Kauno apygardos teismo nutartis

2012-03-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-154-508-2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-13
Bylos Nr.
1A-154-508-2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
K. J., UAB „V.“
Civilinis ieškovas
VSDFV Alytaus skyriaus, Alytaus apskrities VMI
Advokatai
Angelė Fominienė
Kategorijos

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-154-508/2012

Teisėjas: R.Kuzmienė Teisminio proceso Nr. 1-06-1-05032-2008-8 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.18.8.;

(S)

1.2.18.10.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.4.; 2.4.7.

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. kovo 13 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Jurgio Kiškio, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjams advokatams Angelei Fominienei, Algiui Girdučiui Šalavkai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų K. J., UAB „V.“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo

K. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir jam paskirta 30 MGL, t.y. 3900 (trijų tūkstančių devynių šimtų) Lt bauda, pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. ir jam paskirta 20 MGL, t.y. 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) Lt bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1 d., 4 d. bausmės subendrintos prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta K. J. galutinė subendrinta bausmė - 40 MGL, t.y. 5200 (penkių tūkstančių dviejų šimtų) Lt bauda;

UAB „V.“ pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir paskirta bausmė - juridinio asmens likvidavimas, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nutraukti visą ūkinę, finansinę ar komercinę veiklą, pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. paskirta bausmė - juridinio asmens likvidavimas, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nutraukti visą ūkinę, finansinę ar komercinę veiklą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - juridinio asmens UAB „V.“ likvidavimas, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nutraukti visą ūkinę, finansinę ar komercinę veiklą.

Civilinio ieškovo VSDFV Alytaus skyriaus patikslintas ieškinys patenkintas ir priteista solidariai iš K. J. ir juridinio asmens UAB „V.“ 6578,84 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Alytaus apskrities VMI civilinis ieškinys patenkintas ir priteista solidariai iš K. J. ir juridinio asmens UAB „V.“ 12219,25 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „V.“ ir K. J. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. už tai, kad UAB „V.“, atstovaujama direktoriaus K. J., kuris užėmė vadovaujančias UAB „V.“ pareigas, turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė įmonės vardu, naudai ir interesams, laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2008-09-30, Alytaus mieste, apgaulingai tvarkė 2007-2008 metų laikotarpio UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, ir K. J., būdamas UAB „V.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pagal 11 str. 1 d. būdamas atsakingu už buhalterinių įrašų teisingumą, apgaulingai tvarkė 2007-2008 metų laikotarpio UAB „V.“ buhalterinę apskaitą, t.y. (duomenys neskelbtini) mieste, tyčia pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 str. 2 d. nurodymus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 str. 1 d. nurodymus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nuo 2007-01-01 iki 2008-09-30 išmokėjo UAB „V.“ dirbusiems asmenims 15 870 Lt darbo užmokesčio įmonės apskaitoje neapskaitytomis piniginėmis lėšomis: 2007 m. spalio – lapkričio mėn. P. R. išmokėjo 2 000 Lt darbo užmokesčio už 2007 m. spalio – lapkričio mėn. 2007 m. lapkričio – gruodžio mėn. R. Ž. išmokėjo 700 Lt darbo užmokesčio už 2007 m. lapkričio – gruodžio mėn. 2007 m. gruodžio mėn. B. B. išmokėjo 530 Lt darbo užmokesčio už 2007 m. gruodžio mėn. 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. balandžio mėn. L. J. išmokėjo 4 700 Lt darbo užmokesčio už 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. balandžio mėn. 2007 m. gruodžio mėn. R. S. išmokėjo 600 Lt darbo užmokesčio už 2007 m. gruodžio mėn. 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn. R. R. išmokėjo 1 790 Lt darbo užmokesčio už 2007 m. gruodžio mėn. – 2008 m. sausio mėn. 2007 m. gruodžio mėn. V. M. išmokėjo 150 Lt darbo užmokesčio už 2007 m. gruodžio mėn., 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. rugpjūčio mėn. R. T. išmokėjo 600 Lt darbo užmokesčio už 2007 m. gruodžio mėn. ir 2008 m. rugpjūčio mėn., 2008 m. balandžio mėn. M. S. išmokėjo 650 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. balandžio mėn., 2008 m. gegužės mėn. L. A. išmokėjo 800 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. gegužės mėn., 2008 m. rugpjūčio mėn. V. S. išmokėjo 400 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. rugpjūčio mėn., 2008 rugpjūčio mėn. E. P. išmokėjo 200 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. rugpjūčio mėn., 2008 m. rugpjūčio mėn. J. G. išmokėjo 900 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. rugpjūčio mėn., 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. V. P. išmokėjo 1 100 Lt darbo užmokesčio už 2008 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., 2007 - 2008 m. R. Z. išmokėjo 750 Lt darbo užmokesčio už 2007 - 2008 m., šioms įvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti nesurašė jokių apskaitos dokumentų ir šių ūkinių operacijų neįregistravo UAB „V.“ buhalterinėje apskaitoje, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-2008 metus.

