- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-589-810/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52222-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Dambrauskienė, Giedrius Endriukaitis, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- V. T.
- Advokatai
- Rasa Malinauskienė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedriaus Endriukaičio ir Viktoro Preikšo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės apribojimo bausme 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, uždrausti bendrauti su S. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. T. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. lapkričio 2 d. apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie savo buvusios žmonos S. P., kuri buvo kartu su draugu L. M., sakė: ,,jūs negyvensite, jūsų dienos suskaičiuotos“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tą pačią dieną 23 val. 19 min., jis į S. P. naudojamą telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) parašė trumpąjį tekstinį pranešimą: ,,tu tėvo neiškeisi dukrai jam ir tau liko sekundės tiksi 27“. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2016 m. lapkričio 6 d. apie 19 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai S. P., buvusiai kartu su draugu L. M., grasino juos nukalti, kad jie nepajėgs praeiti pro (duomenys neskelbtini), tokiu būdu grasino nužudyti savo buvusią žmoną S. P. ir buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.Nesutikdamas su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, nuteistasis V. T. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nuteistojo manymu, jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai.Skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nesiekė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą. Tokį skundo argumentą nuteistasis grindžia teigdamas, jog teismas uždavinėjo nukentėjusiajai ir jos liudytojams menamus klausimus, pats savaip interpretuodamas atsakymus. Paaiškėjus, kad nukentėjusiosios tėvas J. P. teisme duoda parodymus, kurie nėra naudingi kaltinimui palaikyti, teismas pagarsino šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Tuo tarpu liudytojui A. K. pradėjus duoti parodymus bei kelis kartus pabrėžus, kad jis turi problemų su atmintimi, jam buvo kelis kartus priminta jo atsakomybė dėl melagingų parodymų davimo, tokiu būdu liudytojui darant akivaizdų spaudimą. Teismas minėto liudytojo parodymus vertino kaip nei paneigiančius, nei patvirtinančius kaltinimo aplinkybes, nors minėtas liudytojas patvirtino, kad 2016 m. lapkričio 6 d. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ nuteistojo apskritai nebuvo. Teismas, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį L. M. ir J. P. parodymais, nevertino jų ryšio su nukentėjusiąja bei jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Liudytojas J. P. teisme aiškino, kad pats jokių apelianto grasinimų išsakytų jos dukros atžvilgiu negirdėjo, jo informacijos šaltinis yra pati nukentėjusioji. Anot nuteistojo, jo veika neatitinka nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino byloje nustatytų aplinkybių visumos bei jo paties duodamų parodymų, aiškinimų, iš kurių yra akivaizdu, kad jo veikoje nėra tiesioginės tyčios. Nuteistasis nurodo, jog jam pareikštame kaltinime buvo nurodyti konkretūs jo pasakyti žodžiai: „Jūs negyvensite, jūsų dienos suskaičiuotos“. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad jai V. T. pasakė „Jūs nevaikščiosite, jums bus galas“. Liudytojas L. M. teisme parodė, kad parduotuvėje V. T. pasakė „Susiradai su šituo ryžu, tu čia ramiai negyvensi“. Nuteistasis taip pat nurodo teisme pripažinęs, kad 2016 m. lapkričio 2 d. parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ S. P. pasakė, kad „čia tai gerą gaidį įsitaisei“, tačiau tikslo sužaloti nukentėjusiosios, padaryti jai sunkų sveikatos sutrikdymą, juolab ją nužudyti - neturėjo. Be to, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tik už grasinimą kitam žmogui nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kitokio pobūdžio grasinimai - suduoti smūgį, nežymiai ar nesunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Anot apelianto, įvertinus jo tariamai išsakytus pasakymus nukentėjusiajai ar siųstos žinutės turinį, negalima daryti išvados, jog tokiais žodžiais apeliantas grasino nukentėjusiajai sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, ją nužudyti, o ne padaryti kokią nors kitokią fizinę žalą. