Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-08-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-4843-888/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-08-05
Bylos Nr.
A2.6.-4843-888/2016
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-04111-2016-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Laima Šeputienė
Pažeidėjas
J. K.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4843– 888/2016Teisminio proceso Nr. 4-69-3-04111-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.; 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.14.3. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugpjūčio 5 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė,sekretoriaujant Justinai Antanaitienei ir Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 17 d., 21 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), J. K. vairuodamas transporto priemonę Subaru Legacy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į greta stovėjusią kitą transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. kaltę pripažino iš dalies – neneigė, kad apgadino svetimą automobilį, tačiau neigė sąmoningą pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, teismui paaiškino, jog apgadinimus pastebėjo po poros dienų, galvojo, jog įvažiavo į tvorą. Nurodė, kad įvykio dieną pasistatė automobilį (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš stovėjimo vietos pajuto, jog pataikė į duobę ir kliudė automobilio dugną. Jis išlipo, apžiūrėjo automobilio apačią ir nieko nepastebėjęs - išvažiavo. Nejautė, jog kliudė kitą automobilį (b. l. 29, 37).

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A. M. parodė, kad įvykio dieną matė, kaip iš stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini), išvažinėjo automobilis, įjungęs atbulinę pavarą, minėtas automobilis pataikė į duobę ir kliudė šalia stovinčio BMW automobilio kairį šoną. Matė, kaip automobiliai susilietė (b. l. 36).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas M. V. parodė, kad gegužės 17 d., prie banko Maironio g., Kaune, įvyko eismo įvykis. Į įvykio vietą atėjęs automobilio BMW savininkas rado apgadintą automobilį, buvo apgadinta BMW galinė kairės pusės dalis. Eismo įvykio vietoje rado tik apgadintą automobilį, kito automobilio eismo įvykio vietoje nebuvo (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kelių eismo taisyklių 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. savo kaltės dėl pasišalinimo iš įvykio vietos nepripažino, nurodė, kad išvažiuodamas atbulas pataikė į duobę ir užkabino savo automobilio dugną ir dėl to nejautė kliudęs šalia stovėjusį automobilį, tačiau tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytus teisės pažeidimus, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. J. K. kaltę, visų pirma, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 28), kuriame užfiksuotas eismo įvykis. Iš vaizdo įrašo matyti, kaip J. K. atėjo ir užvedė savo automobilį (20:53:15 vaizdo įrašo laiku), pavažiavo atbuline eiga, važiavo lėtai, sustojo (20:53:32 vaizdo įrašo laiku), išlipo iš vairuojamo automobilio, priėjo prie jo galinės dalies, labai greitai žvilgtelėjo į savo automobilio dešinės pusės galinę dalį (20:53:56 vaizdo įrašo laiku), grįžo į automobilį (20:53:58 vaizdo įrašo laiku), pradėjo važiuoti į priekį, o tuo metu BMW automobilis nežymiai sujudėjo, tada pavažiavo atbuline eiga ir skubiai išvažiavo (nuo 20:54:00 vaizdo įrašo laiku). Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės paneigia J. K. teismo posėdžio metu duotus parodymus apie tai, kad jis, išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, pataikė į duobę, pagalvojo, jog užkabino apačią ir ją apžiūrėjo (b. l. 29), kadangi iš vaizdo įrašė matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepritupia apžiūrėti automobilio apačios, o skubiai pasižiūri į savo automobilio galinę dešinės pusės dalį, kuri kontaktavo su BMW automobilio galinės kairės pusės dalimi (20:53:56 vaizdo įrašo laiku).

Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir tiesiogiai įvykį mačiusios teismo posėdžio metu liudytoja apklaustos A. M. parodymai, jog ji matė, kaip įvykio dieną iš stovėjimo vietos išvažinėjo automobilis ir kliudė BMW automobilio kairį šoną, abu automobiliai susilietė (b. l. 36). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojos duotais parodymais, kadangi liudytojos parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad ji gali būti šališka ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Liudytojos teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b. l. 20), kuriame nustatyti techniniai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio Subaru Legacy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), defektai – nubrozdinti dažai ant užpakalinio bamperio dešinės pusės, nuo 0,5 m iki 0,6 m aukštyje nuo žemės plokštumos, nubrozdinti dažai ant dešinės pusės užpakalinio sparno nuo 0,65 m iki 0,75 m aukštyje nuo žemės plokštumos, transporto priemonės techninės apžiūros akte daroma išvada, jog apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinimus, automobilis dalyvavo eismo įvykyje.

Minėtu transporto priemonės techninės apžiūros aktu nustatytus apgadinimus patvirtina ir fotonuotraukos (b. l. 11-15). Iš fotonuotraukų matyti, kad apgadinimų mastas atitinka nustatytą transporto priemonės techninės apžiūros aktu, apgadinimai ženklūs, ir nors braukiamojo pobūdžio, tačiau akivaizdžiai matomi. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę taip pat įrodo ir kiti teismo posėdžių metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, jog žalios spalvos automobilis Subaru Legacy eismo įvykio vietoje rastas nebuvo, įvykio vietoje buvo tik apgadintas automobilis BMW (b. l. 2, 3), išrašas iš elektroninės policijos pranešimų registravimo sistemos (b. l. 4-5), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 6), A. V. paaiškinimas (b. l. 7), J. K. paaiškinimas (b. l. 8), elektroninis susirašinėjimas (b. l. 9-10), 2016 m. gegužės 23 d. Lietuvos banko Saugos departamento raštas Nr. S 2016/(28.1-2800)-12-2221 (b. l. 17).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, darytina išvada, kad J. K. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, jis suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 220 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. gegužės 17 d., 21 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), J. K. vairuodamas transporto priemonę Subaru Legacy, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, važiuodamas atbulas neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į greta stovėjusią kitą transporto priemonę. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei nukentėjusiajam, nei policijai ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. J. K. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

J. K. administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį asmeniui jau buvo skirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, jam skirtinos administracinės nuobaudos - baudos, numatytos ATPK 127 straipsnio 2 dalies, 130 straipsnio 1 dalies, sankcijų ribose bei papildoma nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Administracinio teisės pažeidimo protokole J. K. veika taip pat kvalifikuota ir pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, nes jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.

Kelių eismo taisyklių 16 punktas numato, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės. Vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Vairuotojui paprašius, tikrinantis pareigūnas privalo parodyti jo įgaliojimus patvirtinantį tarnybinį pažymėjimą. Pagal Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus, kurio pažeidimas inkriminuojamas J. K., tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti, su savimi turėti nurodytus dokumentus ir pareigūnui juos pateikti. Nagrinėjamu atveju, J. K. nebuvo sustabdytas tikrinančio pareigūno, jis taip pat nebuvo sulaikytas eismo įvykio vietoje, policijos pareigūnai vairuotojo pažymėjimo paprašė sekančią dieną po eismo įvykio, nuvykus į policijos įstaigą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog J. K. veiksmuose nėra ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

J. K. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 1 013 Eur (vieno tūkstančio trylikos eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Teisės vairuoti transporto priemones laikyti netekusiu nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16058067717. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį J. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Laima Šeputienė