- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-21
- Bylos Nr.
- e2YT-8917-913/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-01357-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
2. Pareiškime nurodė, kad ji yra gavusi pranešimą iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos dėl Nekilnojamojo turto registre neregistruotų nuosavybės teisių į nekilnojamojo turto objektą, t. y. butą esantį (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro pateiktą minėto aukšto planą butą Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 13,25 kv. m. kambarys, su bendro naudojimo patalpomis. Pareiškėja, siekdama nustatyti, kam nuosavybės teise priklauso minėtas turtas, surinko informaciją bei dokumentus ir nustatė, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas yra 1987 metų statybos pastate – bendrabutyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame dauguma nekilnojamojo turto objektų buvo privatizuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Nėra gauta duomenų, kad minėtas objektas buvo privatizuotas Butų privatizavimo įstatymo pagrindu. Anykščių rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo, VĮ Registrų centro ir kitų subjektų pateiktais dokumentais ir duomenimis butas, Anykščių melioracijos statybos valdybos buvo suteiktas gyventi A. P., kuris yra miręs, taip pat jame gyveno M. T., tačiau jis nebuvo privatizuotas. Butas buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybė ir jis išsaugojo valstybės nuosavybės statusą.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Anykščių rajono savivaldybė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos pareiškime minimas nekilnojamasis turtas nėra savivaldybės nuosavybė, priimtas sprendimas neturės įtakos savivaldybei ir nesukels jos teisinės padėties pablogėjimo, savivaldybė neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
4. Vadovaujantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas butas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis nekilnojamojo turto objekte pastate - bendrabutyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės, patikėjimo teisė ar kiti juridiniai faktai, daiktinės teisės, žymos į minėtą butą, taip pat nėra registruotos. VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis matyti, kad pastato-bendrabučio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pastatyto 1987 m., naudojimo paskirtis – gyvenamoji (įvairioms socialinėms grupėms). Bendrabutyje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė neįregistruota, duomenų, įrašų apie savininką nėra.
5. Iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos pateiktos informacijos matyti, kad bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) iki mirties gyveno M. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), bute niekas negyvena, mokesčių už šildymą ir komunalines paslaugas nemoka. Iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro išrašo matyti, kad M. T. gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis – mirusi našle. Valstybės įmonės Registrų centro testamentų registro išrašas patvirtina, kad M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė R. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri nuo 2024-01-10 deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), bei kuri duomenų bei įrodančių dokumentų buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio bendrabutyje adresu (duomenys neskelbtini), privatizavimą nepateikė, nesiėmė veiksmų dėl nuosavybės teisių į butą registravimo, bei veiksmus patvirtinančių dokumentų kopijų nepateikė. Anykščių rajono savivaldybės administracijos duomenimis administracijos archyve nėra duomenų ar dokumentų apie nurodyto buto privatizavimą, nėra informacijos ir likviduotų žemės ūkio bendrovių dokumentuose, saugomuose Anykščių rajono savivaldybės archyve. Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo pateiktoje informacijoje nurodyta, kad žinių apie (duomenys neskelbtini), 1984-1989 metais statybai išduotą leidimą ar 1984-1990 metais surašyto namo priėmimo eksploatacijon akto nerasta.
6. Dėl pareiškime nurodyto buto privatizavimo dokumentai iš Anykščių rajono savivaldybės administracijos, Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo, VĮ Registrų centro negauti, vadinasi, šis objektas liko neprivatizuotas, Anykščių rajono savivaldybei neperduotas, į jos balansą neįtrauktas.
7. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju, asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Tokiu būdu, juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).
8. Pagal 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 95 straipsnį, galiojusį iki 1994 m. gegužės 17 d. įstatymu padarytų pakeitimų, buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Pagal 1964 m. CK 97-98 straipsnius valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto (įskaitant valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtą, pagrindinį miestų butų fondą ir kt.) savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
9. Pirmieji įstatymai, sureguliavę dalies valstybės turto perdavimo savivaldybėms tvarką, buvo 1994 m. gruodžio 20 d. įstatymas „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugsėjo 20 d. nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“. Vadovaujantis minėtu įstatymu ir Vyriausybės nutarimu, valstybės turtas, įskaitant neprivatizuotus savivaldybių butų fondo butus, buvo perduodamas pagal perdavimo-priėmimo aktus, pasirašytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų asmenų, savivaldybės nuosavybėn, miestų ir rajonų merai ar jų įgalioti asmenys perduotą savivaldybių nuosavybėn valstybės turtą turėjo teisiškai įregistruoti konkrečios savivaldybės vardu.
10. Pagal kasacinio teismo suformuotą 1964 m. CK ir kitų teisės normų, reglamentavusių viešosios nuosavybės teisę, aiškinimo ir taikymo praktiką, galioja prezumpcija, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai yra valstybės nuosavybė, jeigu neįrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka buvo perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-856/2000, 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).
11. Aptartų įrodymų ir aplinkybių visuma pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo sukurtas kaip valstybės nuosavybės teisės objektas, valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduotas privačių asmenų nuosavybėn, įstatymų nustatyta tvarka nebuvo perduotas savivaldybės nuosavybėn, todėl jis turi būti vertinamas kaip priklausantis valstybei nuosavybės teise.
12. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nuosekliai sutampa tarpusavyje, jas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jais netikėti teismas neturi pagrindo. Įvertinus, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos privalomos prašomo juridinio fakto nustatymui reikalingos sąlygos ir nėra aplinkybių, kurių buvimas neleistų nustatyti prašomą juridinį faktą, nuosavybės teisių įregistravimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
13. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kuris šiuo metu yra VĮ Turto bankas. Dėl šios priežasties teismo sprendimas pripažinti butą valstybės nuosavybe leis pareiškėjai įgyvendinti teisės aktuose nustatytas centralizuoto turto valdytojo teises ir pareigas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 445-448 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto bankas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre) fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad nekilnojamasis turtas - butas, esantis bendrabutyje (bendrabučio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), yra valstybės – Lietuvos Respublikos – nuosavybė.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.