Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-770-768/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-07
Bylos Nr.
1-770-768/2012
Teisminio proceso Nr.
76-1-00151-12
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Civilinis ieškovas
D. S.
Kaltinamasis
A. A.
Advokatai
Vytautas Kazlauskas
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-770-768/2012Teisminio proceso Nr. 76-1-00151-12Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5. 1.1.8.7.9. 1.2.5.4. 1.2.4.8.2. 1.2.14.10. 2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2012 m. lapkričio 7 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas Jatužis,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui Giedriui Jasulaičiui,nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. S.,kaltinamosios gynėjui advokatui Vytautui Kazlauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, neįgali, gyvenamąją vietą deklaravusi ir gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 187 str. 1 d., 165 str. 1 d., 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. 2012 m. kovo 7 d., apie 19 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 1,29 promilės girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, D. S. kieme, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tyčia virtuviniu mėsai kapoti skirtu kirvuku išdauždama D. S. automobilio “Seat Toledo”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį stiklą 150 Lt vertės, įkirsdama galines dešinės automobilio pusės dureles 150 Lt vertės ir sparną 150 Lt vertės, sugadino svetimą, D. S. priklausantį, turtą už 550 Lt, po ko, tęsdama savo nusikalstamą veiką, neteisėtai atvirai, prieš namo savininkės D. S. valią, įsibrovė į D. S. gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kur mojuodama virtuviniu mėsai kapoti skirtu kirvuku ir šaukdama, kad užmuš, taip sudarydama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino nužudyti D. S., po ko, D. S. mėginant pasislėpti, tyčia, išdaužė dekoratyvinį holo durų stiklą už 250 Lt, o D. S. pasislėpus vonios kambaryje, kirvuku sukapojo virtuvės duris už 250 Lt, sulankstė virtuvėje buvusio šaldytuvo duris už 200 Lt ir sudaužė šaldytuve buvusius du stiklainius su uogiene ir pomidorais už 10 Lt, tokiu būdu sugadino svetimą, D. S. priklausantį turtą už 710 Lt.

A. A. taip pat buvo kaltinama tuo, kad išdauždama kirvuku holo durų stiklą, kurio šukės sužalojo D. S., tuo padarydama nukentėjusiajai linijinės formos odos nubrozdinimus apatinėje lūpoje ir kairės plaštakos V-o piršto srityje, nežymiai sužalojo D. S..

Kaltinamoji A. A. kaltę pripažino ir paaiškino, kad A. A. yra jos buvęs vyras. Su juo išsiskyrė 2011-11-17, bet 2012 metų pradžioje jis buvo sugrįžęs pas ją gyventi ir gyveno kartu apie 2 mėnesius, kadangi jie bandė susitaikyti.

2012 m. kovo 7 d. apie 15 val. A. A. pranešė, kad nakvos pas tėvus ir namo negrįš. Ji suprato, kad jis nakvos pas meilužę, o ne pas tėvus, nes sugrįžęs į jos namus jis vis tiek

