- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- eI-1863-208/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04887-2016-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Irena Paulauskienė, Bronius Januška
- Trečiasis asmuo
- R. K., Ž. K.
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Aiva Dumčaitienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Aivai Dumčaitienei, atsakovės atstovei Indrei Gestautaitei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K. ir R. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. K., Ž. K. ir R. K. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja M. K. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) Kaimo plėtros ir žuvininkystės programų departamento Klaipėdos paramos administravimo skyriaus 2016 m. lapkričio 23 sprendimą Nr. KKl-2087(10.6.1E) „Dėl paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Priemonė) veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NMA iš naujo įvertinti M. K. paraišką paramai gauti; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad atsakovė atmetė pareiškėjos paraišką Nr. 17VM-KL-16-1-01087-PR001 paramai iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ veiklos sritį „Parama investicijos į žemės ūkio valdas“ (toliau – Paraiška) gauti. Tokį sprendimą motyvavo tuo, kad pareiškėja kartu su R. K., R. K. ir Ž. K. dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas, todėl negali pretenduoti į skiriamą paramą projektams žemės ūkiuose gauti. Pareiškėja nesutinka su skundžiamu Sprendimu, nes atsakovė, atmesdama Paraišką, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad pareiškėja yra giminystės ryšiais susijusi su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, ir kad minėti asmenys sudaro vieną ekonominį vienetą ŽŪK „Grūdas LT“, kuris siekia gauti paramą per fizinius asmenis.
Paaiškino, kad NMA klaidingai interpretuoja pateiktus duomenis ir nepagrįstai teigia, kad Paraiška atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika) 1 priedo 1 lentelėje pateiktus pagrindinius rizikos kriterijus. Nesutinka su atsakove, kad jos projektas su kitų trijų asmenų – R. K., R. K. ir Ž. K. – projektais yra susijęs geografiniu, ekonominiu, funkciniu ir teisiniu ryšiu. Vien tik kontaktinio adreso pateikimas dar nereiškia, kad projektas įgyvendinamas toje pačioje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), nes, pasak pareiškėjos, minėtų asmenų projektai bus vykdomi skirtingose žemės ūkio valdose ir skirtinguose žemės ūkio sklypuose. Be to, giminystės ryšys nepatvirtina, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys nesąžiningai pateikė paraiškas investicijoms gauti. Tai, kad asmenys susiję giminystės ryšiais dar nereiškia, kad jie veikia kartu ūkininkaudami. Juolab, kad teisės aktai nenumato ribojimo, jog šeimos nariai negali turėti individualių ūkių ir juos valdyti bei juose auginti žemės ūkio produkciją asmeniškai. Neginčija aplinkybės, kad paraiškas pateikę asmenys dalyvauja ŽŪK „Grūdas LT“ veikloje, tačiau nesutinka, kad jie atitinka kriterijų „Juridiniai ir fiziniai asmenys yra susijusios arba partnerinės įmonės“, nes ŽŪK „Grūdas LT“ paraiškos neteikė ir nepretenduoja gauti jokios paramos. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų projektai bus vykdomi kaip vienas kooperatyvo projektas. ŽŪK „Grūdas LT“ šiuo atveju yra reikalingas tam, kad būtų lengviau realizuoti dalį produkcijos ir gauti geresnius komercinius pasiūlymus.
Nurodo, kad pareiškėja ūkininkauja ekologiškame ūkyje, o tretieji suinteresuoti asmenys yra pasirinkę tradicinį ūkininkavimo būdą. Taigi pareiškėjos veikla iš esmės skiriasi savo pobūdžiu, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų veiklos yra vienodos.
Mano, kad atsakovė neturi duomenų, jog pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys ateityje už paramos lėšas įsigijusį turtą panaudos ŽŪK „Grūdas LT“ veikloje ar kitų asmenų projektams įgyvendinti, todėl NMA išvada, jog technika yra keičiamasi ir dėl to egzistuoja funkcinis nesavarankiškumas, yra neteisinga.
Nesutinka, kad pareiškėjai, pasinaudojus priemone, nebus pasiekti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos tikslai, nes teikiamas projektas yra suderinamas su priemonės veiklos prioritetais.
