- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-14
- Bylos Nr.
- N1-166-840/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-0286-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Joana Kvaselytė
- Kaltinamasis
- A. G., D. J., R. M.
- Civilinis atsakovas
- V. G., E. J., S. P.
- Civilinis ieškovas
- R. A.
- Advokatai
- Aleksandras Kuznecovas
nepilnamečių kaltinamųjų atstovėms pagal įstatymą ir civilinėms atsakovėms V. G., E. J. ir S. P.,
gynėjams advokatams Aleksandrui Kuznecovui, Laimutei Leonavičienei ir Eugenijui Senovaičiui,
Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei ir
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
- nepilnametis A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesituokęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, niekur nesimokantis ir nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, skirta 6 mėn. laisvės apibojimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 dalimi, skirta galutinė bausmė – 4 mėn. laisvės apibojimo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartimi nuteistajam paskirta laisvės apibojimo bausmė pakeista kita bausme – 45 parų areštu (bausmę atlikęs);
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, skirta 1 m. 6 mėn. laisvės apibojimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 dalimi, skirta galutinė bausmė – 1 m. laisvės apibojimo;
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, skirta 2 m. laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 dalimi, skirta galutinė bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį subendrintos su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartimi subendrinta galutine bausme, skirta 2 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, atidėtas 3 m.;
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta subendrinta bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir skirta galutinė bausmė – 1 m. laisvės atėmimo (nuosprendis neįsiteisėjęs),
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
- nepilnametis D. J., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesituokęs, turintis 9 klasių išsilavinimą, besimokantis Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos 10 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, skirta 1 m. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, atidėtas 1 m. 6 mėn. (nuosprendis neįsiteisėjęs);
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, skirta 10 mėn. laisvės apribojimo bausmė (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir
- nepilnametis R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesituokęs, turintis 8 klasių išsilavinimą, besimokantis Kaišiadorių verslo ir technologijų mokyklos 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:
- Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu ir 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – 10 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Išnagrinėjęs bylą, teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nepilnamečiai kaltinamieji A. G., D. J. ir R. M. 2017 m. sausio 2 d. naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai, sugadinus automobilio vairuotojo durelių spynelę, ištraukus automobilio užvedimo spynelės laidus ir nustūmus automobilį, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam R. A. priklausantį – turtą: automobilį „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (500,00 Eur vertės), stovėjusį prie (duomenys neskelbtini), ir automobilyje buvusius daiktus: automagnetolą „Panasonic“ (60,00 Eur vertės), medžioklinį peilį su dėklu (20,00 Eur vertės), du raktų ryšulius (iš viso: 35,00 Eur vertės) ir bevertį prožektorių, – taip nukentėjusiajam R. A. padarė 615,00 dydžio Eur turtinės žalos.
Teisiamojo posėdžio metu nepilnametis kaltinamasis A. G. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo R. A. ir paaiškino, kad tąkart jis kartu su draugais – kaltinamaisiais – D. J. ir R. M. vaikštinėjo po Kaišiadoris, buvo neblaivūs ir kažkuris iš jų sugalvojo nuvaryti automobilį. Kuris tai pasiūlė, nepamena. Automobilio jie nebuvo iš anksto nusižiūrėję. Eidami J. Basanavičiaus gatve, pastebėjo automobilį „Audi 100“ ir nusprendė būtent jį nuvaryti. Nepamena, kaip pateko į automobilį, tačiau pamena, kad ištraukė automobilio laidus, kuris tai padarė, nepamena, ir jie visi trys paeiliui bandė užvesti automobilį. Nepavykus, visi trys nusistūmė automobilį į atokesnę vietą – prie garažų, maždaug už 100 metrų. Ar ėmė kokius nors automobilyje buvusius daiktus, nepamena. Mano, jog galėjo paimti. Su nukentėjusiojo R. A. pareikštu civiliniu ieškiniu visiškai sutiko ir tikino kada nors atlyginsęs nusikalstama veika padarytą žalą.