UAB „V. ir K. J. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. už tai, kad UAB „V.“, atstovaujama direktoriaus K. J., kuris užėmė vadovaujančias UAB „V.“ pareigas, turėjo teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė įmonės vardu, naudai ir interesams, laikotarpiu nuo 2006-09-25 iki 2008-10-10, (duomenys neskelbtini) mieste, siekdama išvengti 3 245,21 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 8 939 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, 6 578,84 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, į įmonės „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“, „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas“, „Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas“ bei „Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas“ tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „V.“ turto panaudojimą, ir deklaracijas pateikė Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Alytaus skyriui, o Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui,

K. J., būdamas UAB „V.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2006-09-25 iki 2008-10-10, Alytaus mieste, siekdamas išvengti 3 245,21 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 8 939 Lt pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, 6 524,49 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimo į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, į įmonės „Metinę A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaraciją“ (forma FR0573), „Mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas“ (forma FR0572), „Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas“ (forma FR0600) bei „Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas“ tyčia įrašė žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens UAB „V.“ turto panaudojimą – nedeklaravo 19 397,16 Lt darbo užmokesčio, kurį turėjo priskaičiuoti išmokant 15 870 Lt UAB „V.“ dirbusiems P. R., R. Ž., B. B., L. J., R. S., R. R., V. M., R. T., M. S., L. A., V. S., E. P., J. G., V. P., R. Z., neteisingai deklaravo pardavimo PVM ir deklaracijas pateikė Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Alytaus skyriui, Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansines ataskaitas pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui: pažeisdamas 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Nr. IX-1007) 23 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad Lietuvos vienetas, išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas A klasės pajamoms (pagal to paties įstatymo 22 straipsnį iš Lietuvos vieneto gautos su darbo santykiais susijusios pajamos priskiriamos A klasės pajamoms), privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, vengdamas mokėti 1 199 Lt gyventojų pajamų mokesčio, „Metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje“ (forma FR0573) už 2007 metus 16 eilutėje įrašė 7 307,56 Lt mažiau darbo užmokesčio ir 2008-02-05 pateikė šią deklaraciją Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui;

vengdamas mokėti 513 Lt gyventojų pajamų mokesčio, „Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje“ (forma FR0572) už 2008 m. sausio mėn. 18 eilutėje įrašė 2 775,89 Lt mažiau darbo užmokesčio ir 2008-07-18 pateikė šią deklaraciją Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui;

vengdamas mokėti 292 Lt gyventojų pajamų mokesčio, „Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje“ (forma FR0572) už 2008 m. vasario mėn. 18 eilutėje įrašė 1 538,63 Lt mažiau darbo užmokesčio ir 2008-07-18 pateikė šią deklaraciją Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui;

vengdamas mokėti 292 Lt gyventojų pajamų mokesčio, „Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje“ (forma FR0572) už 2008 m. kovo mėn. 18 eilutėje įrašė 1 538,63 Lt mažiau darbo užmokesčio ir 2008-07-18 pateikė šią deklaraciją Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui;

