Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šilalės rajono apylinkės teismo teisėja Lina Šakarnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui G. S. dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos laukinei gyvūnijai atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo priteisti iš atsakovo G. S. 318,71 € padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas taip pat prašo, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių.

Atsakovui G. S. procesiniai dokumentai įteikti pasirašytinai 2017 m. vasario 1 d. Atsakovas per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovo prašymu, priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Ieškinys tenkintinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas G. S. 2015 m. sausio 4 d. 11.30 val. neteisėtai pasisavino medžioklės klubo „Ragas“ medžioklės ploto vienete, Mėčių k., Laukuvos sen., Šilutės r., medžioklės klubui „Ragas“ priklausančią bebro gaišeną. Apie tai atsakovas nepranešė ir negavo leidimo pasiimti bebro gaišenos ar jos dalių iš medžioklės plotų naudotojo ar atitinkamos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūros. Bebro kailį atsakovas nulupo ir pakabino ant medžio šakos, o mėsą atidavė šunims. Dėl šių neteisėtų veiksmų atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 1 dalį. Atsakovas neteisėtais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (su vėlesniais pakeitimais) 58.28 punktą, kuris numato, kad draudžiama pasisavinti medžioklės plotų vienete rastus nugaišusius, per susidūrimą su transporto priemonėmis, žemės ūkio technika ar dėl kitų priežasčių medžiojamuosius gyvūnus ar jų dalis, prieš paimant gyvūną iš radimo vietos apie tai nepranešus medžioklės plotų naudotojui ir atitinkamam Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ar departamento rajono (miesto) agentūrai ir negavus atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento ar departamento rajono (miesto) agentūros leidimo pasiimti šiuos gyvūnus ar jų dalis.

Ieškovas pagrįstai ir teisėtai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. D1-695 patvirtintos Laukinių gyvūnų rūšims ir jų buveinėms padarytos žalos apskaičiavimo metodikos 6 punktu, paskaičiavo padarytą žalą – 318,71 eurų. Aplinkybių, leidžiančių skaičiuoti žalos atlyginimą kita tvarka, nei paskaičiavo ieškovas, nenustatyta. Ieškovas geranoriškai siūlė atsakovui atlyginti žalą, 2016 m. sausio 22 d. jam buvo įteikta pretenzija, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1, 4 punktuose numatyta, jog pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei ir/ar kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.

Byloje atsakovo padarytos žalos aplinkai paskaičiuotas dydis sudaro 318,71 €. Atsakovas gera valia laukinei gyvūnijai padarytos žalos neatlygino, todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 318,71 € padarytos žalos atlyginimo (CK 6.249, 6.251, 6.263 straipsniai, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 15 € žyminis mokestis už ieškovo pareikštą turtinį reikalavimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 318,71 € (trijų šimtų aštuoniolikos eurų 71 cento) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2017 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, kodas 190742333, adresas Klaipėda, Birutės g. 16, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas, naudai.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 15 € (penkiolikos eurų) žyminį mokestį. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Atsakovas G. S. negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šilalės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.