- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- 1A-539-594/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11391-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- A. U.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. U. (toliau – A. U.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. U. paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, atidėtas 4 mėnesiams ir A. U. bausmės vykdymo atidėjimo metu paskirta intensyvi priežiūra, nustatant, kad nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jis privalo būti namuose.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. U. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 metams, jos terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2020 m. gegužės 6 d.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuspręsta, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti A. U. nuosavybės teise priklausantį motociklą „KTM EXC450“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini).
Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2 – ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas A. U. motociklui KTM EXC 450, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. U. nuteistas už tai, kad 2020 m. kovo 18 d. apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr.(duomenys neskelbtini), vairavo motorinę kelių transporto priemonę – motociklą „KTM EXC 450“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu Drager Alcotest 7510, Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta 2,26 promilės etilo alkoholio, iki kol nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, dėl to nuvirto ir kliudė keliu važiavusį dviratininką E. P..
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. U. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones termino ir nustatyti 24 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
2.1. Skunde pabrėžiama, kad kaip ir skiriant bausmę, taip ir skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, teismas turi įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės rūšį ir formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nuteistasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika savo pavojingumu iš esmės gali būti prilyginama neatsargaus nusikaltimo padarymui, nes dažnu atveju už neatsargaus nusikaltimo padarymą straipsnio sankcijoje numatyta didžiausia bausmė net 8 ar 10 kartų viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą didžiausią bausmę. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad ši nusikalstama veika kriminalizuota neseniai, kas rodo, kad jos pavojingumas nėra toks didelis kaip tai pabrėžiama skundžiamame nuosprendyje, nes priešingu atveju veika būtų buvusi kriminalizuota gerokai anksčiau.
2.2. Skunde teigiama, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad nusikaltimas padarytas šviesiu paros metu, kuomet nuteistasis galėjo matyti kelią ir kitus eismo dalyvius, todėl buvo mažesnė tikimybė sukelti žalą kitiems asmenims ar jų turtui. Be to, maksimalus leistinas greitis toje vietovėje 50 km/h, todėl galimybė sureaguoti į galimas kliūtis buvo gana didelė. Šios aplinkybės tik patvirtina, kad padarytas nusikaltimas nebuvo itin pavojingas. Nors nuteistasis ir sukėlė eismo įvykį, tačiau jis buvo sąlygotas transporto priemonės gedimo, o ne nuteistojo veiksmų. Nuteistasis pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, neneigia, kad vairavo neblaivus, nuoširdžiai gailisi. Nusikalstamą veiką iš esmės padarė nesąmoningai, nes sprendimą vairuoti priėmė būdamas neblaivus ir tuo metu negalėjo tinkamai įvertinti savo būsenos. Nuteistasis neginčija to, kad yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, sutinka su transporto priemonės konfiskavimu, tačiau nesutinka su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu. Skunde nuteistasis išvardija teismų nutartis, kurios jo manymu pagrindžia, kad remiantis teismų praktika teismai, esant analogiškoms aplinkybėms, paprastai nustato ne 36 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, bet 24 mėnesių.
2.3. Skunde nurodoma, kad nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, svarbu įvertini ir nuteistojo asmenybę, kad jis sukūręs šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, turi išsilavinimą, iki karantino šalyje paskelbimo dirbo individualiai. Šiuo metu yra bedarbis, tačiau tai yra sąlygota karantino ir to, kad jis prarado teisę vairuoti. Jis administracinėn atsakomybėn dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų yra trauktas tik tris kartus už greičio viršijimą. Tai patvirtina, kad jis nėra sistemingas ar šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, nes už nusižengimus jam skirtos net 20 eurų nesiekiančios baudos, kurios yra sumokėtos.