vengdamas mokėti 207 Lt gyventojų pajamų mokesčio, „Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje“ (forma FR0572) už 2008 m. balandžio mėn. 18 eilutėje įrašė 1 501,92 Lt mažiau darbo užmokesčio ir 2008-05-14 pateikė šią deklaraciją Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui;

vengdamas mokėti 161 Lt gyventojų pajamų mokesčio, „Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje“ (forma FR0572) už 2008 m. gegužės mėn. 18 eilutėje įrašė 990,68 Lt mažiau darbo užmokesčio ir 2008-06-11 pateikė šią deklaraciją Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui;

vengdamas mokėti 289 Lt gyventojų pajamų mokesčio, „Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje“ (forma FR0572) už 2008 m. rugpjūčio mėn. 18 eilutėje įrašė 2 205,21 Lt mažiau darbo užmokesčio ir 2008-09-12 pateikė šią deklaraciją Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui;

vengdamas mokėti 194 Lt gyventojų pajamų mokesčio, „Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje“ (forma FR0572) už 2008 m. rugsėjo mėn. 18 eilutėje įrašė 1 127,68 Lt mažiau darbo užmokesčio ir 2008-10-10 pateikė šią deklaraciją Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui;

vengdamas mokėti 98,63 Lt gyventojų pajamų mokesčio, „Mėnesinėje pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijoje“ (forma FR0572) už 2008 m. tiksliau nenustatytą ikiteisminio tyrimo metu laikotarpį 18 eilutėje įrašė 410,96 Lt mažiau darbo užmokesčio ir 2008 m., tiksliau nenustatytu laiku, pateikė šią deklaraciją Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui;

pažeisdamas 2004-11-04 Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Nr. IX-2535) 9 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas, bei 9 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, neapskaičiavo ir nesumokėjo 6 578,84 Lt įmokų valstybiniam socialiniam draudimui t.y.:

vengdamas mokėti 2 265 Lt socialinio draudimo įmokų, „Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinėje ataskaitoje“ už 2007 m. 4 ketvirtį, eilutėje Nr. 6 įrašė 6 664 Lt mažesnę darbo apmokėjimo sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, ir 2008-01-16 šią ataskaitą pateikė VSDFV Alytaus skyriui;

vengdamas mokėti 1 988,91 Lt socialinio draudimo įmokų, „Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinėje ataskaitoje“ už 2008 m. 1 ketvirtį, eilutėje F6 įrašė 5 853,15 Lt mažesnę pajamų sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, ir 2008-04-14 šią ataskaitą pateikė VSDFV Alytaus skyriui;

vengdamas mokėti 846,99 Lt socialinio draudimo įmokų, „Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinėje ataskaitoje“ už 2008 m. 2 ketvirtį, eilutėje F6 įrašė 2 492,60 Lt mažesnę pajamų sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, ir 2008-07-16 šią ataskaitą pateikė VSDFV Alytaus skyriui;

vengdamas mokėti 1 120,17 Lt socialinio draudimo įmokų, „Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinėje ataskaitoje“ už 2008 m. 3 ketvirtį, eilutėje F6 įrašė 3 296,53 Lt mažesnę pajamų sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, ir 2008-10-09 šią ataskaitą pateikė VSDFV Alytaus skyriui;

vengdamas mokėti 218,45 Lt socialinio draudimo įmokų nuo R. Z. 2007 m. išmokėtų 450 Lt darbo užmokesčio ir vengdamas mokėti 139,65 Lt socialinio draudimo įmokų nuo R. Z. 2008 m. išmokėtų 300 Lt darbo užmokesčio, 2007-2008 m., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatyto laikotarpio, „Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų finansinėse ataskaitose“ įrašė iš viso 1 053,82 Lt mažesnę pajamų sumą, nuo kurios skaičiuojamos įmokos, ir šias ataskaitas pateikė VSDFV Alytaus skyriui;

pažeisdamas 2002-03-05 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Nr. IX-751) 89 str. 1 d. nurodymus, kad apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas sumos atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma, vengdamas mokėti 8 939 Lt pridėtinės vertės mokesčio, UAB „V.“ PVM deklaracijose už 2006 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. bei už 2007 m. sausio mėn. įrašė žinomai neteisingas pardavimo PVM sumas, kurios neatitinka UAB „V.“ per mokestinį laikotarpį surašytose PVM sąskaitose-faktūrose apskaičiuotų PVM sumų parduodant prekes ir paslaugas, t.y.:

„Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje“ (forma FR0600) už 2006 m. rugpjūčio mėn., 26 eilutėje, įrašė 2 462 Lt mažiau pardavimo PVM ir 2006-09-25 šią deklaraciją pateikė Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui,

„Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje“ (forma FR0600) už 2006 m. gruodžio mėn., 26 eilutėje, įrašė 13 333 Lt mažiau pardavimo PVM ir 2007-01-24 šią deklaraciją pateikė Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui,

„Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje“ (forma FR0600) už 2007 m. sausio mėn., 26 eilutėje, įrašė 6 856 Lt daugiau pardavimo PVM ir 2007-02-23 šią deklaraciją pateikė Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui.

Šalies argumentai

Nuteistieji K. J., UAB „V.“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011-11-11 apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti K. J. ir UAB „V.“ atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Anot apeliantų, teismas nenustatė esminių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti nusikaltimo buvimą. Bylos metu iškelti klausimai, į kuriuos buvo būtina atsakyti, liko išvis neatsakyti, faktinės aplinkybės, nustatytos tiek teismo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, akivaizdžiai prieštarauja teismo nuosprendyje nustatytai "tiesai". Liko neatsakyta į klausimus, kodėl nėra jokių materialių, objektyvių kaltės įrodymų, nors tokios kategorijos bylose teismų praktika dažniausiai nustato objektyvių duomenų, iš kurių matyti kad buvo padaryti analogiški nusikaltimai; kodėl ekspertizių metu, atlikus priešpriešinius patikrinimus, nenustatytas neapskaitytų pinigų įmonėje buvimas ir kaip įmonė galėjo mokėti lėšas nelegaliam darbo užmokesčiui, jei įmonėje nenustatytas neapskaitytų lėšų buvimas, o apskaitytų lėšų trūkumo nerasta; kodėl atsakomybė už įmonėje esą buvusius darbuotojus objektyvaus pakaltinamumo būdu perkelta ant K. J., nors egzistuoja pakankamai duomenų ir yra net prejudiciniai faktai, kad dėl tokių situacijų galėjo būti kaltas V. J..

Apeliaciniame skunde teigiama, kad jokių objektyvių įrodymų, paremiančių kaltinimo versiją, nerasta. Patikrinimų metu surinkta medžiaga teisina teisiamuosius, o ne juos apkaltina. Todėl nesant jokių patikimų įrodymų, kad bendrovėje buvo nelegaliai mokami atlyginimai, teismas jokiu būdu negalėjo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįsti tik liudininkų parodymais. Šiuo atveju apart liudininkų, kurie prisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, o ne kaip buvo iš tiesų, teismas nieko byloje nenustatė. Liudininkai apklausų metu neatsiminė esminių bylos aplinkybių, tačiau tyrėjas E. S. jiems apklausų metu parodė kažkokius dokumentus, ir taip padėjo jiems "prisiminti", kada, kiek ir kaip jiems buvo išmokėtos neapskaitytos lėšos. Nuosprendyje šie faktai niekaip neaptarti. Nuosprendyje taip pat nenurodyta, kad teismas iškvietė ir apklausė tyrėją E. S.. Taigi, nuosprendyje nurodyti ne visi įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, įrodymų nuslėpimas yra esminis BPK pažeidimas. Įrodymų analizė nuosprendyje būtina, tačiau šiuo atveju yra tik perrašytas kaltinamasis aktas. Toks teismo atsisakymas vertinti surinktus įrodymus yra esminis BPK pažeidimas, kurio negalima ištaisyti apeliacinėje instancijoje.