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino, kiek rimti buvo tariami grasinimai ir ar apeliantas rengėsi, ar realiai galėjo juos įgyvendinti. Vertinant tai, jog nuteistojo ir S. P. pokalbis ir tariami grasinimai buvo išsakyti parduotuvės viduje ir prie parduotuvės, t. y. viešoje vietoje, aplinkui esant pašalinių asmenų, nukentėjusios draugui L. M., taip pat tai, jog nukentėjusiosios S. P. atžvilgiu nuteistasis nenaudojo jokio smurto, žalojančių įrankių ar ginklu negrasino, akivaizdu, jog nebuvo pagrindo realiai manyti, kad nuteistojo tariami pasakymai, grasinimai yra realūs ir konkretūs. Apeliantas nurodo paaiškinęs, kad rašydamas žinutę „Jūs nevaikščiosite po (duomenys neskelbtini), jums bus blogai, ateiki aš Jus sulaužysiu, jums nėra čia vietos, tu tėvo neiškeisi dukrai, jam ir tau liko sekundes tiksi 27“, omenyje turėjo tai, kad nukentėjusioji išsiskirs su savo sugyventiniu. Žinutė buvo parašyta S. P. esant namuose, kartu su savo namiškiais, kur ji buvo visiškai saugi. Iškviesti policijos pareigūnai pas apeliantą minėtą vakarą neatvyko, netikrino ar jis rengiasi realiai įvykdyti savo tariamus, abstrakčius, neįvardintus grasinimus. Be to, vertinant nukentėjusiosios S. P. parodymus, kaip ji suvokė apelianto grasinimo realumą, būtina atsižvelgti į jų tarpusavio santykius, kurie po santuokos nutraukimo išliko konfliktiški, iki šiol yra labai įtempti ir iš nukentėjusiosios pusės išaugę į didžiulę neapykantą apelianto atžvilgiu. Be to, teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs prieštarauja objektyviai tiesai, nes apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis grasino žodžiais „Jūs negyvensite, jūsų dienos suskaičiuotos“. Nors buvo apklausiama iš karto po tariamų grasinimų, visų nuteistojo išsakytų frazių neprisiminė. Tuo tarpu teisme nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis grasino žodžiais „Jūs nevaikščiosite, jums bus galas“. Anot nuteistojo, jeigu jo pasisakymai buvo tokie grasinantys, nukentėjusioji turėjo juos įsiminti ir vienodai nurodyti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Apelianto manymu, jam pareikšti kaltinimai yra tiesiog nurašyti nuo S. P. parodymų, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, neįvardintas jų padarymo konkretus laikas. Visas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tuo, kad praeityje apeliantas buvo nuteistas už analogišką nusikaltimą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo V. T. skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistasis pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl jo nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ginčija teisės taikymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio nuostatų tariamo pažeidimo aspektais.Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi V. T. apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, motyvuotą ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo V. T. pripažino kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių būtų nepagrįstai suvaržytos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nenustatyta.Apeliaciniame skunde V. T. teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes teisminio nagrinėjimo metu nesiekė visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, apklausdamas nukentėjusiąją ir liudytojus uždavinėjo menamus klausimus, paaiškėjus, kad liudytojas J. P. teisme duoda parodymus, kurie nėra naudingi kaltinimui palaikyti, pagarsino šio liudytojo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metus, duodant parodymus A. K. kelis kartus priminė apie atsakomybę dėl melagingų parodymų davimo, tokiu būdu liudytojui darant akivaizdų spaudimą, be to, nevertino A. K. parodymų, nors jis nurodė, kad 2016 m. lapkričio 6 d. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, nuteistojo apskritai nebuvo. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublik?s Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Apelianto argumentai, kuriais grindžiamas pirmosios instancijos teismo šališkumas, yra nepagrįsti ir atmestini. Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių nurodančių, kad pirmosios instancijos teismas būtų šališkas objektyviąja ar subjektyviąja prasme, ar kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad šis teismas ištyrė byloje esančius duomenis, išdėstė įrodymus, kuriais grindžiama V. T. kaltė pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, paaiškino kaip šie įrodymai susiję tarpusavyje, kodėl jais grindžiamas nuosprendis, kodėl nesivadovauja liudytojo A. K. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaudamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktu teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, remdamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teisminio nagrinėjimo proceso dalyviai, tarp jų kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl tai, kad V. T. nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados vertinant įrodymus, savaime nereiškia kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektu buvo šališkas ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Pastebėtina, kad apeliantas nenurodė, kokie, jo manymu, teismo klausimai užduodami nukentėjusiajai S. P. ir liudytojams gali būti vertinami kaip menami, todėl šis argumentas laikytinas deklaratyviu ir nepatvirtinančiu teismo šališkumo. Kaip teismo šališkumas objektyviąja prasme, atsižvelgiant į ramų teisėjos toną ir tai, jog liudytojas A. K. teisminio nagrinėjimo metu davė skirtingus parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat negali būti vertinami ir teisėjos pasisakymai dėl liudyto A. K. atsakomybės duodant melagingus parodymus, pakartotinis perspėjimas, galimų teisinių pasekmių, sankcijų pagal įstatymą jam taikymo bei pareigų išaiškinimas. Vertinant apelianto motyvą dėl liudytojo J. P. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimo, kaip teismo šališkumo įrodymo, pažymėtina, kad pagal BPK 276 straipsnio nuostatas byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojo parodymai, kai liudytojas pareiškia, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus. Kaip matyti liudytojas J. P. teisme parodė, jog minėtų aplinkybių nepamena. Apeliacinės instancijos teismo manymu, liudytojo J. P. parodymų, duotų ikiteisminio turimo metu, pagarsinimas, sietinas ne su teismo šališkumu kaip nurodo apeliantas, o išsamiu visų bylos aplinkybių, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, išnagrinėjimu. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. T. pareikšti kaltinimai teismo tiesiog nurašyti nuo nukentėjusiosios parodymų, kurių, nuteistojo manymu, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Be to, teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiosios parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs prieštarauja objektyviai tiesai, nes apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad nuteistasis grasino žodžiais „Jūs negyvensite, jūsų dienos suskaičiuotos“. Nors buvo apklausiama iš karto po tariamų grasinimų, visų nuteistojo išsakytų frazių neprisiminė. Tuo tarpu teisme nukentėjusioji parodė, kad nuteistasis grasino žodžiais „Jūs nevaikščiosite, jums bus galas“. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Nukentėjusioji S. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų parodė, kad 2016 m. lapkričio 2 d. apie 18 val. prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ V. T. grasino ją nužudyti sakydamas „Jūs negyvensit, jūsų dienos suskaičiuotos“ ir kitokiomis frazėmis, kurių nukentėjusioji jau nepamena (1 t., b.l. 11). Nukentėjusiosios S. P. apklausos protokolas buvo ištirtas pirmosios instancijos teisme įrodymų tyrimo metu (1 t., b.l. 134). Šie S. P. parodymai neabejotinai yra vieni iš pagrindinių įrodymų, kuriais grindžiama apelianto kaltė padarius nusikalstamą veiką. Be to, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, juos patvirtino kiti baudžiamosios bylos duomenys - liudytojo L. M., girdėjusio išsakytą grasinimą, parodymai, kurie, kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo, atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, bei byloje esantys rašytiniai įrodymai – nuteistojo nukentėjusiajai siųstos SMS žinutės apžiūros protokolas. Nusikalstamos veikos padarymo faktą įrodo ir liudytojo J. P. parodymai. Nors J. P. negirdėjo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ S. P. išsakytų grasinimų, tačiau vertinant bendrame kontekste su kitais įrodymais, šie jo parodymai yra reikšmingi, kaip patvirtinantys nukentėjusiosios parodymų nuoseklumą, todėl priskirtini prie V. T. kaltę pagrindžiančių įrodymų. Vien ta aplinkybė, jog nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad nuteistasis jai grasino žodžiais „Jūs negyvensite, jūsų dienos suskaičiuotos“, tuo tarpu teisme parodė, kad nuteistasis grasino žodžiais „Jūs nevaikščiosite, jums bus galas“, savaime neleidžia daryti išvados, jog nukentėjusios parodymai yra nenuoseklūs, prieštaraujantys tarpusavyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiosios parodymų visumą, konstatuoja, kad jie savo esme buvo nuoseklūs viso proceso metu, o apelianto akcentuojami neatitikimai, vertinant objektyviai, nepakeičia išsakyto grasinimo nužudyti esmės, be to, pažymėtina, jog jiems turėjo įtakos praėjęs ilgas laiko tarpas tarp apklausų ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu. Apeliantas, nesutikdamas su jo nuteisimu, mano, kad jo veika neatitinka nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymių – grasinimo realumo ir konkretumo bei tiesioginės tyčios. Šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės kurioms esant grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas ir objektyviais duomenimis, iš kurių galima spręsti, jog šis asmuo iš tikrųjų buvo bauginamas mirtimi ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šios nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, tiesioginės tyčios nebuvimą savo veikoje, apeliantas grindžia tuo, jog neturėjo tikslo sužaloti nukentėjusiosios, padaryti jai sunkų sveikatos sutrikdymą ar juo labiau ją nužudyti. Sprendžiant atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį klausimą neturi reikšmės, kokių tikslų kaltininkas siekia, todėl apelianto paaiškinimai, jog jis neturėjo tikslo padaryti jai sunkų sveikatos sutrikdymą ar nužudyti, teisiškai nėra reikšmingi. Tiesioginė tyčia šioje nusikalstamoje veikoje pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, suvokia, kad nukentėjusiajam