Atsiliepimas
Atsakovė NMA atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad išnagrinėjus Paraišką ir papildomai pateiktą informaciją, nustatytos sąsajos tarp pareiškėjos bei trečiųjų suinteresuotų asmenų – R. K., Ž. K. ir R. K., taip pat pateikusių paraiškas gauti paramą pagal Priemonę. Kadangi projektai yra tapatūs bei juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis, teisinis ryšiai, tai reiškia, kad pareiškėja neteisėtai sukūrė paramai gauti reikalingas sąlygas. Atsakovės teigimu, M. K. Paraiška atitinka 1, 2, 3 ir 4 kriterijus pagal Metodiką. Skundžiamame Sprendime išsamiai atskleidžiamos objektyvios aplinkybės, patvirtinančios, kad šiuo atveju vienas projektas buvo suskaidytas į keletą mažesnių, o pareiškėjos teiginiai, kad įgyvendinamas projektas funkciniu požiūriu savarankiškas yra niekuo nepagrįsti. Atsakovė surinko visus reikšmingus duomenis, juos teisingai įvertino ir priėmė teisingą sprendimą taikyti paramos neskyrimo sankciją.
Tretysis suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu sutinka, prašo jį tenkinti.
Nurodo, kad pareiškėja pagrįstai nesutinka, kad projektų įgyvendinimo vieta yra vienoje vietoje ir todėl jie yra geografiškai susiję. Mano, kad giminystės ryšiais susijusiems asmenims nedraudžiama teikti individualias paraiškas, jeigu veikla vykdoma individualiai. Sutinka su pareiškėja, kad teisinis ryšys, esantis tarp pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų kaip ŽŪK „Grūdas LT“ dalyvių, neturi jokios reikšmės sprendžiant, ar buvo sukurtos neteisėtos sąlygos paramai gauti. Taip pat pareiškėja teisingai nurodo, kad jos vykdoma ekonominė veikla yra kitokia nei trečiųjų suinteresuotų asmenų. Pareiškėja, valdydama savo ūkį, yra visiškai savarankiška.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja 2016 m. kovo 24 d. pateikė Paraišką. Atlikusi šios Paraiškos vertinimą, atsakovė konstatavo, kad pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 3D-49 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ supaprastintųjų įgyvendinimo taisyklių, taikomų pareiškėjams, kurių ūkių ekonominis dydis, išreikštas produkcijos standartine verte, yra nuo 8 000 Eur iki 50 000 Eur“ (toliau – Įgyvendinimo taisyklės) 16.1.17 p. Atsižvelgiant į tai, kad NMA priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėjai paramos neskirti.
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl NMA Sprendimo ta apimtimi, kuria ūkininkei M. K. yra atsisakyta skirti paramą investicijai į materialųjį turtą žemės ūkio valdoje gauti. Atsakovės atsisakymas tenkinti Paraišką grindžiamas tuo, kad pareiškėja neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 16.1.17 p., pagal kurį parama neteikiama, jei remiantis Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889 „Dėl Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodikos patvirtinimo“, nustatoma, kad pareiškėjas dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas.
Sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-163/2013 ir kt.). Todėl ir šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo akto tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jos teises, vertinimu.
Pareiškėja savo nesutikimą su šiuo sprendimu iš esmės grindžia tuo, kad jai neteisėtai bei nepagrįstai atsisakyta suteikti jai jos prašomą paramos sumą, nes ji gali pretenduoti į skiriamą paramą projektams žemės ūkiuose gauti, kadangi nesutinka, jog kartu su R. K., R. K. ir Ž. K. dirbtinai sukūrė tokiai paramai gauti reikalingas sąlygas.
Teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 3D-889, kuriuo patvirtinta Dirbtinai sukurtų sąlygų paramai gauti nustatymo metodika (toliau – Metodika). Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog jame išsamiai išanalizuoti visi 2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr. C-434/12 nurodyti aspektai (aplinkybės), kurie turi būti įvertinti analogiško pobūdžio ginčuose. Matyti, kad NMA, analizuodama objektyvaus elemento buvimą, pirmiausia išsamiai išanalizavo Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos teikimo tikslus, kurių vienas pagrindinių – skatinti žemės ūkio konkurencingumą. Siekiant šio tikslo, tam, kad būtų remiama kuo daugiau subjektų ir didinamas konkurencingumas, Įgyvendinimo taisyklių 19.5.1 punkte numatyta, kad didžiausia galima paramos projektui suma yra 50 000 Eur. Taigi, kai vienas projektas dirbtinai suskaidomas į keletą, tai sudaro galimybes gauti didesnę paramos sumą, tačiau nedidinti konkurencijos tarp gavusių paramą dirbtinai suskaidytų projektų. NMA Sprendime išsamiai atskleistos objektyvios bylos aplinkybės, patvirtinančios, kad šiuo atveju vienas projektas buvo suskaidytas į keletą mažesnių (visi keturi (R. K., Ž. K., R. K. ir pareiškėjos M. K.) projektai įgyvendinami toje pačioje vietoje, t. y. adresu: (duomenys neskelbtini), vykdant visus keturis projektus investuojama į tą pačią žemės ūkio šaką, nurodytą Paraiškoje – javai; veikia kaip vienas ekonominis vienetas). Teismo vertinimu, sutiktina su atsakovė skundžiamame Sprendime padaryta išvada, jog tiek pareiškėjos, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų projektai yra tapatūs bei juos sieja geografinis, ekonominis, funkcinis, asmeninis ir teisinis ryšiai. Taigi, priešingai, nei teigia pareiškėja, NMA išsamiai įvertino visas reikšmingas objektyvias aplinkybes, patvirtinančias vieno projekto dirbtinį suskaidymą į keletą formaliai paramos kriterijus atitinkančių projektų ir pagrindė, kodėl tai neleis pasiekti parama siekiamo tikslo. Paminėtina, kad pareiškėja tik deklaratyviai teigia, kad jo įgyvendinamas projektas funkciniu požiūriu savarankiškas ir kiekvienas šeimos narys veikia savarankiškai, tačiau tokie jos teiginiai paneigiami jau aptartais įrodymais.
Skundžiamame Sprendime išsamiai atskleistas ir subjektyvusis elementas (siekis gauti paramą, prieštaraujančią jos teikimo tikslams, siekiant dirbtinai sukurti sąlygas paramai gauti), nes Skundžiamame sprendime aiškiai nurodyti teisiniai, ekonominiai, asmeniniai su projektais susijusių asmenų ryšiai, bei požymiai, neabejotinai liudijantys, kad būta sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo. Be nustatyto geografinio projektų ryšio, projektų tapatumo, funkcinio nesavarankiškumo ir kt. aplinkybių, buvo nustatyti projektus įgyvendinančių asmenų ekonominiai–finansiniai ryšiai (pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys gamybai reikalingą sėklą, trąšas, herbicidus ir kitas reikalingas priemones įsigyja per ŽŪK „Grūdas LT“, derlių nuima ŽŪK „Grūdas LT“; nuimtą derlių sandėliuoja ŽŪK „Grūdas LT“, R. K. ir R. K. ŽŪK „Grūdas LT“ suteikia teisę panaudos būdu pasinaudoti beveik visa turima technika ir kt.), teisiniai–asmeniniai ryšiai (pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys turi ŽŪK „Grūdas LT“ 100 proc. pajų ir balsavimo teisių).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556‑336/2011 jau yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556‑15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Taigi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje yra įtvirtintos bendro pobūdžio taisyklės, kurios keliamos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438‑1116/2010. Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010)“. NMA yra viešojo administravimo subjektas, kuris privalo vadovautis visais viešojo administravimo principais, įtvirtintais Viešojo administravimo įstatyme. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė NMA pažeidė įstatyme numatytus principus.
Apibendrinant tai kas išdėstyta, darytina išvada, kad NMA surinko visus reikšmingus duomenis, juos teisingai įvertino ir priėmė pagrįstą bei teisėtą Sprendimą, nustačiusi, kad pareiškėja neatitinka Įgyvendinimo taisyklių 16.1.17 papunktyje nurodytos tinkamumo gauti paramą sąlygos. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje tokiam sprendimui nustatytus reikalavimus.
Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas NMA 2016 m. lapkričio 23 sprendimas Nr. KK1-2087(10.6.1E) paliekamas galioti.
Kadangi pareiškėjos skundas atmetamas, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjos M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.