- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-13
- Bylos Nr.
- AN2-126-348/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00242-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. P.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 12 d. nutarties V. P. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. P. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 900 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 7 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėnesių. V. P. nubaustas už tai, kad jis 2023 m. sausio 30 d. 8.25 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,32 promilių girtumas ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu V. P. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui prašydamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti – taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, t. y. sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą arba visai jos neskirti. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas konstatuojant, kad V. P. paskirta administracinio poveikio priemonė nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, todėl sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar visai jo neskirti, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, arba neskirti administracinio poveikio priemonės, pritaikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
3.1. Skunde nurodoma, kad tiek teismo, tiek Institucijos pateikti argumentai yra formalūs. Apeliantas mano, jog nagrinėjamu atveju yra visi pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Šalies argumentai
3.2. Apelianto teigimu, jis alkoholį vartojo sausio 29 d. vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui ir sausio 30 d. 8.28 val. ryte vairavo automobilį. Skunde nurodoma, kad apeliantas nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, paskirtą 900 Eur baudą sumokėjo. Automobilį vairavo nedideliu leistinu greičiu, automobilį vairavo labai trumpą atstumą, šviesiu paros metu, žinomoje vietoje.
3.3. Skunde nurodoma, jog pirmuoju pūtimu jam nustatytas lengvas – 1,29 promilės neblaivumas, o antruoju pūtimu – 1,85 promilės girtumas. Didėjantis promilių kiekis buvo dėl to, jog po pirmojo pūtimo vartojo širdies lašus „Valentis“, nežinodamas, kad šie širdies lašai turi savo sudėtyje alkoholio.
3.4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde taip pat nurodo, jog administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne dėl tyčios. Nurodoma teismų praktika, kuomet pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai alkoholis buvo vartojamas iš vakaro, ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas dėl neatsargumo. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, kitu atveju nebūtų vairavęs automobilio.
3.5. Skunde taip pat teigiama, jog dėl piniginės nuobaudos paskyrimo patyrė didžiulę finansinę naštą, teko atsisakyti kasdieninių poreikių. Teigia, jog turi 28 metų vairavimo stažą, tačiau nėra dažnas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, dirbantis, turintis šeimą, charakterizuojamas teigiamai. Bendrijos charakterizuojamas kaip tvarkingas, visada pasiruošęs padėti kitiems, darbštus, draugiškas, netriukšmingas ir negirtaujantis. Aktyviai dalyvaujantis bendrijos veikloje.
3.6. Apeliantas nurodo, jog teisė vairuoti jam reikalinga siekiant vykdyti darbines funkcijas, kadangi privalo aptarnauti 2 įmonės filialus esančius skirtingose vietose. Netekęs teisės vairuoti prarastų darbą ir vienintelį pajamų šaltinį, o tai apsunkintų turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą ne tik, tačiau ir jo artimiesiems. Dėl sveikatos būklės ir mažos darbo pasiūlos gyvenamojoje vietoje, kitą darbą susirasti būtų ypač sudėtinga. Jo gyvenamajame rajone viešojo transporto infrastruktūra nėra gerai išvystyta. Be to, apeliantas nurodo, jog teisė vairuoti jam reikalinga tam, kad galėtų pasirūpinti savo žmona, kadangi dėl suprastėjusio mobilumo jai reikalinga lankytis pas gydytojus. Taip pat padeda auginti anūką, o teisė vairuoti jam reikalinga užtikrinti anūko saugų patekimą į mokyklą. Be to, ir pats apeliantas teigia turintis sveikatos problemų, dėl ko teisės turėjimas jam yra būtinas vykstant į gydymo įstaigas.
3.7. Skunde taip pat nurodoma, kad skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą teismas gali tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, liudijančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą nusižengimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti ypatingas aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas susijęs su aplinkybių visumos vertinimu, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį. Apelianto manymu, šiuo atveju egzistuoja kompleksas faktinių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Apeliantas nurodo eilę teismų praktikos, kuomet buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Bei pateikti apeliantą charakterizuojantys duomenys.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkė prašo apelianto skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinis skundas netenkintinas.
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju V. P. neginčija kaltės dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 900 eurų dydžio baudos, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą arba jo visai neskirti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. To paties straipsnio 6 dalyje įtvirtina, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.
8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
9. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
11. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P., už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Analizuojamu atveju V. P. buvo paskirtas šiek tiek didesnis nei minimalus ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Sprendžiant šios administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad V. P. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir jo paties bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei atsainų požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir apeliantą charakterizuoja neigiamai. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad praeityje nei už analogiško pobūdžio, nei už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus V. P. nebuvo baustas. Šis faktas, atsižvelgiant į ypatingai pavojingo administracinio nusižengimo padarymą šiuo konkrečiu atveju V. P. atsakomybės nešvelnina.