Apeliantų nuomone, pagal pateiktą kaltinimą akivaizdu, jog teismas turėjo specialistų išvadas bei jų atsakymus apklausų teisme metu vertinti kaip teisinančius įrodymus. Byloje yra duomenys, kad specialistai, ieškodami įstatymų pažeidimų, atliko priešpriešinius UAB „V.“ bei kontragentų santykių tyrimus bei susipažino su įmonės būkle. Tų tyrimų metu nenustatyta, kad UAB „V.“ neapskaitė kokių nors lėšų; nenustatytas apskaitytų lėšų trūkumas. Tai reiškia, kad UAB V. paprasčiausiai neturėjo lėšų, iš kurių galėjo mokėti kokius nors neapskaitytus atlyginimus. Apklausų teisme metu specialistai vieningai patvirtino, kad tokie rezultatai teisina tiek K. J., tiek UAB V.. Tačiau teismas šių įrodymų neaptarė ir nenurodė, iš kokių lėšų mokėta darbuotojams.

Lietuvos Respublikos BK 220 str. ir 222 str. nustatyti nusikaltimai yra padaromi tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad asmuo norėjo nusikalstamos veiklos pasekmių ir jų siekė. Nuosprendyje visiškai sumaišytos kaltės rūšys ir nebeaiški pati kaltės sąvoka. Teismas teigia, kad K. J. žinojo apie mokamą darbo užmokestį, sąmoningai įrašinėjo į ataskaitas bei deklaracijas neteisingus duomenis, siekė sumažinti mokesčius etc, bet "šis nusikaltimas padaromas ir neveikimu" (nuosprendžio 20 psl.). Taigi: rašė neteisingus duomenis, mokėjo nelegalias algas bet nusikaltimą padarė neveikimu. Apeliantams atrodo akivaizdu, kad arba kaltinamasis aktas buvo surašytas netinkamai, neįtraukus visų teisman trauktinų asmenų, ir dėl to byla neturėjo būti perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, arba, neužtenka faktinių byloje nustatytų aplinkybių, norint pripažinti, kad K. J. ir UAB „V.“ pateikti kaltinimai pasitvirtino.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, gynėjus, prašiusius apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad nuteistųjų K. J. ir UAB „V.“ apeliacinis skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas. Pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistųjų K. J. ir UAB „V.“ nusikalstamas veikas pagal LR BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. bei teisingai paskyrė bausmes.

Apeliantai ginčija nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, teigdami apie BPK 20 str. 5 d. reikalavimų pažeidimus ir netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu visiškai sutinka. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, išsamiai ištyręs byloje surinktus įrodymus ir juos tinkamai įvertinęs, pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, specialisto parodymais ir kitais bylos duomenimis, kurių pagrindu konstatavo, kad K. J. ir UAB „V.“ padarė jiems inkriminuotas LR BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas.

Pagal LR BK 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, remiantis įstatymų nustatyta tvarka surinktais ir ištirtais įrodymais, padaryta išvada, kad LR BK 222 str. 1 d. padariniai – negalėjimas nustatyti veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio – atsirado dėl nefiksuoto buhalterinėje apskaitoje darbuotojams išmokėto darbo užmokesčio. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tokį LR BK 222 str. 1 d. aiškinimą ir taikymą laikyti netinkamu.