Motyvuojamoji dalis
Nepilnametis kaltinamasis D. J. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę taip pat visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo R. A. ir patvirtino nepilnamečio kaltinamojo A. G. nurodytas aplinkybes. Teigė taip pat dėl neblaivumo daug ko neprisimenantis, tačiau pamena, kad automobilį nuvaryti sugalvojo jis kartu su kaltinamuoju R. M.. Nepavykus automobilio „Audi 100“ užvesti ir prie garažų, paliko jį ten. Kitų automobilių užvesti nebebandė. Paklaustas dėl nukentėjusiojo R. A. pareikšto civilinio ieškinio, nepilnametis kaltinamasis jį pripažino ir teigė suprantąs, jog teks atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. M. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo R. A. ir patvirtino nepilnamečių kaltinamųjų A. G. ir D. J. nurodytas aplinkybes. Kaltinamasis nurodė, jog į nukentėjusiajam R. A. priklausantį automobilį pats pirmas pateko būtent jis – per kažkurias atrakintas galines dureles. Tada jis iš vidaus atidarė vairuotojo dureles, lyg spynelės negadino. Paeiliui visi trys laidų pagalba bandė užkurti automobilį, tačiau jiems nepavyko. Tada automobilį jie nusistūmė iki garažų, bet ir ten automobilio neužkūrė. Paklaustas, kaltinamasis R. M. atsakė, kad iš automobilio kažką paėmė, lyg magnetolą ir peilį, tiksliai nepamena, nes buvo neblaivus. Be to, kaltinamasis nurodė, jog jo motina – S. P. – atlygino dalį nukentėjusiajam R. A. padarytos žalos.
Nepilnamečių kaltinamųjų A. G. ir D. J. atstovės pagal įstatymą – motinos – ir civilinės atsakovės V. G. ir E. J. taip pat pripažino nukentėjusiojo R. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlygino, tačiau teigė šiuo metu dėl sunkios turtinės padėties negalinčios iš karto sumokėti visų pinigų nukentėjusiajam.
Teisiamojo posėdžio metu nepilnamečio kaltinamojo R. M. atstovė pagal įstatymą – motina – ir civilinė atsakovė S. P. patvirtino sūnaus žodžius dėl nukentėjusiajam R. A. padarytos turtinės žalos dalies atlyginimo – nukentėjusiajam davė 78,00 Eur, tiek, kiek nukentėjusysis paprašė.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A. teisiamojo posėdžio metu priėmė nepilnamečių kaltinamų A. G., D. J. ir R. M. atsiprašymus ir palaikė 150,00 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 230,00 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 22), kadangi nepilnamečio kaltinamojo R. M. motina dalį nepilnamečių vaikų nusikalstama veika padarytos žalos atlygino, t. y. motina atlygino jos sūnui tenkančią atlyginti padarytos žalos dalį. Mano, kad likusią neatlygintą jam padarytą turtinę žalą turi atlyginti kiti nepilnamečiai kaltinamieji – A. G. ir D. J. – jų tėvai. Paklaustas, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A. paaiškino, kad iki šiol nesuprantantis, kaip jaunuoliai nustūmė jam priklausantį automobilį „Audi 100“. Tąkart automobilį buvo palikęs prie namų, J. Basanavičiaus gatvėje, Kaišiadoryse, o rado prie garažų, maždaug už 50 metrų nuo tos vietos, kur buvo palikęs automobilį. Automobilis buvo apgadintas: išplėšta visa automobilio užvedimo spynelės instaliacija, nutraukti elektros laidai, lupinėta magnetola, sugadinta vairuotojo durelių spynelė, sulaužyta galinė kėdė. Be to, iš automobilio dingo garažo raktai, dėl ko teko keisti garažo spynas. Pasvarstęs, įvertinęs nepilnamečių kaltinamųjų ir jų tėvų sunkią turtinę padėtį – finansines galimybes, – nukentėjusysis R. A. pareiškė, jog atsiima pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti likusios neatlygintos nusikalstama veika jam padarytos turtinės žalos dalies nebepageidauja.