12. Apelianto skunde nurodyti argumentai dėl to, jog jo padarytas nusižengimas yra mažiau pavojingas, nes važiavo mieste, neviršydamas leistino greičio, nesukėlė eismo įvykio bei nepažeidė kitų KET reikalavimų, yra visiškai nepagrįsti. Visų pirma, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atkreipia apelianto dėmesį, jog ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujantis padarinių, todėl vien tai, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka, tuo metu niekas nenukentėjo, nesudaro pagrindo pažeidėjo veiksmus vertinti kaip nepavojingus. V. P. vairavimas nesukėlė realios žalos paties vairuotojo ar kitų žmonių sveikatai ar gyvybei, tačiau tai įtakos veikos kvalifikavimui ir už ją skiriamos administracinio poveikio priemonės griežtumui neturi. Ir nors apeliantas teigia, jog automobilį vairavo nedideliu greičiu, šviesiu paros metu ir trumpą atstumą, tačiau šie argumentai nelaikytini esminiai, galintys nagrinėjamu atveju taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinis nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, 2023 m. sausio 30 d., t. y. pirmadienį, 8.28 val. ryte, kuomet vyksta didesnis eismo intensyvumas, asmenų judėjimas, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju jis kėlė ypač didelį pavojų kitiems eismo dalyviams ir jų transporto priemonėms. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog V. P. veiksmai nesukėlė realios grėsmės kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei bei jų turtui.
13. Nors V. P. savo skunde nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, dėl ko ryte nesijautė, jog būtų neblaivus, tačiau pažymėtina, jog turėdamas kaip jis pats teigia 28 metų vairavimo patirtį, privalėjo įvertinti aplinkybę kaip ilgai alkoholis laikosi organizme. Nesutiktina su skundo argumentu, jog apelianto padarytas administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl neatsargumo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pirmuoju tikrinimu V. P. nustatytas net 1,32 promilių neblaivumas, Visgi, kaip matyti iš neblaivumo nustatymo akto, antruoju tikrinimu, V. P. nustatytas net 1,89 promilių girtumas. Nors apeliantas teigia, jog didėjantį girtumą lėmė tai, jog jis po pirmojo tikrinimo išgėrė širdies lašų „Valentis“, kurių sudėtyje yra alkoholio, tačiau visgi atkreiptinas dėmesys, kad apeliantui nustatytas 1,32 promilių girtumas, ženkliai viršijo leistiną normą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net jei kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija – tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose. Šiuo atveju, apeliantui buvo nustatytas gana didelis neblaivumas, todėl aptartos aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad apeliantas suprasdamas, jog vis dar yra apsvaigęs, vis tik sąmoningai sėdo pats vairuoti automobilio. Taigi, apeliantui nustatytas girtumas itin viršijo leistiną ribą, kas jo padarytą nusižengimą daro dar labiau pavojingesniu.
14. Sutiktina, jog dėl administracinių sankcijų taikymo V. P. patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl neturėjimo teisės vairuoti jis negalės nuvykti pas gydytojus, atlikti darbines funkcijas, palydėti anūką į mokymosi įstaigą, o tai tik suvaržo patogumą atlikti buitinius dalykus. Apelianto nurodyti neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, tai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Natūralu, jog asmeniui pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu, tačiau šios aplinkybės, egzistavo ir V. P. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau jo nuo neteisėto elgesio tai nesustabdė. Šioje situacijoje vien tik jo šeimos ar finansiniai interesai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinimui. V. P. žinodamas savo įsipareigojimus, privalėjo būti ypatingai atidus ir suinteresuotas neblaivus automobilio nevairuoti. Be to, byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog V. P. prarasdamas teisę vairuoti negalės atlikti savo darbinių funkcijų, dėl ko neteks darbo.
15. Esant tokioms aplinkybėms, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už vairavimą vairuotojams esant neblaiviems, nei su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Priešingos išvados neleidžia manyti ir tai, jog V. P. yra charakterizuojamas teigiamai bendrijos SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkės, ar tai, kad nėra dažnas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas. Visgi, kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, apeliantas turi išties didelę vairavimo patirtį, bei yra sukaupęs nemažai gyvenimiškos patirties, taigi tokia brandi asmenybė turėtų itin atsakingai laikytis Kelių eismo taisyklių, juolab įvertinus tai, kad buvo padarytas vienas šiukščiausių administracinių nusižengimų. Nors skunde teigiama, kad apeliantas paskirtą 900 Eur baudą yra sumokėjęs bei mano, jog paskirtoji bauda yra pakankamai efektyvi administracinės nuobaudos rūšis, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens motyvai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas ar net ir minimalios nuobaudos sumažinimas, administracinio poveikio priemonės sutrumpinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.
16. Neabejotina, kad V. P., būdamas socialiai atsakingas, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina darbinėje veikloje, privalėjo skrupulingai įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes, kadangi tai yra jo paties neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio rezultatas. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.
17. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik V. P. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.