2.4. Nuteistojo teigimu, teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina šeimos poreikių tenkinimui, nes jie gyvena užmiestyje, kur viešasis transportas nėra išvystytas, dėl to kiekvieną dieną šeima patiria didelių nepatogumų net tenkindami būtiniausius poreikius, pvz. maisto produktų įsigijimas parduotuvėje. Taip pat yra būtinybė vežioti vaikus į ugdymo ir sveikatos priežiūros įstaigas. Be to, teisė vairuoti yra būtina ir dėl galimybės susirasti darbą. Prie namų darbo paieškos bevaisės, o kur toliau nėra galimybės įsidarbinti, nes iškyla kliūčių dėl nuvykimo į darbą. Darbas yra būtinas visos šeimos poreikių tenkinimui, nes dabar šeima patiria didelius finansinius ir buitinius suvaržymus. Nuteistasis yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kas patvirtina jo dedamas pastangas susirasti darbą.
3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nuteistasis A. U. ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde išdėstytiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras nesutiko su apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. U. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. U. neginčija nei savo kaltės, nei jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu iš esmės keliamas tik nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 36 mėnesiams pagrįstumo klausimas, prašant sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą iki 24 mėnesių, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako tik šiuo klausimu.
6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo A. U. nustatytu 36 mėnesių baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo. Pažymėtina, kad remiantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Taigi, tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise, kiekvieną kartą svarsto teismas, individualiai įvertindamas kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis, taip pat humaniškumo, teisėtumo bei proporcingumo principus.
7. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirdamas A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 36 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė. Tiek paskiriant šią priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, buvo įvertintos visos reikšmingos bylos aplinkybės, apibūdinančios A. U. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą bei jo asmenybę. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. U. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (2,26 promilės). Nors A. U. padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau praeityje apeliantas yra ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 65-67), nedirba (b. l. 126). Įvykio metu buvo apgadintas trečiajam asmeniui priklausantis turtas, po nusikalstamos veikos padarymo nuteistasis atsisakė pakartotinai tikrintis blaivumą, įvykio vietoje ir pristatytas į gydymo įstaigą elgėsi agresyviai (b. l. 41 - 42, 50). Teisiamojo posėdžio metu buvo linkęs menkinti savo veiksmus, iš jo parodymų matyti, kad nesidomėjo galimybe atlyginti turtinę žalą. Nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors teigia nuoširdžiai besigailintis, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju parodymų apie įvykį nedavė, nebuvo linkęs vertinti savo veiksmų (t. 1, b. l. 74), jo parodymų visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad jis nuoširdžiai gailisi. Be to, iš A. U. parodymų teisme matyti, jog jis pripažino, kad praeityje jam jau buvo atimta teisė vairuoti už vairavimą esant neblaiviam. Įvertinusi minėtas aplinkybes, apibūdinančias A. U. asmenybę ir turinčias reikšmės baudžiamojo poveikio priemonių skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė 36 mėnesių teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminą. Pažymėtina, kad maksimalus šios poveikio priemonės taikymo terminas yra net 5 metai, todėl apeliantui paskirtą teisės vairuoti uždraudimo terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.
8. Priešingos išvados aukštesnės instancijos teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, kad teisė vairuoti A. U. reikalinga dėl šeimos būtinųjų poreikių tenkinimo, nes apeliantas su šeima gyvena užmiestyje, kur susisiekimas viešuoju transportu nėra išvystytas, todėl šeima kiekvieną dieną patiria didelių nepatogumų, be to, šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kuriuos reikia vežti ne tik į ugdymo įstaigas, bet ir į sveikatos priežiūros įstaigas. Teisė vairuoti transporto priemones apeliantui taip pat būtina ir siekiant susirasti darbą, nes iki karantino šalyje paskelbimo nuteistasis dirbo individualiai, karantino laikotarpiu buvo priverstas nedirbti, tuo metu ir prarado teisę vairuoti transporto priemones, tačiau atšaukus karantiną vėl bando ieškotis darbo, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, o teisės vairuoti turėjimas palengvintų galimybę įsidarbinti. Kaip matyti iš kartu su apeliaciniu skundu pateiktų dokumentų, apeliantas Užimtumo tarnyboje yra registruotas nuo 2019 m. sausio 8 d., t. y. beveik metai prieš Lietuvos Respublikoje paskelbiant karantiną (b. l. 144). Skunde akcentuojamos aplinkybės, įvertinus jas nuteistąjį ir jo nusikalstamą veiką charakterizuojančių aplinkybių kontekste, teisėjų kolegijos vertinimu nėra priežastimi trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Sutiktina, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės A. U. bus sunkiau vykdyti šeiminius ir darbinius įsipareigojimus, tačiau asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones dėl darbo pobūdžio ar šeimos interesų yra būtina, turi būti pats suinteresuotas nedaryti nusikalstamų veikų, galinčių lemti šios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju A. U., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, šia teise naudojosi neatsakingai, todėl jo patiriami nepatogumai yra adekvatūs padaryto nusikaltimo pavojingumui.
9. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad jo padaryta nusikalstama veika pagal savo pobūdį ir aplinkybes iš esmės nėra tokia pavojinga, kad būtų pagrindas nustatyti tokį ilgą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamu atveju apelianto padaryta nusikalstama veika pasireiškė dideliu pavojingumu tiek asmeniškai pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. motociklą gyvenvietės gatvėmis vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 2,26 promilės girtumas ir sukėlė eismo įvykį – nesuvaldė savo vairuojamo motociklo, dėl to nuvirto ir kliudė keliu važiavusį dviratininką. Kaip matyti iš bylos duomenų ir nukentėjusiojo parodymų, Eismo įvykio metu buvo sugadintas dviratininko turtas (apgadintas dviratis, sudužo telefonas, buvo suplėšyta striukė), pats dviratininkas taip pat patyrė kūno sumušimus. Nors apeliantas pabrėžia, kad važiavo šviesiu paros metu, todėl galėjo gerai matyti ne tik kelią, bet ir kitus eismo dalyvius, o jo greitis neviršijo toje kelio dalyje leistino maksimalus 50 km/h greičio, kas mažino tikimybę sukelti žalą kitiems asmenims, tačiau įvertinus tai, kad A. U., būdamas neblaivus vairavo motociklą ir atliko su juo pavojingą manevrą – važiavo ant vieno rato, nesuvaldė transporto priemonės ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu sumušimus patyrė kitas asmuo ir buvo sugadintas jo turtas, o išvengti skaudžių pasekmių pavyko tik laimingo atsitiktinumo dėka, negalima apelianto veiksmų vertinti kaip mažiau pavojingų ir tuo pagrindu trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis A. U., vairuodamas motociklą neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tačiau nesant jokios būtinybės vairuoti, vartojęs nemažą kiekį alkoholio, sėdo už motociklo vairo, kas rodo nuteistojo neatsakingumą ir sąmoningą savo veiksmų pavojingumo ignoravimą, juolab, kad nors apeliantas teigia tik norėjęs išbandyti motociklą, tačiau įvykis įvyko apie 2 kilometrų atstumu nuo jo namų (L. U. parodymai). Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis bei 1,5 promilės apsvaigimas nuo alkoholio, priešingai nei tai savo apeliaciniame skunde pabrėžia nuteistasis, siekė griežtesnės atsakomybės už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir atsakomybės neišvengiamumo principo užtikrinimo bei formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas A. U. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų – kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. Kaip jau minėta, aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nustatė 36 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kuris atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad bausmės (poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K–85/2010).
10. Nors grįsdamas apeliacinio skundo argumentus, dėl baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo, A. U. remiasi teismų praktika ir nurodo atitinkamas teismų nutartis, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas nutartis ir nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad apelianto nurodomose bylose buvo susiklosčiusios ne identiškos aplinkybės kokios yra nustatytos nagrinėjamu atveju. Kiekvienas nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra individualus, todėl nėra pagrindo vadovautis apelianto nurodoma teismų praktika, nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą.
11. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, skirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę – ir nustatydamas jos taikymo terminą 3 metams, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Toks uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas neprieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, atitinka ir proporcingumo principą, todėl keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. U. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.