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė Jurgita Česienė paprašė, o visi kiti procese dalyvaujantys asmenys sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Be nepilnamečių kaltinamųjų A. G., D. J. ir R. M. visiško prisipažinimo, jų kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo, pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir nukentėjusiojo R. A. paaiškinimų ikiteisminio tyrimo metu bei nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t. 1, b. l. 1–3, 4–7, 22, 24, 27–28, 139) matyti, kad 2017 m. sausio 2 d. apie 11.45 val. į policiją kreipėsi nukentėjusysis R. A. ir pranešė, kad tądien apie 7.15 val. paskambino policijos pareigūne prisistačiusi moteris ir pasakė, kad jam priklausantis automobilis „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), rastas apgadintas prie įvažiavimo į garažų masyvą, esantį J. Basanavičiaus gatvės Kaišiadoryse pradžioje. Išėjęs iš namų į kiemą, esantį prie J(duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad aikštelėje nėra jo automobilio „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (500,00 Eur vertės). Automobilį jis rado moters nurodytoje vietoje – maždaug už 50 m nuo tos vietos, kur jis automobilį kiemo aikštelėje buvo palikęs 2017 m. sausio 1 d. rytą, prie įvažiavimo į garažų masyvą, esantį J. Basanavičiaus gatvės Kaišiadoryse pradžioje. Suprato, kad automobilį kažkas bandė pavogti, tačiau automobilyje buvo įrengta signalizacija ir vagys nesugebėjo automobilio užvesti. Apžiūrėjęs automobilį, pastebėjo, kad sugadinta vairuotojo durelių spynelė (padaryta 20,00 Eur žala), išardyti visi automobilio maitinimo laidai su rėlėmis iš po automobilio panelės (iš viso padaryta 50,00 Eur žala), bandyta ištraukti magnetolą „Panasonic“, tačiau, nepavykus jos ištraukti, pagrobta magnetolos priekinė dalis, be kurios magnetola neveikia (padaryta 60,00 Eur žala), sulaužytos automobilio vairuotojo ir keleivio durelių vidinės rankenėlės (iš viso padaryta 10,00 Eur žala), sulaužyta galinė kėdė (padaryta 25,00 Eur žala), nulaužta automobilio salone po vairu buvusi automobilio variklio dangčio atidarymo rankenėlė (padaryta 10,00 Eur žala), automobilio daiktų dėtuvėje neberado beverčio prožektoriaus, medžioklinio suomiško peilio (20,00 Eur vertės), dviejų garažo raktų ryšulio, dėl ko teko keisti durų spynas (padaryta žala – 35,00 Eur), t. y. iš viso jam padaryta 230,00 Eur turtinės žalos. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, R. A. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu dėl 230,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 25–26).
Iš apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 12–18) matyti, kad teisme nagrinėjamo 2017 m. sausio 2 d. nakties įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), ten esantis garažų masyvas, kur rastas nukentėjusiajam R. A. priklausantis automobilis „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini).
Apžiūrėjus automobilio vairuotojo durelių rakinimo spynelę, išorinių laužimo pėdsakų nepastebėta. Atidarius vairuotojo dureles, ant kilimėlio matėsi numesta juodos spalvos automobilio apdailos detalė, iš kurios kyšojo laidai. Apžiūrėjus automobilio užvedimo spynelę, išorinių pėdsakų neaptikta. Vairas užrakintas. Nuo vairo paimtas DNR pėdsakas, o nuo vairuotojo kėdės sėdimos vietos ir atlošo paimti mikroobjektai. Atidarius automobilio kairės pusės galines dureles, matyti užlenkta kėdės atlošo dalis.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nepilnametis liudytojas G. L. paaiškino (t. 1, b. l. 30–32, 34–35), kad 2017 m. sausį, lyg 2 dieną, apie 3.00 val., jam į mobilųjį telefoną paskambino pažįstamas pravarde „Deimukas“ ir liepė išeiti į laiptinę. Išėjęs, laiptinėje prie buto durų jis pamatė „Deimuką“ ir Rytį. Matėsi, kad vaikinai yra išgėrę. Jie kalbėjo, kad prie garažų, netoli parduotuvės „Rimi“, kartu su A. G. bandė užvesti automobilį, lyg „Audi 100“. Kažkuris iš jų išlupo automobilio užvedimo laidus prie spynelės, bet automobilis neužsivedė. Jis jiems patarė automobilį užsistumti. Jų pokalbis trūko apie 10 min. Tą naktį A. G. jis nematė, tačiau maždaug po 30 min. nuo pokalbio su „Deimuku“ ir Ryčiu, kai jie jau buvo išėję, jis kalbėjosi su A. G. telefonu. A. G. jam sakė, kad išlupo automobilio priekinę panelę ir užsirakino automobilio vairas. Jis jam patarė išimti automobilio variklio užvedimo spynelę, nes galvojo, kad taip atsirakins vairas. Daugiau vaikinai jam neskambino ir pas jį nebuvo atėję. Jis žino, kad nė vienas iš vaikinų neturi automobilio, jų tėvai – taip pat, todėl suprato, kad vaikinai nori pavogti kažkokį automobilį. Pagal asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolus (t. 1, b. l. 37–40, 41–44, 45–48) matyti, kad nepilnametis liudytojas G. L. ikiteisminio tyrimo metu atpažino nepilnamečius kaltinamuosius D. J. ir R. M., kaip vaikinus, kurie 2017 m. sausio 2 d. naktį buvo pas jį užėję į laiptinę ir klausinėjo apie automobilio užvedimą. Liudytojas taip pat atpažino nepilnametį kaltinamąjį A. G., kaip vaikiną, su kuriuo tąkart telefonu kalbėjo apie automobilio vairo užsirakinimą.