palaikė ryšius su D. S., rašydavo jai SMS žinutes. Ji dėl tokio vyro elgesio jautėsi pažeminta, todėl vakare, apie 19 val. išsikvietė taksi ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas D. S., pažiūrėti, ar tikrai ten yra A. A.. Iš namų pasiėmė virtuvinį kirvuką, nes planavo sugadinti A. A. autobusiuką. Nežinojo, kur tiksliai gyvena nukentėjusioji, bet pasiklaususi žmonių, surado. Taksi sustojo truputį toliau nuo D. S. namų. Kieme stovėjo A. A. geltonos spalvos autobusiukas, todėl priėjusi suskaldė autobusiuko priekinį stiklą. D. S. automobilio nematė ir jo nelietė, nes jos tikslas buvo A. A., o ne D. S.. Sudaužius autobusiuko priekinį stiklą į kiemą išėjo A. A., kuris pradėjo teisinti, kad atvežė malkų D. S.. Matė, kad namo durys uždarytos, todėl išdaužusi stiklą atidarė duris ir įlėkė į namo vidų. Stiklą išdaužė iš pykčio, nes jį įdėjo jos buvęs vyras. Pripažįsta, kad neteisėtai įėjo į namą, supranta, kad galėjo su A. A. pasikalbėti kieme. A. A. ėjo jai iš paskos, nes norėjo atimti kirvuką. Jie susistumdė, o susistumdymo metu A. A. nuplėšė jos striukės rankovės kailiuką bei atėmė iš jos kirvuką. Įėjusi į virtuvę atidarė šaldytuvą, sudaužė du stiklainius, įlenkė šaldytuvo dureles. Būdama kambaryje šaukė negražius žodžius, kurie buvo skirti D. S., nors ji jos nematė, tačiau nukentėjusioji tikrai turėjo ją girdėti. Pripažįsta, kad grasino žodžiais, - „Užmušiu, su tavimi jis vis tiek negyvens“. Grasinimo metu ji kirvuko nebeturėjo. Keikė D. S. dėl to, kad ji ją labai pažemino. Po to, A. A. jai stvėrė už striukės kapišono ir išvilko už vartelių. Įsėdusi į laukiantį taksi automobilį išvažiavo. Gailisi, kad taip padarė, tačiau nepripažįsta, kad sužalojo D. S., nes holo durų stiklo nedaužė, virtuvės durų nekapojo. Šaldytuvo dureles galėjo įlenkti, nes kai įlėkė į virtuvę, staigiai atidarė duris ir jas įlenkė. Ji negali pasakyti, kaip atsirado sužalojimai D. S. veide. Vėliau ji pati nuvažiavo į policijos komisariatą, esantį Smetonos gatvėje, kuriame jai nustatė girtumą. Girtumas įtakos jos veiksmams neturėjo, nes ji gėrė šampaną apie 15 val., o į (duomenys neskelbtini) važiavo apie 19 val. Nuo alkoholio vartojimo iki jos patikrinimo buvo praėję apie 7 valandas. Be alkoholio ji vartojo ir raminamuosius vaistus. Jei būtų jautusis neblaivi, būtų nevažiavusi pas A. A. ir į policijos komisariatą. Jos būsena buvo nenormali, nes buvo gėrusi vaistų. Ji pati nuvažiavo į policiją, nes įvykio metu A. A. ją sumušė. Mano, kad jos elgesiui turėjo įtakos alkoholio ir vaistų vartojimas. Ji serga depresija, vartoja vaistus. Jei būtų nevartojusi šampano, būtų vis tiek važiavusi pas nukentėjusiąją, nes nebegalėjo kęsti pažeminimo. Nesutinka dėl moralinės žalos atlyginimo. Civilinį ieškinį dėl turtinės ir dėl neturtinės žalos atlyginimo palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios A. A. kaltė įrodyta:

nukentėjusiosios D. S. parodymais, kad jau prieš įvykį A. A. jai rašinėjo grasinančias žinutes, kad saugotų savo dukrą. Kreipėsi į policiją dėl šių žinučių, tačiau nesitikėjo, kad ji savo grasinimus gali įvykdyti.

2012 m. kovo 7 d. apie 19 valandą A. A. atvažiavo į jos namus. Tuo metu lauko durys nebuvo užrakintos. Ji buvo virtuvėje, o A. A. buvo kitame kambaryje, kai pamatė A. A. įeinančią į namus ir šaukiančią „užmušiu“. Rankoje A. laikė kirvuką. Dar prieš jai įeinant į namus kieme išgirdo dūžio garsus. Kaip tik ji ėjo žiūrėti, kas vyksta kieme, kai A. A. koneveikdama ją ir šaukdama ėjo į holą. Ji uždarė koridoriaus duris ir laikė jas užrėmusi, tačiau A. A. kirvuku išdaužė durų stiklą. Krisdamos stiklo šukės sužalojo jai veidą ir ranką, nes dekoratyvinis apie 0, 5 x 1 m., durų stiklas visiškai subyrėjo. Tada ji paleido duris ir įbėgusi į vonią užsirakino. Bėgdama į vonią matė, kad A. A. jau yra virtuvėje. A. A. pamačiusi A., dėmesį nukreipė į jį. Ji būdama vonioje girdėjo, kad kažkas dužo, kad A. plūdosi, šūkavo. Ji labai bijojo, kad A. A. kirvuku ko nors blogo nepadarytų A. A., nes jos grasinimai SMS žinutėmis tęsėsi jau pusė metų. Kai ji taip įsiveržė į namus, jos grasinimai jai atrodė realūs. A. A. grasino nužudyti šaukdama, - „Aš tave užmušiu“. Nežino, ar būtų įvykdžiusi ketinimus, tačiau suprato, kad A. gali ją sužaloti, nes rankoje turėjo kirvuką. Kai viskas nutilo, ji išėjo iš vonios. Matė, kad A. stumdosi lauke. Tada ji iškvietė policiją. Šio įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis „Seat Toledo“: išdaužtas priekinis stiklas, apgadintos galinės