savo neteisėtais veiksmais sukelia stresą, nerimą ir baimę ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nors V. T. nesiekė nužudyti S. P., tačiau pagal tiesiogine tyčia padarytos veikos išraiškos formą jis galėjo tikėtis, kad nukentėjusioji S. P. grasinimą suvoks kaip realų pavojų savo gyvybei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog išsakydamas grasinimus nuteistasis suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentejusiąją įbauginti, sukelti jai nesaugumo dėl savo sveikatos ir gyvybės, baimės jausmą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tik už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, kitokio pobūdžio grasinimai - suduoti smūgį, nesunkiai sutrikdyti kito asmens sveikatą, baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Tačiau nesutiktina su skundo argumentu, jog įvertinus nuteistojo nukentėjusiajai išsakytus grasinimus ar siųstos SMS žinutės turinį, negalima daryti išvados, jog tokiais žodžiais apeliantas grasino nukentėjusiajai ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, o ne padaryti kokią nors kitokią fizinę žalą. Tiek 2016 m. lapkričio 2 d. S. P. išsakytos frazės „Jūs negyvensite, jūsų dienos suskaičiuotos“, tiek tą pačią dieną rašytos SMS žinutės „tu tėvo neiškeisi dukrai jam ir tau liko sekundės tiksi 27“, turinys yra aiškus ir akivaizdus, susietas su mirtimi, o ne kitokios fizinės žalos padarymu.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog nukentėjusioji neturėjo pagrindo manyti, kad nuteistojo grasinimai yra realūs ir konkretūs. Bylos duomenimis V. T. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio mėnesio 26 d. iki 2014 m. sausio 26 d. tyčia terorizavo ne kartu su juo gyvenusią S. P. (tuo metu S. T.), bei pagal 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2014 m. sausio 26 d., apie 23.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), nuosavo namo kieme, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, padegdamas sunaikino J. P. priklausantį automobilį „Audi A3“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 8000 litų vertės ir apgadino šalia stovėjusį J. P. priklausantį automobilį „Audi 80“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarydamas 800 litų turtinę žalą, bei D. P. priklausantį ūkinį pastatą, padarydamas 1000 litų žalą. Minėtu automobiliu Audi „A3“ faktiškai naudojosi nukentėjusioji S. P.. Taigi nustatyta, kad prieš išreiškiant buvusios sutuoktinės atžvilgiu grasinimą, V. T. jau buvo realizavęs anksčiau nukentėjusiosios atžvilgiu išsakytus grasinimus. Be to, pažymėtina ir tai, jog toks nuteistojo grasinimas nebuvo spontaniškai išsprūdę žodžiai, kadangi po 2016 m. lapkričio 2 d. nukentėjusios atžvilgiu išsakyto grasinimo sekė ir tokio pačio pobūdžio SMS žinutė bei 2016 m. lapkričio 6 d. išsakytos frazės. Atsižvelgiant į paminėtą, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, kad nukentėjusioji pagal grasinimo išraišką, panašią į tą, už kurią nuteistasis jau buvo teistas, ir kitas aplinkybes, susijusias su tuo, kad nukentėjusioji gerai pažinojo nuteistąjį, jo būdą, turėjo pakankamą pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo. Grasinimo realumo nagrinėjamu atveju nepaneigia apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog grasinimai buvo išsakyti viešoje vietoje, aplinkui esant pašalinių asmenų, nukentėjusiosios draugui L. M., taip pat S. P. atžvilgiu nenaudojant smurto, žalojančių įrankių ar negrasinant ginklu, o SMS žinutė buvo rašyta S. P. esant namuose, kur ji buvo visiškai saugi, kadangi iš žodžiu išsakytų frazių bei SMS žinutės turinio matyti, jog apelianto grasinime nurodytų veiksmų atlikimas S. P. atžvilgiu nebuvo apibrėžtas konkrečiu laiku. Atsižvelgiant į tai, grasinimo įvykdymo S. P. galėjo tikėtis bet kokiomis aplinkybėmis. Grasinimo realumo taip pat nepaneigia ir apelianto teiginys, jog tuo atveju, jei jo pasisakymai buvo tokie grasinantys, nukentėjusioji turėjo juos įsiminti ir vienodai nurodyti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Kaip jau buvo minėta, tokie neatitikimai nepakeičia išsakyto grasinimo esmės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminiame nagrinėjime S. P. aiškiai nurodė, jog išsakytas frazes ji suprato kaip grasinimą nužudyti. Apeliantas skunde taip pat pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino, kiek rimti buvo tariami grasinimai ir ar apeliantas rengėsi, ar realiai galėjo juos įgyvendinti. Tai, ar nuteistasis rengiasi realiai įvykdyti savo grasinimus, netikrino ir iškviesti policijos pareigūnai. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant grasinimo realumą nebūtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakako to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiosios būsenos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341/2010). Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą yra bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog V. T. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.