Liudytoja – nepilnamečio liudytojo G. L. močiutė – S. L. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino (t. 1, b. l. 50), kad šių metų pradžioje, antrą ar trečią dieną, po vidurnakčio, tikslaus laiko nežino, ji išgirdo, kaip kažkas išėjo iš jų buto į laiptinę. Jos sutuoktinis V. L. nuėjo pažiūrėti. Girdėjo, kaip sutuoktinis užrakino buto duris. Gana greitai ji išgirdo, kaip kažkas beldžia į jų buto duris iš laiptinės pusės. Ji suprato, kad į laiptinę išėjo anūkas G. L., kuris ir beldė į užrakintas jų buto duris. Ryte jai sutuoktinis pasakojo, kad naktį pas anūką buvo atėję du vaikai, kurių jis nepažįsta. Jis liepęs anūkui eiti namo ir šis parėjo. Jai teko apie tai kalbėtis ir su anūku, kuris pasakojo, kad pas jį buvo atėję jo pažįstami ir kad jam skambino vaikinas pravarde „storas“. Vaikinai jo klausinėjo, kaip užvesti automobilį, ir kad jis jiems pataręs automobilį užstumti. Daugiau tą naktį anūkas G. L. iš namų niekur nebuvo išėjęs.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas – nepilnamečio liudytojo G. L. senelis – V. L. paaiškino (t. 1, b. l. 52), kad šių metų sausio pradžioje, tikslios dienos nepamena, ilgai vakarojo prie televizoriaus, kai apie vidurnaktį, tiksliai valandos nežino, išgirdo, kaip subildėjo jų buto durys. Jis nuėjo pažiūrėti, kas ten vyksta, ir, atidaręs buto duris, laiptų aikštelėje tarp aukštų, pamatė savo anūką G. L., kuris buvo ne vienas, o su kažkuo. Kas ten buvo, jis nematė, tik iš balsų suprato, kad jų – kokie du. Apie ką jie kalbėjosi, jis negirdėjo. Anūkui jis liepė eiti namo ir pats sugrįžo į butą. Praėjus kokioms 5 min., anūkas sugrįžo. Nei tąkart, nei kitą dieną jis su anūku apie tai nesikalbėjo. Tą naktį anūkas buvo namuose ir niekur daugiau nebuvo išėjęs.
Nepilnamečių kaltinamųjų A. G., D. J., R. M. ir nepilnamečio liudytojo G. L. akistatų metu (t. 1, b. l. 85–91) visų paaiškinimai iš esmės sutapo: 2017 m. sausio 2 d. naktį kaltinamieji A. G., D. J. ir R. M., neblaivūs vaikščiodami po Kaišiadoris, sugalvojo pavogti automobilį „Audi 100“. Kaltinamasis D. J. atidarė kažkurias automobilio atrakintas dureles ir visi automobilyje ieškojo vertingų daiktų. Po kiek laiko, jie nusistūmė automobilį iki garažų. Kaltinamasis D. J. išlupo po automobilio vairu esančius laidus ir bandė užvesti automobilį. Automobilį bandė užvesti ir kaltinamasis A. G.. Nepavykus, kaltinamieji D. J. ir R. M. nuėjo pas liudytoją G. L. į namus pasiteirauti, kaip užvesti automobilį „Audi“, o dar po kiek laiko to paties telefonu pas liudytoją teiravosi ir kaltinamasis A. G.. Dėl neblaivumo kaltinamieji nepamena visų įvykio aplinkybių.
Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b. l. 164–166; t. 2, b. l. 21–24, 49–52) nepilnamečiai kaltinamieji A. G., D. J. ir R. M. parodė vietas Kaišiadoryse, kur: pastebėjo automobilį „Audi 100“ (prie J. Basanavičiaus g. 1) ir kur jį nusistūmė (prie garažų masyvo, esančio J. Basanavičiaus g. pradžioje).
Iš kratų protokolų (t. 1, b. l. 109–114, 119–120, 128–130) matyti, kad nepilnamečių kaltinamųjų A. G., D. J. ir R. M. namuose iš nukentėjusiojo R. A. automobilio „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 2 d. naktį paimtų ar kitų nusikalstamai veikia išaiškinti reikšmingų daiktų nerasta.
Ikiteisminio tyrimo metu buvo paimti nepilnamečių kaltinamųjų A. G., D. J. ir R. M. seilių lyginamieji pavyzdžiai (t. 1, b. l. 209; t. 2, b. l. 36, 65). Visi daiktiniai saugomi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate (t. 1, b. l. 135–138).
Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus nepilnamečių kaltinamųjų A. G., D. J. ir R. M. bei nukentėjusiojo R. A. paaiškinimus ir ištirtus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas daro išvadą, kad neginčytinai įrodyta, kad nepilnamečiai kaltinamieji A. G., D. J. ir R. M. 2017 m. sausio 2 d. naktį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai, sugadinus automobilio vairuotojo durelių spynelę, ištraukus automobilio užvedimo spynelės laidus ir nustūmus automobilį, pagrobė svetimą – nukentėjusiajam R. A. priklausantį – turtą: automobilį „Audi 100“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (500,00 Eur vertės), stovėjusį prie J. Basanavičiaus g. 1-o namo Kaišiadoryse, ir automobilyje buvusius daiktus: automagnetolą „Panasonic“ (60,00 Eur vertės), medžioklinį peilį su dėklu (20,00 Eur vertės), du raktų ryšulius (iš viso: 35,00 Eur vertės) ir bevertį prožektorių, – taip nukentėjusiajam R. A. padarė 615,00 dydžio Eur turtinės žalos. Šios nepilnamečių kaltinamųjų A. G., D. J. ir R. M. veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamieji pagrobė svetimą automobilį ir jame buvusius daiktus. Nors kaltinamiesiems A. G., D. J. ir R. M. tąkart nepavyko užvesti automobilio ir juo nuvažiuoti, tačiau jiems pavyko be automobilio savininko leidimo patekti, t. y. įsibrauti, į automobilį, jį užvaldyti ir valdyti jį savo nuožiūrą, t. y. neužvedus, automobilį kaltinamieji nusistūmė į atokesnę, mažiau matomą vietą ir taip realiai atėmė automobilio savininko galimybę valdyti jam priklausantį automobilį, juo naudotis ir disponuoti.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. G., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. G. yra nepilnametis ir padarė apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), kad prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis A. G. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo R. A. ir šis jam atleido. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis A. G. yra ne kartą teistas (t. 1, b. l. 171–175, 177–191; t. 2, b. l. 151–167), tačiau šią nusikalstamą veika jis padarė jau atlikęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu skirtą bausmę už 2015 m. sausio 10 d. nusikalstamą veiką ir atlikdamas Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 15 d. baudžiamuoju įsakymu už vėlesnę – 2017 m. sausio 21 d. – nusikalstamą veiką skirtą laisvės apribojimo bausmę. Be to, kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 192–199), nusikalstamos veikos padarymo metu nesimokė, nedirbo ir nebuvo registruotas Lietuvos darbo biržoje (t. 1, b. l. 200). Pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktus duomenis (t. 1, b. l. 205–208) kaltinamasis A. G. auga socialinės rizikos šeimoje, kurioje girtaujama. Kaltinamasis taip pat pastebimas neblaivus ir agresyviai nusiteikęs aplinkinių atžvilgiu, mokėsi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos 10 klasėje, tačiau dėl pamokų nelankymo ir netinkamo elgesio buvo išbrauktas iš moksleivių sąrašo, taip pat buvo pašalintas iš Vaikų dienos centro – dėl grubaus elgesio. 2017 m. sausį dėl teisės aktuose nustatytų taisyklių nesilaikymo kaltinamasis buvo išbrautas ir iš darbo ieškančių asmenų sąrašo – Lietuvos darbo biržos. Dėl visų šių priežasčių nepilnamečiui kaltinamajam A. G. skirtina šiek tiek didesnė negu vidutinio dydžio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apibojimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 26, 48, 54, 58–61, 80, 90–91 straipsniai), – kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu, nes ši baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Šiuo nuosprendžiu nepilnamečiui kaltinamajam A. G. skirtina bausmė bendrintina tik su jau įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nes Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu kaltinamasis A. G. nuteistas už vėlesnes – 2017 m. kovo 25–26 d. – nusikalstamas veikas, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo – pridedant švelnesnės bausmės – laisvės pribojimo – dalį. Prieš nurodytą laisvės apribojimo bausmės dalies pridėjimą prie laisvės atėmimo bausmės, laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, keistina į laisvės atėmimo bausmę, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, todėl prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėtina minimalaus šiuo nuosprendžiu paskirtos ir į laisvės atėmimo bausmę pakeistos bausmės dydžio dalis, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Be to, į kaltinamajam A. G. skirtiną galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytina visa pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį atlikta bausmė, o skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendyje nurodytam laikui ir nustatant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendyje nurodytus įpareigojimus.