dešinės pusės durelės ir tos pačios pusės galinis sparnas. Už išdaužto stiklo už 150 Lt įdėjimą sumokėjo 100 Lt. Suremontuoti galines dureles ir sparną kainuos po 150 Lt. Neremontavo, nes neturėjo tam lėšų, tačiau su meistrais remonto kainą aptarė. Name sugadintos dvejos durys už 500 Lt: durys iš holo į koridorių ir durys vedančios iš virtuvės į kambarius. Už duris iš holo į koridorių prašo atlyginti 250 Lt, nes durys buvo pirktos kartu su stiklu. Išdaužus stiklus durys pasidarė neberemontuojamos, nes stiklas buvo sutvirtintas lentjuostėmis, todėl naujo stiklo įdėti nebegalima. Virtuvės durys už 250 Lt taip pat buvo sugadintos – įkirstos iš virtuvės pusės. Duryse padarytą skylę kaip nors užtaisyti neįmanoma. Įlenkus šaldytuvo dureles, neseniai pirkto šaldytuvo prekinė išvaizda suprastėjo. Meistrai jai sakė, kad šaldytuvo durelių pakeitimas kainuotų apie 200 Lt. Sudaužytus uogienės stiklainius vertina 10 Lt. A. A. automobilis, stovėjęs kieme, nebuvo sugadintas.

Neturinę žalą vertina 5000 Lt. Nukentėjo jos dukra, kuri labai išsigando. Gavusi pinigus galbūt galės kuom nors padėti dukrai. Iki šiol vis dar jaučia baimę, kasdien tikrina, ar užrakintos namo durys. Dėl sužalojimų juto fizinį skausmą, turėjo nepatogumų. Dėl sužaloto piršto negalėjo dirbti 3 - 4 dienas. Pas medikus dėl sužalojimų nesikreipė, kreipėsi pas med. ekspertus. Iki šiol jaučia išgyvenimus, juto pažeminimą dėl pastovaus žeminančio A. A. elgesio. Pas psichologus po įvykio nesikreipė, nes raminamuosius vaistus vartoja savarankiškai. Šiuos vaistus vartoja, nes jaučia nerimą bijodama, kad nepasikartotų užpuolimas. Išeinant iš namų bijo, kad nebūtų užpulta. Po įvykio mėnesį laiko gėrė vaistus, miegojo neramiai.

Ji nenorėtų, kad pasikartotų tokie įvykiai. Nežino, ar A. A., kada nors ją paliks ramybėje. Nenori taikytis su A. A. ir jai neatleidžia;

liudytojo A. A. parodymais, kad kaltinamoji yra buvusi jo žmona. Jie išsituokę 2011 m. lapkričio 17 d. 2012 m. kovo 7 d. jis dirbo, kai jam paskambino D. S. ir paprašė atvežti malkų. Nuvežęs malkas liko pas D. S. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir žiūrėjo televizorių, kuomet apie 19. 30 val. lauke išgirdo panašų į stiklo dužimą duslų garsą. D. S. išėjo pažiūrėti. Hole ji susitiko A. A., nes jis išgirdo balsus. Suprato, kad triukšmą kelia A. A.. Matė, kaip D. S. uždarė holo duris, kurios yra į koridorių ir pasislėpė vonioje, nes tuo metu pats ėjo iš miegamojo į virtuvę. Holo durų stiklas jau buvo išdaužtas, o A. A. laikydama kirvuką šaukė „užmušiu“ ir kitus grasinamus žodžius. A. A. pyktis buvo nukreiptas į D. S., nes ji naudojo moteriškos giminės žodžius tokius kaip „šliundra užmušiu“ ir kitus keiksmažodžius. Kadangi A. A. būdama neblaivi pasidaro impulsyvi, pamatęs jos rankoje kirvuką ir ją pačią įtūžusią, nusprendė kirvuką atimti. Jam pavyko suimti A. A. ranką ir atimti kirvuką. Jis stengėsi ją sugriebti ir išvesti į lauką, bet ji išsprūdo ir sutrenkė šaldytuvo dureles. Tada vėl ją sugriebė ir ištempė už vartelių. Ji keikėsi, siekė jam suduoti. Tada nuėjo link taksi automobilio ir išvažiavo.

