Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Ramunei Gudaitei, Laurai Jarušaitei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, nukentėjusiajai L. J., kaltinamajam G. J., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, Lietuvoje nedirbantis, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta Lietuvoje – (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), 2009-09-05 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., 284 str. 2 d., 290 str., susitaikęs su nukentėjusiaisiais,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. 2016-04-12 nuo 10 val. iki 18 val. 20 min., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, sistemingai ir veikdamas vieninga tyčia, viešoje vietoje prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), ir pastato viduje įžūliu elgesiu, vartodamas nukentėjusiajai L. J. adresuotus necenzūrinius žodžius, o taip pat vandališkais veiksmais, namo laiptinėje spardydamas nukentėjusiosios buto duris bei lauke, akmeniu išdauždamas jos balkono stiklą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. J. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, palaikė savo paaiškinimus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Teismo posėdyje paaiškino, kad dieną prieš įvykį, jis namie su draugu gėrė alkoholį, garsiai klausė muziką, į butą įsiveržė kaimynas, nukentėjusiosios vyras, ir negražiai pasielgė. Kitą dieną, jis norėdamas išsiaiškinti santykius su kaimynu, lauke šaukė jį išeiti. Jis buvo išgėręs, labai piktas, savęs nekontroliavo, todėl nesulaukęs išeinančio, nuėjo prie buto durų ir jas apspardė. Buto durų niekas neatidarė, tada jis nuėjo į lauką, paėmė trinkelę ir metė į balkoną, išdaužė stiklą, garsiai šūkavo, keikėsi, tačiau būtent nukentėjusiosios L. J. įžeisti nenorėjo. Dabar supranta, kad blogai pasielgė, dėl tokio poelgio labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, po posėdžio atsiprašys ir jos vyro. Apsvaigimas turėjo įtakos jo elgesiui, išgėręs savęs nekontroliuoja, nurodė, jog savanoriškai spręs šią problemą.

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto G. J. parodymų, perskaitytų teismo posėdžio metu, matyti kad 2016-04-12 apie 10 val. jis, būdamas prie savo namų, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su draugu M. A. vartojo alkoholinius gėrimus. L. J. yra jo kaimynė gyvenanti 34 bute, kadangi tarp jos vyro ir jo yra kilę daug nesutarimų, jis, būdamas neblaivus, pradėjo prie kaimynės langų rėkauti, ją ir jos vyrą keikti necenzūriniai žodžiais. Nuėjęs prie buto durų, jas spardė ir prašė, kad išlytų iš buto jos vyras pasikalbėti. Kadangi buto durų niekas neatidarė, jis nuėjo prie balkono langų ir pasiėmęs trinkelių atplaišą, iš jos metė į kaimynės langą, dėl ko langas išdužo, sutrūkinėjo. Taip elgėsi, kadangi ant minėtų kaimynų laiko pyktį, su jais nesutaria, pastoviai konfliktuoja. Visą įvykį įtakotojo per didelis alkoholio kiekis, išgėręs jis tampa nevaldomas ir negali valdyti savo emocijų, dėl to apimtas pykčio taip pasielgė. Jis pripažįsta kaltę, kad tokiu savo elgesiu sutrikdė viešąją tvarką ir rimtį, kadangi visą šį sistemingą įvykį matė ne vienas kaimynas pro langus bei pareinantys kaimynai. Dėl šio įvykio labai nuoširdžiai gailisi, ketina atsiprašyti kaimynės bei atlyginti jai padarytą turtinę žalą (b.l.49-50).

Nukentėjusioji L. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-04-12 naktį girdėjo garsiai grojančią muziką, dėl to vėlai užmigo, apie dvyliktą valandą nakties, jai paskambino kaimynė ir pasakė, kad greičiau eitų į kiemą, nes pravažiuojanti mašina apgadino jos mašiną. Ji taip ir padarė. Kieme rado apgadintą savo automobilį ir iškvietė policiją. Kaimynė, mačiusi įvykį, nurodė vairavusį asmenį, kad jis gyvena būtent tame bute, kur ir kaltinamasis. Atvykusi policija surado kaltinamąjį. Pirmas konfliktas su kaltinamuoju įvyko, kai ji automobilyje pildė dokumentus. Jis jai aiškino, kad gali mašiną nusipoliruoti ir nieko nesimatys, jie tuomet apsižodžiavo. Kaltinamasis susiginčijo ir su jos vyru, reiškė grasinimus, pyktį, kad jo mašiną policija ištempė. Tai buvo pirmieji kartai, kai ji su vyru matė kaltinamąjį, todėl nepagrįsti kaltinamojo aiškinimai, kad jos vyras buvo atėjęs pas juos į butą. Kitos dienos rytą jie išėjo į darbus, maždaug 10.00 val. jai paskambino kaimynė, pasakė, kad lauke kaltinamasis su draugais rėkauja, keikiasi necenzūriniais žodžiais, vadina ją žiurke, dar vėliau jai paskambino kita kaimynė, pasakė, kad spardomos jos durys, o 18.00 val. paskambino namo pirmininkas ir pasakė, kad iškvietė policiją, nes pagal pirmininko apibūdinimą, kaltinamasis išdaužė jos balkono stiklą. Kai ji su vyru grįžo namo, kaltinamąjį jau buvo išsivežę policininkai. Kadangi visą žalą dėl turto sugadinimo atlygins draudimo bendrovė, civilinio ieškinio kaltinamajam nereiškia.