K. J. ir UAB „V.“ kaltę objektyviai patvirtina liudytojų parodymai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai V. M., R. Z., V. S., R. S., J. G., L. J., E. P., R. R., B. B., P. R., R. T., V. P., M. S., L. J., L. A.. Liudytojai iš esmės tapačiai parodė, kad jie dirbo UAB „V.“, nurodė laikotarpį kada dirbo, kokius darbus dirbo, koks darbo užmokestis jiems buvo sumokėtas. Didžioji dalis liudytojų nurodė, kad atlyginimą jiems sumokėjo K. J. bei už gautą atlygį niekur nepasirašinėjo. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai tvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes. Tai, kad liudytojai teisiamojo posėdžio metu nebeprisiminė tam tikrų detalių, negali būti traktuojama kaip parodymų paneigimas, o tik kaip nuo ikiteisminio tyrimo iki teisiamojo posėdžio metu atliktų liudytojų apklausų praėjusio laiko pasekmė. Būtent liudytojų parodymais nustatyta, kad buvo mokami neoficialūs, nefiksuojami buhalterinėje apskaitoje atlyginimai. Netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, jie buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės, jų parodymai identiškai pagrindžia esmines aplinkybes. Pastebėtina ir tai, kad liudytojai buvo apklausti ne tik bylą nagrinėjant teisme, bet ir ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo. Kadangi kai kurie liudytojai neprisiminė ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, buvo pagarsinti jų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Liudytojai patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai yra teisingi. Tad tai, kad priimant nuosprendį buvo remiamasi kai kurių liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, nelaikytina baudžiamojo proceso pažeidimu. Nors K. J. ir UAB „V.“ kaltė grindžiama iš esmės liudytojų parodymais, tačiau BPK 301 straipsnio prasme, priešingai nei bando įrodyti apeliantai, tokie įrodymai yra leistini. BPK 301 straipsnio normos draudžia pagrįsti nuosprendį vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai.

Apeliaciniame skunde abejojant liudytojų parodymais, teigiama, kad liudytojams įtaką darė tyrėjas E. S., tačiau tokie teiginiai niekuo nepagrįsti, deklaratyvūs. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas tyrėjas E. S.. Jis paaiškino, kaip buvo vykdomos apklausos, neigė daręs įtaką liudytojams. Priešingai, nei kad teigiama apeliaciniame skunde, E. S. parodymai nuosprendyje išdėstyti. Pažymėtina ir tai, kad liudytojai nenurodė, jog jiems apklausų metu būtų buvę nurodyta, kokius parodymus duoti.

Be liudytojų parodymų K. J. ir UAB „V.“ kaltė grindžiama specialistų išvadomis ir specialisto paaiškinimais. Specialistų išvadose konstatuota, kad UAB „V.“ tvarkomoje buhalterinėje apskaitoje neįvertinta 2007-2008 metais išmokėti 15870 Lt atlyginimų. Taip pat bendrovės „V.“ buhalterinėje apskaitoje buvo nepagrįstos apskaitos dokumentais 2007-2008 metais išmokėtų 15870 Lt atlyginimų ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos buvo neįregistruotos apskaitoje. Tuo bendrovėje „V.“ buvo pažeista Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr.IX-574) 12 straipsnio 1 dalis numatanti, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus bei 6 straipsnio 2 dalis numatanti, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Dėl šių pažeidimų negalima nustatyti, iš kokių lėšų 2007-2008 metais išmokėta 15870 Lt atlyginimų bendrovėje „V.“ dirbusiems asmenims, arba iš dalies negalima nustatyti bendrovės „V.“ veiklos, jos turto, nuo savo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-2008 metus. Neįvertinus išmokėtų 15870 Lt atlyginimų, bendrovėje „V.“ neteisingai paskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai. Be to, bendrovėje „V.“ PVM deklaracijose už 2006 metų rugpjūčio mėn. ir gruodžio mėn. bei už 2007 metų sausio mėn. įrašyta pardavimo PVM suma neatitinka bendrovės „V.“ už tuos mėnesius surašytose PVM sąskaitose-faktūrose apskaičiuotų PVM sumų, parduodant prekes ir paslaugas. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui pateiktose deklaracijose ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui pateiktose ataskaitose buvo įrašyti neteisingi duomenys, dėl ko buvo nesumokėtos atitinkamos specialisto išvadoje nurodytos Gyventojų pajamų mokesčio, įmokų socialiniam draudimui, PVM sumos (t.3, l.29-42,43-47).