A. A. sugadino dvejas duris, įlenkė šaldytuvo dureles, sudaužė mašinos priekinį stiklą, subraižė mašiną. Priekinį stiklą reikėjo keisti. Jis pats kvietė meistrą, sumokėjo jam 150 Lt. Dar nesutvarkytas mašinos sparnas ir galinės durelės. Dėl holo durų išdaužto stiklo reikia keisti duris, kadangi vien tik stiklo pakeisti neįmanoma. Durys kartoninės, o apvadas prie stiklo sugadintas. Virtuvės duris taip pat reikia keisti, nes jos įkirstos, todėl jų sutvarkyti neįmanoma. Automobilis VW Caravele, kuriuo jis naudojasi, priklauso įmonei. Šio automobilio stiklas nebuvo išdaužtas. Įvykį užfiksavo policijos pareigūnai.

Mano, kad A. A. elgesiui turėjo įtakos alkoholis. Matė, kad ji buvo išgėrusi, nes nuo jos sklido alkoholio kvapas. Jis su ja gyveno, todėl atskiria, kada ji išgėrusi. Raminamuosius vaistus ji vartoja apie 20 metų. Jei ji vartojo vaistus ir alkoholį, tai poveikis atsirado stipresnis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 326/12(05) iš kurios matyti, kad linijinės formos odos nubrozdinimai patinėje lūpoje ir kairės plaštakos V-o piršto srityje D. S. padaryti aštriu daiktu, galimai stiklo šukėmis, aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2012-03-07.

D. S. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas D. S. sukėlė fizinį skausmą. (b. l. 50)

2012-03-07 įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiaurinėje pusėje, kieme prie namo stovi automobilis „VW Caravelle“ su priekaba bei automobilis „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio priekinis stiklas vairuotojo pusėje suskilęs saulės forma, matyti išorinis mechaninis pažeidimas. Kairės automobilio pusės galinėse durelėse, 375 mm nuo kairiojo krašto ir 55 mm nuo viršutinės rėmo dalies matyti 60 mm ilgio mechaninis kirstinis pažeidimas. Ant tų pačių durelių 280 mm nuo viršutinio rėmo krašto matyti 85 mm ilgio mechaninis kirstinis pažeidimas, besitęsiantis į galinį sparną. Patekus į namo vidų pro duris, esančias šiaurinėje namo sienoje, patenkama į prieškambarį, kurio pietrytiniame kampe yra plastikinės durys. Šių durų viršutinėje dalyje yra kiauryminė skylė bei stiklo likučiai. Stiklo šukės 2 m spinduliu pasklidę ant grindinių plytelių. Ant grindų 45 cm nuo pietinės sienos ir 95 cm nuo rytinės prieškambario sienos guli dirbtinio kailio baltos spalvos rankogalis, kurio vidinė pusė sutepta rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Ant grindų mėtosi plastikinės durų detalės. Už durų yra koridorius, kuriame 120 cm į pietus nuo durų guli buitinis kirvukas. Koridoriaus rytinėje sienoje yra durys į virtuvę. Virtuvėje prie pietinės sienos stovi šaldytuvas. 50 cm nuo šaldytuvo ant grindų mėtosi sudaužyti stiklainiai. Apžiūros metu apžiūrint nukentėjusios telefoną „Nokia“ gautų pranešimų kataloge iš abonemento Nr. +37067617371 užfiksuotos keletas grasinančio pobūdžio žinučių. (b. l. 11-23)

2012-06-29 daikto apžiūros protokolu iš kurio matyti, kad 2012-03-07 įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas objektas – kirvukas yra virtuvinis kirvukas, skirtas daužyti ir kapoti mėsai (prie nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas). (b. l. 25-27)