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. J., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. J. yra nepilnametis ir padarė apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), kad prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis D. J. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo R. A. ir šis jam atleido. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad,
nors šiuo metu kaltinamojo D. J. atžvilgiu yra priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai, tačiau jie neįsiteisėję (t. 2, b. l. 26–27, 168–173), kaltinamasis D. J. šią nusikalstamą veika padarė būdamas neteistas. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas vieną kartą, tačiau jau po nusikalstamos veikos padarymo (t. 2, b. l. 28; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis D. J. nedirbo, tačiau mokėsi Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, kur tebesimoko (t. 2, b. l. 31), turi problemų dėl lankomumo, charakterizuojamas patenkinamai. Pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktus duomenis (t. 2, b. l. 33–35) kaltinamasis D. J. yra ramus, nepasižymi įžūliu ar agresyviu elgesiu, tačiau yra linkęs pasiduoti kitų įtakai. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis D. J. buvo vienas iš šios nusikalstamos veikos padarymo iniciatorių. Dėl visų šių priežasčių nepilnamečiui kaltinamajam D. J. skirtina šiek tiek didesnė negu vidutinio dydžio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apibojimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 26, 48, 54, 58–61, 80, 90–91 straipsniai), – kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu, nes ši baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Šiuo nuosprendžiu nepilnamečiui kaltinamajam D. J. skirtina bausmė nebendrintina su dar neįsiteisėjusiais Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.
Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. M. yra nepilnametis ir padarė apysunkį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), kad prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, kas pripažintina kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. M. lengvinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad savanoriškai atlygino nusikalstama veika padarytos turtinės žalos dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 9 punktai). Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo R. A. ir šis jam atleido. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis R. M. šiuo metu yra teistas (t. 2, b. l. 53–54, 158–162), tačiau šią nusikalstamą veika jis padarė neteistas ir administracine tvarka nebaustas (t. 2, b. l. 55; Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys). Nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis R. M. nedirbo, tačiau mokėsi. Pagal Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktus duomenis (t. 2, b. l. 58–61) kaltinamasis R. M. auga socialinės rizikos šeimoje, neigia darantis teisės pažeidimus ir bendraujantis su blogą įtaką jam darančiais draugais. Kaišiadorių V. G. progimnazijoje kaltinamasis R. M. mokėsi pagal pritaikytą Bendrojo ugdymo programą, yra jautrus, tačiau dažnai stengiasi elgtis iššaukiančiai ir agresyviai, kartais konfliktuoja, būna grubus (t. 2, b. l. 63–64). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis R. M. buvo vienas iš šios nusikalstamos veikos padarymo iniciatorių. Dėl visų šių priežasčių nepilnamečiui kaltinamajam R. M. skirtina šiek tiek mažesnė negu vidutinio dydžio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apibojimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 26, 48, 54, 58–61, 80, 90–91 straipsniai), – kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu, nes ši baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Šiuo nuosprendžiu nepilnamečiui kaltinamajam R. M. skirtina bausmė bendrintina su jau įsiteisėjusiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, nes Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu kaltinamasis R. M. nuteistas už vėlesnes – 2017 m. kovo 25–26 d. – nusikalstamas veikas, iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo – pridedant švelnesnės bausmės – laisvės pribojimo – dalį. Prieš nurodytą laisvės apribojimo bausmės dalies pridėjimą prie laisvės atėmimo bausmės, laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, keistina į laisvės atėmimo bausmę, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, todėl prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėtina minimalaus šiuo nuosprendžiu paskirtos ir į laisvės atėmimo bausmę pakeistos bausmės dydžio dalis, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Be to, į kaltinamajam R. M. skirtiną galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę įskaitytina visa pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendį atlikta bausmė, o skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendyje nurodytam laikui ir nustatant Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendyje nurodytus įpareigojimus.