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklaustas specialistas Donatas Marcinkevičius savo išvadas pilnai patvirtino. Jis paaiškino, kad įmonės veiklos nebuvo galima nustatyti, kadangi nežinoma, iš kur atsirado pinigai, kuriais darbuotojams buvo sumokėti nelegalūs atlyginimai. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nusikaltimas nepadarytas, kadangi atlikus priešpriešinius patikrinimus, nenustatytas neapskaitytų pinigų įmonėje buvimas, apskaitytų lėšų trūkumo nerasta. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. Tai, kad įmonėje buvo mokamas atlyginimas „vokeliuose“, kad buvo nelegaliai įdarbinami asmenys, patvirtina byloje apklausti liudytojai. Specialistas, remdamasis finansiniais dokumentais, liudytojų parodymais, padarė išvadas, kad bendrovės „V.“ buhalterinėje apskaitoje buvo nepagrįstos apskaitos dokumentais 2007-2008 m. išmokėtų 15870 Lt atlyginimų ūkinės operacijos ir šios ūkinės operacijos buvo neįregistruotos apskaitoje. Dėl šių pažeidimų negalima nustatyti, iš kokių lėšų 2007-2008 m. išmokėta 15870 Lt atlyginimų bendrovėje „V.“ dirbusiems asmenims, arba iš dalies negalima nustatyti bendrovės „V.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2007-2008 m. Tad nors kasoje trūkumas ir nebuvo nustatytas, tačiau, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, tai nereiškia, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nepažaidžiant teisės aktų reikalavimų.

K. J. mokėdamas neoficialius atlyginimus darbuotojams, šių ūkinių operacijų neįtraukdamas į įmonės buhalterinę apskaitą veikė tiesiogine tyčia, kadangi jis norėjo taip veikti ir dėl tokio jo veikimo buvo apgaulingai vedama UAB „V.“ buhalterinė apskaita. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje tiksliai nenurodė kaltės formos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tiek veikimu, tiek neveikimu. Todėl pirmosios instancijos teismas, dėstydamas nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus, pagrįstai pažymėjo, kad aplinkybės, jog V. M. atlyginimą išmokėjo komercijos direktorius, o V. S. pinigus galimai perdavė meistras, įtakos veikos kvalifikavimui neturi, kadangi nusikaltimas gali būti padaromas ir neveikimu, tai atlikta K. J. sumanymu ir įtaka.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06, Nr. IX-574) 21 str. nurodyta, kad už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „V.“ direktoriumi dirbo K. J.. Kadangi įmonėje tuo laikotarpiu buhalterio nebuvo, būtent K. J. atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Jis veikė UAB „V.“ interesais. Todėl tiek K. J., tiek UAB „V.“ yra tinkami nusikalstamos veikos subjektai.

Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 220 str. 1 d. atsirasti yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Lietuvos Respublikos BK 220 str. prasme, žinomai neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. Asmuo suvokia, kad jis pateikė žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, ir to nori.

Įvertinus tai, kad įmonės laikotarpiu nuo 2006-09-25 iki 2008-10-10 Alytaus apskrities VMI Alytaus skyriui pateiktose deklaracijose ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui pateiktose ataskaitose buvo įrašyti neteisingi duomenys, neapskaičiuoti, neišskaičiuoti bei nesumokėti Gyventojų pajamų mokestis ir įmokos socialiniam draudimui, PVM deklaracijoje už 2006 m. rugpjūčio ir gruodžio mėn. bei už 2007 m. sausio mėn. įrašytos žinomai neteisingos pardavimo PVM sumos, kurios neatitinka UAB „V.“ per mokestinį laikotarpį surašytose PVM sąskaitose-faktūrose apskaičiuotų PVM sumų parduodant prekes ir paslaugas, taip vengiant mokėti pridėtinės vertės mokestį, K. J. ir UAB „V.“ pagrįstai nuteisti ir pagal BK 220 str. 1 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą, kolegija daro išvadą, kad esant tokioms nustatytoms bylos faktinėms aplinkybėms, K. J. ir UAB „V.“ nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. ir teisingai konstatuota, jog UAB „V.“ buhalterinė apskaitą buvo tvarkoma apgaulingai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir kad siekiant išvengti mokesčių į deklaracijas ir ataskaitas buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie įmonės turto panaudojimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra laikomas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistųjų K. J. ir UAB „V.“ apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Jurgis KiškisAlgerdas Urbšys