2012-07-19 akistatos protokolu tarp D. S. ir A. A.. (b. l. 47-48)

2012-07-19 akistatos protokolu tarp A. A. ir A. A.. (b. l. 58-59)

Asmens blaivumo testu (serijos Nr. 18714) iš kurio matyti, kad 2012-03-07 22. 17 val. A. A. nustatytas 1,29 promilės girtumas. (b. l. 80)

Visi šie veiksmai atlikti laikantis įstatymo reikalavimų, jais gauti duomenys turi reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsniu, jie laikomi įrodymais.

Kaltinamoji pripažino esmines nusikaltimo aplinkybes. Ji nepripažino apgadinusi nukentėjusiosios automobilį, holo durų stiklą, bei sukapojusi virtuvės duris. Tačiau šios aplinkybės yra įrodytos nukentėjusios ir liudytojo A. A. parodymais, akistatos protokolais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Atmestina kaltinamosios versija dėl to, kad jos pyktis buvo nukreiptas į A. A., dėl ko ji apgadino jam priklausantį automobilį, o nukentėjusiosios automobilio nelietė, nes šis paaiškinimas paneigiamas nukentėjusios telefone rastos grasinančio pobūdžio SMS žinutės, skirtos nukentėjusiajai, nukentėjusios ir liudytojo A. A. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad apgadinimai padaryti tik D. S. automobiliui. Kadangi kaltinamoji nusikaltimų darymo metu buvo apsvaigusi nuo alkoholio, bei galimai nuo raminamųjų vaistų, ką patvirtina asmens blaivumo testas bei liudytojo A. A. parodymai, kaltinamoji teikdama paaiškinimus galėjo sąžiningai klysti ir netiksliai nurodyti visas įvykio aplinkybes.

Kaltinamosios atlikti veiksmai – keiksmažodžiai ir išsakyti grasinantys žodžiai demonstruojant kirvuką, turto gadinimas, rodo, kad kaltinamoji turėjo tikslą įbauginti nukentėjusiąją, priversti ją nesaugiai jaustis bei nerimauti dėl savo sveikatos ir gyvybės. Tai, kad nukentėjusioji grasinimus suvokė kaip realius, patvirtina pačios nukentėjusios elgesys, kuomet ji nuo kaltinamosios slėpėsi užremdama duris, vėliau užsirakino vonioje, be to, baimindamasi dėl savo ir A. A. saugumo ji iškvietė policijos pareigūnus, nurodydama, kad ją grasinama nužudyti. Nukentėjusioji turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įgyvendintas dar ir dėl to, kad buvo anksčiau iš kaltinamosios gavusi grasinančio pobūdžio SMS žinutes. Taigi A. A.

padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacija teisinga ir atitinka LR BK 145 str. 1 d. numatytos veikos požymius.

Pagal LR BK 187 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai asmuo sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia.

Bylos įrodymai patvirtinta, kad kaltinamoji veikdama tiesiogine tyčia sugadino nukentėjusios turtą, kurio vertė yra didesnė nei 3 MGL (390 Lt), todėl padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 187 str. 1 d.

Pagal LR BK 165 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamoji, neteisėtai, prieš namų savininko valią, atvirai įsibrovė į gyvenamąjį namą. Kaltinamoji į namą pateko pro nerakintas duris, be to, išdauždama lauko durų stiklą, įsiveržusi į namus puolė namo savininkę, jai grasino. Visa tai duoda pagrindą teigti, kad kaltinamoji A. A. neteisėtai ir sąmoningai pateko į namą prieš savininkės valią, tuo pažeisdama būsto neliečiamumą. Taigi jos padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 165 str. 1 d.

