (keturis šimtus dvidešimt penkis eurus) proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.