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos L. P., parodymų, perskaitytų teismo posėdžio metu, matyti, kad 2016-04-12 apie 18 val., jai būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini), per buto langą ji matė, kaip kitoje laiptinėje gyvenantis G. J., kuris buvo kartu su jai nežinomu draugu, garsiai rėkavo, vartojo alkoholinius gėrimus, atrodė neblaivūs, keikėsi, šūkavo, metė akmenį į trečiojo aukšto buto stiklus ir šiuos sudaužė. Vėliau jis laiptinėje apspardė ir apgadino 34-ojo buto duris. Tokiu savo elgesiu sukėlė tai mačiusiems asmenims pasipiktinimą, kadangi tai vyko dienos metu priešais daugiabučio langus bei 34-ojo būto gyventojams padarė turtinę žalą, todėl prašo taikyti jam poveikio priemones (b.l.20-21).

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos vyriausiojo patrulio R. Š. 2016-04-12 tarnybiniame pranešime dėl pristatytojo asmens nurodyta, kad 2016-04-12 jam dirbant su vyr. patruliui D. S., apie 17.30 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), išdaužtas balkono langas ir apspardytos buto durys. Nuvykus minėtu adresu, kieme rado akivaizdžiai neblaivų G. J., kuris svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Pabendravus su juo, paaiškėjo, kad būtent jis apspardė 34-ojo buto duris bei su akmeniu išdaužė minėto buto balkono langą (b.l.4).

Apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), buto balkonas ir durys (b.l.7-13).

2016-04-12 G. J. testo alkoholiui protokolu Nr. 480 nustatyta, kad 2016-04-12, 18 val. 32 min. jam nustatytas 1.54 promilių apsvaigimas nuo alkoholio (b.l.44).

Motyvuojamoji dalis

Dėl kaltės ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus, o kaltininkas veikti tiesiogine tyčia.

Byloje nustatyta, kad G. J. viešoje vietoje prie pastato adresu (duomenys neskelbtini), ir pastato viduje įžūliu elgesiu, vartodamas nukentėjusiajai L. J. adresuotus necenzūrinius žodžius, o taip pat vandališkais veiksmais, namo laiptinėje spardydamas nukentėjusiosios buto duris bei lauke, akmeniu išdauždamas jos balkono stiklą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo G. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, teisme jis nurodė, jog įvykio dieną jis keikėsi necenzūriniais žodžiais, rėkavo, spardė nukentėjusiosios buto duris, o vėliau išdaužė ir nukentėjusiosios balkono langą. Pripažino, kad tokiais veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir rimtį. Jo parodymus patvirtina ir papildo nukentėjusiosios L. J. teisme duoti parodymai, liudytojos L. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, rašytiniai bylos įrodymai.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 str. išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, būtina vadovautis BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi.

G. J. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Kaltinamasis ankščiau neteistas (teistumas išnykęs), Kauno apylinkės teismo 2009-08-05 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 str. 1 d., 284 str. 2 d., 290 str., susitaikius su nukentėjusiaisiais (b.l.31-35), baustas administracine tvarka, turi galiojančią nuobaudą už žmogaus orumo ir visuomenės dorovės pažeidimą (b.l.36), jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (b.l.29). Kaltinamasis nurodė, jog dirba Norvegijoje „Nordisk foodentin“, artimiausiu metu ketina grįžti ir toliau ten dirbti, išlaiko du mažamečius vaikus. G. J. VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.37), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare gydėsi nuo 2016-04-02 iki 2016-04-05 (b.l.39), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvada Nr. 93TPK-325 patvirtina, kad skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.l.43). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio bei atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nesant kitų aplinkybių, kurios leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina viena iš švelnesnių BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmių – bauda, kurios dydis, atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatomas artimas minimaliam dydžiui.

Vadovaujantis BK 64¹ str., baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, G. J. išbūtas laikiname sulaikyme (BK 66 str.).

Civilinio ieškinio byloje nėra. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinos (BPK 94 str. 1 d. 2 p.). Kardomoji priemonė G. J. nepaskirta.

Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų: Nr. NTP-7-4183 ir Nr. NTP-7-4120, kuriose nurodyta, kad advokatės Stasė Kupčiūnienė ir Vida Kabečienė teikia antrinę pagalbą G. J., antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 23,16 Eur ir 23,16 Eur ir jas prašoma priteisti iš kaltinamojo (b.l.60-61).

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl advokatės Stasės Kupčūnienės iš kaltinamojo nepriteistinos. Advokatė Vida Kabečienė teismo posėdyje nedalyvavo, todėl priteisti iš kaltinamojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas taip pat nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301-308 str., 313 str. 3 d., 4 d., 432 str. 3 d.,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 15 MGL (564,90 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. J. bausmę – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-04-12, 17.40 val. iki 2016-04-14, 13.35 val., dvi paras laikino sulaikymo prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 6 MGL (225,96 Eur) dydžio bauda.

Įpareigoti G. J. per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvitą privaloma pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Kardomosios priemonės G. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš G. J. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.