Kaltinamosios išteisinimo pagal LR BK 140 str. 1 d. motyvai

Pagal LR BK 140 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tada, kai asmuo mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo. Nežymus sveikatos sutrikdymas konstatuojamas tais atvejais, kai sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ne ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Nusikaltimas, numatytas LR BK 140 str. 1 d., yra padaromas darant tiesioginį poveikį žmogaus kūnui. Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Iš bylos įrodymų matyti, kad nukentėjusiajai nežymus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas jos kūną paveikiant ne tiesiogiai mušant ar smurtaujant prieš nukentėjusiąją, o per poveikį turtui, kuomet krentančios dužusio stiklo šukės sužalojo nukentėjusiąją. Be to, bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios pagrindinis tikslas buvo sugadinti turtą ir įbauginti nukentėjusiąją, todėl darytina išvada, kad išdauždama durų stiklą ji nenumatė, kad stiklo šukės sužalos kitoje durų pusėje stovinčią ir duris laikančią nukentėjusiąją, nors pagal veikos aplinkybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Esant neatsargiai kaltės formai veikos kvalifikacija pagal LR BK 140 str. 1 d., taip pat negalima.

Kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamoji tiesiogiai nukentėjusiosios nemušė, bei prieš ją nesmurtavo, nukentėjusioji buvo sužalota dėl neatsargumo, ji iš kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d., yra išteisinama nesant jos veikoje šios nusikalstamos veikos sudėties.

Bausmės skyrimo motyvai

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 dalis), taip pat į LR BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį, o būtent, jog paskirta bausme yra siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Pripažintina kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad ji nuskalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusios parodymai ir liudytojo A. A. parodymai, taip pat asmens blaivumo testas, kuris buvo atliktas praėjus nemažam laiko tarpui po padarytos nusikalstamos veikos. Nors kaltinamoji teigia, kad ši aplinkybė neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau tai

vertinama kaip siekimas palengvinti savo padėtį. Tai, kad kaltinamoji buvo apsvaigusi patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji pripažindama kaltę klysta nurodydama veikos aplinkybes, kai kurių aplinkybių neprisimena arba pasakoja visai kitą įvykių eigą.

Nors dalis kaltinamosios parodymų skiriasi nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau kaltinamoji pripažino esmines nusikalstamos veikos aplinkybes dėl įsibrovimo, grasinimo nužudyti, turto sugadinimo, todėl jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino ir gailisi padariusi nusikalstamas veikas.

Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį A. A., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą – padarytos trys baigtos tyčinės, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamos veikos (LR BK 11 str. 3 d.). Taip pat atsižvelgia į šiomis veikomis sukeltas pasekmes, jų pobūdį, pasekmių trukmę – nusikalstamomis veikomis padaryta žala žmogaus sveikatai, nuosavybei, žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumui. Kilusių turtinio pobūdžio pasekmių kaltinamoji nepašalino, o nukentėjusiajai sukeltų dvasinio pobūdžio išgyvenimų nesiekė sumažinti. Taip pat t eismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę – A. A. neteista, administracine tvarka nebausta, priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabineto įskaitose registruota (b.l. 116), teismo psichiatrijos ekspertizės aktu kaltinamajai nustatytas Bipolinis efektinis sutrikimas, mišrus epizodas, pavojingas alkoholio vartojimas, tačiau ji gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti ( b. l. 125-127), be to, kaltinamoji neįgali, jai nustatytas 40 % darbingumas (b.l. 112-114), nusikalstamas veikas padarė dėl asmeninių paskatų.

Šie duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad A. A. antivisuomeninės nuostatos nėra nusistovėję, padarytos veikos buvo sąlygotos keršto dėl nepalankiai susiklosčiusio šeimyninio gyvenimo, todėl skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Padarytų nusikaltimų sankcijose numatyta laisvės apribojimo bausmės rūšis, kurios taikymas, atsižvelgiant į A. A. asmenybę, geriausiai padės pasiekti bausmės tikslus. Šios bausmės dydis nustatytinas atsižvelgiant į aukščiau jau paminėtas aplinkybes ir į A. A. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

A. A. nusikalstamas veikas padarė tuo pačiu metu, veikas jungia vieninga tyčia, todėl laikytina, kad veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamoji toje pačioje vietoje ir tuo pačiu laiku, vienas paskui kitą atliko veiksmus – neteisėtai įsibrovė į svetimą namą, grasino nužudyti, sugadino svetimą turtą, tuo ji turėdama vieningą tyčią, bendrais veiksmais pažeidė įstatymo saugomas vertybes – žmogaus sveikatą ir nuosavybę, žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumą, todėl jos padarytos veikos teisingai kvalifikuotinos kaip ideali nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 145 str. 1 d., 165 str. 1 d., ir 187 str. 1 d. sutaptis.

Motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Byloje nukentėjusioji D. S. pareiškė 1260 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.

Žala remiantis LR CK 6.249 str. yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vadovaujantis LR CK 6.251 str. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.

Kaltinamoji savo tyčiniais veiksmais sugadino nukentėjusiosios turtą. Nukentėjusioji pagrįstai ir teisingai, nepažeisdama protingumo kriterijų, įvertino jai padarytą turtinę žalą. Nukentėjusiosios nurodytos sugadinto turto kainos atitinka rinkos vertę ir nėra aiškiai per didelė.

Nukentėjusioji D. S. byloje taip pat pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinės žalos dydį nukentėjusioji grindžia tuo, kad dėl nusikaltimo nukentėjo ir jos dukra, kuri labai išsigando. Ji pati iki šiol pastoviai tikrina, ar užrakintos namo durys, dėl padarytų sužalojimo juto skausmą, patyrė nepatogumus, pažeminimą. Be to, po įvykio mėnesį laiko vartojo vaistus, neramiai miegojo.

Neturtinės žalos pasekmės gali būti fizinio ar (ir) dvasinio pobūdžio. Dvasinio pobūdžio pakenkimai – tai dvasiniai išgyvenimai, sukrėtimai, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir pan. Fizinio pobūdžio pasekmės – tai fizinis skausmas, kūno sužalojimas ar susargdinimas, dėl jų atsirandantys nepatogumai ir pan.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad šioje byloje nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Ji dėl nusikaltimo juto pažeminimą dėl jos atžvilgiu išsakytų keiksmažodžių, baimę dėl grasinimų, nerimą ateities požiūriu, be to, turėjo nepatogumų dėl atsiradusių pasekmių šalinimo. Tačiau nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės dėl žalos, padarytos jos sveikatai, atlyginimo nevertinamos, nes kaltinamoji iš kaltinimo pagal LR BK 140 str. 1 d., yra išteisinama, todėl šioje dalyje civilinis ieškinys yra mažintinas. Taip pat teismas nustatytas padarytos neturtinės žalos dydį neatsižvelgia į nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl nusikaltimu padarytos žalos jos dukrai, nes jos dukra byloje nėra pripažinta nukentėjusiąja ir jos patirti dvasiniai išgyvenimai negali būti laikomi nukentėjusiosios patirta neturtine žala.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį – ji nedirbanti, neįgali, nukentėjusiosios prašomi priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti aiškiai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl priteistina suma yra mažinama iki 1000 Lt.

Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, iš kaltinamosios priteistina valstybei 13, 80 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303, 305 - 307 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pripažinti A. A. kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d., 165 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir skirti jai bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. laisvės apribojimą 1 (vieneri) metams, įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti 1260 Lt turtinę žalą D. S., bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąją D. S.;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 str. 1 d. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti 1260 Lt turtinę žalą D. S., bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąją D. S.;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 str. 1 d. laisvės apribojimą 8 (aštuoni) mėnesiams, įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti 1260 Lt turtinę žalą D. S., bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąją D. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir A. A. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per šešis mėnesius atlyginti 1260 Lt turtinę žalą D. S., bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąją D. S..

Vadovaujantis LR BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti A. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012-03-08 iki 2012-03-09.

Išteisinti A. A. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.)

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš A. A. 1260 Lt (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt litų) D. S.. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. A. 1000 Lt (vienas tūkstantis litų) D. S..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2012-03-07 įvykio vietos apžiūros metu paimtą buitinį kirvuką, saugomą Panevėžio apskrities VPK, Panevėžio rajono PK daiktų saugykloje (kvitas Nr. 052627), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkavertį. (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.)

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2012-03-07 įvykio vietos apžiūros metu paimtą dirbtinio kailio rankogalį, saugomą Panevėžio apskrities VPK, Panevėžio rajono PK, daiktų saugykloje (kvitas Nr. 052627), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. A.. (LR BPK 94 str. 1 d. 5 p.)

Išieškoti iš A. A. 13,80 Lt turėtas proceso (pašto) išlaidas valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Donatas Jatužis