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A. teisiamojo posėdžio metu palaikė 150,00 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 230,00 Eur dydžio civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 22), kadangi nepilnamečio kaltinamojo R. M. motina dalį nepilnamečių vaikų nusikalstama veika padarytos žalos atlygino, t. y. motina atlygino jos sūnui tenkančią atlyginti padarytos žalos dalį. Nukentėjusiojo nuomone likusią neatlygintą jam padarytą turtinę žalą turi atlyginti kiti nepilnamečiai kaltinamieji – A. G. ir D. J. – jų tėvai. Tačiau vėliau, pasvarstęs, įvertinęs nepilnamečių kaltinamųjų ir jų tėvų sunkią turtinę padėtį – finansines galimybes, – nukentėjusysis R. A. pareiškė, jog atsiima pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti likusios neatlygintos nusikalstama veika jam padarytos turtinės žalos dalies nebepageidauja.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims.
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nereglamentuoja, taikomos atitinkamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnis).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja nei civilinio ieškinio atsisakymo, nei civilinio ieškinio atsiėmimo, todėl nagrinėjimu atveju taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos.
Civilinis ieškovas bet kurioje proceso stadijoje gali atsiimti ieškinį arba jo atsisakyti, tačiau nuo to, ar ieškinį jis atsiėmė, ar jo atsisakė, priklauso teisinės pasekmės. Vienu atveju dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nebegalima kreiptis į teismą, o kitu – galima.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų elgesį (niekas neprieštaravo dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. pareiškimo dėl ieškinio atsiėmimo), nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. teisines žinias (jam nėra žinomi ieškinio atsisakymo ir ieškinio atsiėmimo skirtumai bei teisinės pasekmės), laikytina, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika jam padarytos turtinės žalos atlyginimo atsiėmė. Atsiėmus civilinį ieškinį, ieškinys paliktinas nenagrinėtu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Palikus ieškinį nenagrinėtu, tai neužkerta kelio nukentėjusiajam R. A. kreiptis į teismą dėl nusikalstama veika jam padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu ir 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
Nepilnametį A. G. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. G. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant A. G. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės – 2 (dviejų) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo – iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeistus į 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) – ir paskirti A. G. galutinę subendrinta bausmę – 2 (du) metus ir 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į A. G. paskirtą bausmę įskaityti visą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu atliktą bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trijų) metų laikotarpiui, įpareigojant A. G. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 21⁰⁰ val. iki 7⁰⁰ val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.
A. G. paskirtas kardomąsias priemones – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės – paėmimą – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, jas panaikinti.
Nepilnametį D. J. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. J. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant D. J. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.
D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, ją panaikinti.
Nepilnametį R. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. M. skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonis) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant R. M. per šį laikotarpį būti namuose nuo 22⁰⁰ val. iki 6⁰⁰ val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo – iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo (vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeistus į 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) – ir paskirti R. M. galutinę subendrinta bausmę – 1 (vienerius) metus ir 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į R. M. paskirtą bausmę įskaityti visą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nuosprendžiu atliktą bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant R. M. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 21⁰⁰ val. iki 7⁰⁰ val., išskyrus atvejus, kai reikia būti darbe.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika jam padarytos turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti turinčius reikšmės daiktus, saugomus Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate – DNR pėdsaką, mikroobjektus ir seilių lyginamuosius pavyzdžius bei jų pakuotes, – sunaikinti teisės aktuose nustatyta tvarka.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.