- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-05
- Bylos Nr.
- A15.-69-893/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02831-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dainius Grizickas
- Pažeidėjas
- A. V.
- Advokatai
- Bogdanas Chranovskij
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. V. 2017 m. spalio 16 d., 09.09 val., Justiniškių – Šešuolių gatvėse, Vilniuje, vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,56 promilės girtumas, nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas abu automobilius, ir po eismo įvykio A. V. iš įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais A. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
Teismo posėdžio metu A. V. savo kaltę pripažino tik dėl to, kad įvykio metu vairavo automobilį neblaivus, o savo kaltę dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos neigė. Tokios pozicijos laikėsi ir jo advokatas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, kad A. V. kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje yra įrodyta. Tokia išvada konstatuojama remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais: administracinio nusižengimo protokolu, išrašu iš policijos (b. l. 1-2), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės patrulio tarnybiniu pranešimu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b. l. 4-8), T. J. ir D. G. paaiškinimais (b. l. 9-10), alkotesterio kvitu, iš kurio matyti, kad 2017 m. spalio 16 d., 09.21 val. A. V. nustatytas 0,56 promilių girtumas, bei paties A. V. paaiškinimais, duotais tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. A. V. dėl jam inkriminuotų nusižengimų nurodė, kad iš vakaro buvo išgėręs alaus, todėl manė, kad yra blaivus, o įvykio metu apvažiavęs akmenį netyčia užkabino stovinčią mašiną, tačiau galvojo, kad jai nieko nenutiko ( b. l. 11). Tačiau byloje esantys rašytiniai duomenys – T. J. parodymai, paties A. V. nurodytos įvykio aplinkybės – liudija ir tai, kad A. V. po eismo įvykio pasitraukė iš įvykio vietos, nors turėjo pareigą iš karto sustoti ir likti joje. Kaip matyti iš A. V. paaiškinimų, jis teigia, jog kontakto su kitu automobiliu nepajuto, tačiau byloje esantys liudytojų paaiškinimai bei kita bylos medžiaga neabejotinai patvirtina faktą, kad A. V. kliudė stovintį automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindamas tiek minėtą automobilį, tiek savo vairuojamą automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. po įvykusio eismo įvykio fakto padaręs tik turtinę žalą privalėjo likti eismo įvykio vietoje, iš jos pasitraukti tik apie įvykį informavus nukentėjusįjį, o jeigu tai neįmanoma - policijos pareigūnus. A. V. to nepadaręs pasitraukė iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. A. V. veika dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių atitinka Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Visų aukščiau paminėtų byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad A. V. veikoje yra nustatyti visi ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėties elementai.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad A. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį, į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. V. – nebaustas administracine tvarka, savanoriškai atlygino padarytą žalą, taip pat – į teismo posėdžio metu pateiktus rašytinius duomenis. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad A. V. skirtinos minimalios ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos. Be to, kadangi A. V. administracinius nusižengimus padarė turėdamas teisę vairuoti, kartu su nuobaudomis jam skirtina ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nustatant minimalius terminus (ANK 423 straipsnio 4 dalis, 426 straipsnio 7 dalis). ANK 423 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Atsižvelgęs į tai, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas, A. V. praeityje nėra baustas administracine tvarka, atlygino žalą, ir į tai, kad automobilis A. V. šeimoje yra būtinas, teismas administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – netaiko. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, A. V. už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą skirtinos nuobaudos atskirai, o galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, be to, šiuo atveju jam kartu su administracine nuobauda skirtina ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, numatyta už abu nustatytus administracinius nusižengimus. A. V. taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti, nėra pagrindo, nes išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti ar skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus bei jam paskirti:
pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams, o administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – neskirti;
pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. V. skirti galutinę administracinę nuobaudą - 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams. Administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – neskirti.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17073694196 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.