Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Kaišiadorių rajono savivaldybė, Valstybinė mokesčių inspekcija, VĮ Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja A. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo teismo nustatyti faktą, kad ji įgijamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus ir šulinį, esančius (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas S. (S.) V., o (duomenys neskelbtini) mirė motina O. V. Tėvai gyveno gyvenamajame name su ūkiniais pastatais (tvartu, viraline) ir šuliniu (duomenys neskelbtini). Minėti pastatai buvo įrašyti tik į kolūkiečių ūkinę knygą, tačiau šių pastatų teisinė registracija nebuvo atlikta ir nėra atlikta iki šiol, juridiškai šie pastatai niekam nepriklauso. Pastatai inventorizuoti 2016-02-12, suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini). Mirus pareiškėjos tėvui S. V., jo palikimą priėmė jo sutuoktinė O. V., tačiau nurodyti pastatai į paveldimą turtą nebuvo įtraukti. Pareiškėja nurodo, jog gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) ji gyveno kartu su tėvais, po motinos mirties name liko gyventi viena. Nuo (duomenys neskelbtini) valdo gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus bei šulinį kaip savo, jais naudojasi, prižiūri, remontuoja, moka mokesčius. Pastatų valdymas niekada nebuvo nutrūkęs, tęsiasi jau daugiau kaip 10 metų. Pastatai niekam neperleisti, neįkeisti, į pastatus niekas nepretenduoja. Pareiškėja nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso sklypas, esantis po pastatais – 2/3 dalis sklypo ji yra pardavusi, jai nuosavybės teise priklauso likusi 1/3 dalis sklypo, kurioje pagal tarp žemės bendrasavininkių nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarka ir stovi minėti pastatai. Gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra vieno aukšto, 45,98 kv.m. bendro ploto, name yra 8 patalpos, namas medinis, rąstinis, stogas šlaitinis asbestcementinis, šildymas krosninis; ūkinis pastatas su priestatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra 54 kv.m. bendro ploto, medinis, vieno aukšto, stogas šlaitinis asbestcementinis; ūkinis pastatas su viraline (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra vieno aukšto, 54 kv. m. bendro ploto, rąstinis, stogas šlaitinis asbestcementinis; šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra gelžbetoninis, 1 m skersmens, 5 m gylio.

Pareiškėja prašo teismo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo į minėtus pastatus pagal įgyjamąją senatį juridinį faktą tam, kad galėtų atlikti teisinę pastatų registraciją ir laisvai disponuotų savo nuosavybe.

Suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą (b. l. 50) neginčija pareiškėjos pareiškime nurodytų pastatų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, nurodo, kad šie statiniai į Kaišiadorių rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą neįtraukti ir neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo būtų patenkintas.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą (b. l. 42-44) prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Atsiliepime taip pat nurodo, kad Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.69 straipsnio 3 dalis draudžia įgyti nuosavybės teisę į pastatus įgyjamąja senatimi, jei pastatai yra valstybės nuosavybė, tuo tarpu byloje nėra pateiktų įrodymų, ar pareiškėjos nurodyti statiniai nebuvo sukurti (pastatyti) kaip valstybės nuosavybė, todėl byloje būtina nustatyti, kieno nuosavybės teise turėtą nekilnojamąjį turtą pradėjo valdyti pareiškėja. Be to, suinteresuotas asmuo atkreipia dėmesį į tai, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu (CK 4.69 str. 1 d.). Suinteresuoto asmens teigimu, byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo pastatai – statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, būtų suformuoti ir įregistruoti pagal Lietuvos Respublikos kadastro įstatymą bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymą. Mano, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė moksečių inspekcija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai A. K. nuosavybės teise priklauso 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-10). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šiame sklype stovi statiniai – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, kuriuose iki savo mirties gyveno pareiškėjos tėvai – S. V. (mirė (duomenys neskelbtini) – b. l. 19) ir O. V. (mirė (duomenys neskelbtini) – b. l. 20), po tėvų mirties šiuose namuose gyvena ir juos prižiūri pareiškėja A. K. (b. l. 11, 24). Minėti statiniai pareiškėjos tėvų vardu nuosavybės teise nebuvo registruoti (b. l. 8, 13-15, 26). Kauno apskrities archyvo pažyma Dėl nekilnojamojo turto (b. l. 12) patvirtina, kad Kaišiadorių rajono Žaslių apylinkės LDT vykdomojo komiteto fondo dokumentuose, 1983-1985 metų Stabintiškių kaimo ūkinėje knygoje įrašytas V. S. ūkis; knygos skiltyje „ūkio visuomeninė grupė“ įrašyta: „kolūkiečių“; knygos skiltyje „ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1955 m.), tvartas (1959 m.), viralinė (1959 m.); taip pat Kaišiadorių rajono Žaslių apylinkės Tarybos ir viršaičio fondo dokumentuose, 1986-1990 metų Stabintiškių kaimo ūkinėje knygoje įrašytas V. S. ūkis; knygos skiltyje „įrašai apie visiškai iš ūkio išvykusius asmenis“ įrašyta: „mirė (duomenys neskelbtini)“; knygos skiltyje „ūkio visuomeninė grupė“ įrašyta: „kolūkiečių“; knygos skiltyje „ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1955 m.), tvartas (1959 m.), viralinė (1959 m.).

Daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymai, kiti juridiniai faktai nekilnojamojo turto registre gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d.). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 54-56) ir VĮ Registrų centras informacijos apie nekilnojamąjį turtą (b.l. 8) matyti, kad į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), į kuriuos pareiškėja prašo pripažinti jai nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu, daiktinės, tame tarpe – ir nuosavybės, teisės, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai nėra įregistruoti; 2016-02-12 nurodytu adresu atlikti kadastriniai matavimai, kurių metu užfiksuota (b. l. 28-35): pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas – 45,98 kv. m., statybos metai 1952, baigtumas – 100 proc.; ūkinis pastatas su priestatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas – 54 kv. m., statybos metai – 1952; pagalbinis pastatas su priestatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendras plotas – 54 kv. m., statybos metai – 1952; šulinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), skersmuo - 1 m, gylis - 5 m, statybos metai – 1952.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. vasario 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 priimtoje nutartyje yra pasakęs, kad nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad specialiosios įgyjamosios senaties institutą reglamentuojančios teisės normos nenustato reikalavimo įregistruoti daikto valdymą, kaip būtinos sąlygos siekiant pripažinti nuosavybės teisę į šį daiktą įgyjamosios senaties pagrindu, ir konstatavo, kad faktinis, sąžiningas bei teisėtas valdymas gali būti pagrindas įgyjamajai senačiai taikyti nepriklausomai nuo jo įregistravimo viešame registre, taip pakeisdamas iki šios išplėstinės teisėjų kolegijos nutarties priėmimo egzistavusią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią pripažįstant nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi daikto atviro valdymo sąlygos dalimi buvo reikalavimas įregistruoti daikto valdymą viešame registre.

Byloje įstatymo nustatyta tvarka (CPK 532 straipsnis) duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas aukščiau nurodytų pastatų valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas, negauta. Į bylą įtraukti suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškėjos prašomo nustatyti fakto nepareiškė. Nors suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad byloje nėra pateiktų įrodymų, ar pareiškėjos nurodyti statiniai nebuvo sukurti (pastatyti) kaip valstybės nuosavybė, tačiau suinteresuotas asmuo, kaip valstybei atstovaujanti institucija, pagal įstatymą esanti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoja, administruojanti nekilnojamąjį turtą, nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą svarstyti dėl šio turto priskyrimo valstybės nuosavybei. Tuo tarpu byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 9-10, 11, 12, 24, 28-35) leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos nurodytas turtas buvo sukurtas pareiškėjos tėvų, pateikti įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėja su tėvais šiuo nekilnojamuoju turtu naudojosi nuo pat šio turto sukūrimo (pastatymo), be to, pareiškime nurodyti statiniai stovi žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, jokių duomenų, kad tretieji asmenys būtų reiškę pretenzijas į šį turtą, byloje nėra.

Iš pateikto pareiškimo turinio ir jo rašytinių priedų darytina išvada, kad pareiškėja kitais būdais negali išspręsti jos turimo turto (gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais ir šuliniu) nuosavybės įforminimo klausimo, kaip tik prašydama teismo nustatyti pastatų įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti, kad pareiškėja įgyjamąja senatimi nuosavybėn įgijo gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus ir šulinį, esančius (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), kadangi šiuos statinius įgijo sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai kaip savo valdė ne mažiau kaip dešimt metų, duomenų, kad kiti asmenys reikštų pretenzijas į šiuos pastatus, negauta (Civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniai), taip pat byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą pareiškėjos nurodytus nekilnojamuosius daiktus priskirti daiktams, į kuriuos draudžiama įgyti nuosavybės teises įgyjamąja senatimi pagal Civilinio kodekso 4.69 straipsnio 2-3 dalis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad pareiškėja A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į į gyvenamąjį namą, du ūkinius pastatus ir šulinį, esančius (duomenys neskelbtini) reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.