Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Č. pareiškimą, suinteresuoti asmenys byloje Valstybės įmonė “Turto bankas”, Ukmergės rajono savivaldybės administracija, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnyje, reglamentuojančiame pasirengimą nagrinėti bylą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, įtvirtinta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tačiau ne vėliau kaip per trisdešimt dienų iki teismo posėdžio, specialiame interneto tinklapyje skelbiamas pranešimas apie bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamoje byloje toks pranešimas buvo paskelbtas 2023 m. gegužės 3 d. specialiame tinklapyje www.teismai.lt. CPK 533 straipsnyje nustatyta, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nė viena iš nurodytų sąlygų iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijama, o suinteresuoti asmenys Ukmergės rajono savivaldybės administracija ir Valstybės įmonė „Turto bankas“ nurodė, jog pareiškimo patenkinimui neprieštarauja bei prašo bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos kopijos matyti, kad garažo su rūsiu statybos darbai buvo pradėti 1992 metais ir baigti 1992 metais. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad buvo atlikti aptariamo garažo su rūsiu kadastriniai matavimai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. Č. garažą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdė daugiau nei trisdešimt metų, todėl teismas mano, kad pareiškėjas A. Č. įgijo nuosavybės teisę į šį daiktą.

Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalies, 4.70 straipsnio 1 dalies, 4.71 straipsnio 1 dalies nuostatas fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 (dešimt) metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000-07-18 Nr. VIII-1864) 33 straipsniu, įgyjamąją senatį reglamentuojančios galiojančio civilinio kodekso normos taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo pareiškimas yra pagrįstas. Teismas neturi duomenų, kurie paneigtų, jog pareiškėjas A. Č. sąžiningai įgijo garažą su rūsiu ir visą valdymo laikotarpį šį nekilnojamąjį turtą sąžiningai valdė. Byloje taip pat nėra duomenų apie asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į šį garažą negu pareiškėjas, ar patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo ar kad minėtą turtą būtų užvaldęs kas nors kitas, ir pareiškėjas būtų praradęs galimybę paveikti daiktus pagal savo valią (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas A. Č. įrodė aplinkybes, jog nors ir nebūdamas pareiškime įvardinto nekilnojamojo turto savininkas, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jį valdė, todėl pareiškimas tenkintinas, nustatant faktą, kad pareiškėjas A. Č. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į garažą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 bei 530-533 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į garažą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Faktas nustatytas tam, kad būtų įregistruoti daiktai ir daiktinės teisės į juos.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.