Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys,

sekretoriaujant Rasai Maldanytei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria nutarta atmesti A. P. skundą dėl 2010 lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. P. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 281 straipsnio 3 dalį 60 MGL (7800 litų) dydžio bauda. Iš nuteistojo A. P. nukentėjusiesiems V. Ž. ir G. Ž. priteista 8387 litai nusikaltimu padarytai žalai atlyginti; Valstybinei ligonių kasai priteista 2724 litai ir 30 centų už nukentėjusiosios S. S. gydymą; nukentėjusiajai S. S. priteista 197 litai ir 4 centai, o nukentėjusiajai ir V. Ž. priteista 318 litų ir 3 centai už kelionių į teismą išlaidas; iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiajai S. S. priteistas 1400 litų turtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu buvo atsisakyta atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, konstatavus, jog atnaujinti bylą nėra pagrindo. A. P. šį nutarimą apskundė, prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nuleistojo A. P. skundas buvo atmestas. A. P. minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui.

Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, atlikęs patikrinimo veiksmus, 2010 m. spalio 28 d. priėmė nutarimą nutraukti atnaujintą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šis nutarimas buvo panaikintas Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimu kaip neteisėtas ir neatitinkantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 447 straipsnio reikalavimų.

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2010 m. lapkričio 12 d. buvo gauta baudžiamoji byla procesiniam sprendimui priimti. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2010 m. lapkričio 25 d. nutarimu panaikino Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 2010 m. spalio 28 d. ir Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2010 m. lapkričio 11 d. nutarimus, o naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 63-1-00954-05 nutraukė.

Šį sprendimą A. P. apskundė Vilniaus apygardos teismui, prašydamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorą tęsti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir bylą perduoti teismui dėl šių aplinkybių įvertinimo su jau nustatytomis aplinkybėmis. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi minėtas A. P. skundas taip pat buvo atmestas, nurodant, kad pastarojo skunde nurodyti argumentai ir motyvai yra nepagrįsti ir negali būti pagrindu panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimą bei įpareigoti jį tęsti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Skunde teigiama, kad išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad eksperto išvada yra pagrindinis ir labai svarbus įrodymas. Nuteistasis nurodo, kad dėl šios priežasties, jis, nesutikdamas su eksperto V. Šakėno išvada, kuria remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kreipėsi į V. Mitunevičiaus įmonę „Impulsana“, prašydamas atlikti 2005 m. gruodžio 21 d. eismo įvykio tyrimą. Šį tyrimą atliko specialistas – technikos mokslų daktaras V. Mitunevičius, turintis įvykių ir transporto trasologo teismo eksperto kvalifikaciją ir praktinę darbo patirtį nuo 1993 m.

Skunde nurodoma, kokie klausimai buvo užduoti šiam specialistui ir aprašoma atlikto tyrimo eiga. Nuteistasis teigia, kad gavęs minėtą specialisto išvadą, jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad būtų atnaujintas procesas baudžiamojoje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tačiau nei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, nei Vilniaus apygardos teismas tokių aplinkybių nenustatė. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. lapkričio 3 d. nutartyje nurodė, kad byloje būtina iš naujo įvertinti nustatytas aplinkybes, jas palyginti su naujais bylos duomenimis ir po to priimti atitinkamą procesinį sprendimą.

Nuteistasis pažymi, kad šioje byloje paskutinė ekspertizė buvo atlikta po bylos išnagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, todėl ji yra neįvertinta, ir nėra pagrindo daryti išankstines išvadas apie jos neteisingumą ar melagingumą. Dėl šios priežasties, A. P. mano, kad minėtos 2009 m. gegužės 20 d. ekspertizės akto Nr. MV 2009-08 išvados yra naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių reikalinga atlikti tyrimą.

Skunde pažymima, kad priėmus minėtą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, atliekant naujai paaiškėjusių aplinkybių tyrimą, prokuroro prašymu ikiteisminio tyrimo tyrėjas priėmė nutartį skirti komisijinę – kompleksinę eismo įvykio autotechninę – trasologinę ekspertizę, tyrimą pavedant atlikti byloje ankščiau nedalyvavusiems ekspertams. Nuteistasis nurodo, kad atlikus paskirtą ekspertizę ir įvertinus specialisto V. Mitunevičiaus išvadą, Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai pateikė išvadas, kurių vienoje teigiama, jog iš ekspertizei pateiktoje medžiagoje esančių objektyvių duomenų negalima vienareikšmiškai nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti.

A. P. nuomone, remiantis šia naujai atlikta komisijine – kompleksine ekspertize, nėra galimybės nustatyti, kuris iš vairuotojų yra kaltas dėl šio eismo įvykio. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad šioje ekspertizėje bandoma akcentuoti, kurioje eismo juostoje įvyko automobilių kontaktas, tačiau nepasisakoma apie to kontakto galimybes vienoje ar kitoje eismo juostoje pagal paliktus pėdsakus, sugadinimus bei trasologiją. A. P. nuomone, vien pagal automobilių kontaktų paliktus pėdsakus galima padaryti išvadą, kad antroje eismo juostoje kontaktas buvo neįmanomas (tai patvirtina V. Mitunevičiaus išvada). Tačiau šios aplinkybės nevertino nei Kaišiadorių rajono apylinkės teismas, nei Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūros, nei Vilniaus apygardos teismas.

Nuteistajam taip pat nesuprantama, kodėl šioje baudžiamojoje byloje V. Ž. pateikta versija tikima labiau nei jo versija. Šios aplinkybės taip pat netyrė ir prokurorai bei Vilniaus apygardos teismas.

Remdamasis išvardintoms aplinkybėms, nuteistasis teigia, kad esant dviems ekspertizėms, atliktoms po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, galima daryti išvadą, kad Lietuvos teismo ekspertizių centro 2006 m. birželio 9 d. specialisto išvada yra neteisinga. A. P. nurodo, kad ekspertas V. Šakėnas padarė prielaidą, kad V. Ž. nesuvaldytas automobilis galėjo išvažiuoti į pirmą eismo juostą, nes abu automobiliai nuvažiavo į savo judėjimo krypties dešiniojo šono griovį. Nuteistojo nuomone, teismo posėdžio metu minėtas ekspertas klaidino teismą, duodamas suprasti, kad automobiliai „Mercedes Benz“ ir „VW Golf“ prieš įvykį nevažiavo greta vienas kito, o automobiliui „VW Golf“ pakeitus judėjimo kryptį ir išvažiavus į kairę, t. y. į antrą juostą, greitesnis automobilis „Mercedes Benz“ atsitrenkė į „VW Golf“, nes šis užkirto jam kelią. A. P. teigia, kad tyrimo eigoje V. Šakėnas parodė, kad „Mercedes Benz“ vairuotoja nesuvaldė automobilio ir, įvažiavusi į pirmą juostą, atsitrenkė į automobilį „VW Golf“. Nuteistajam lieka neaišku, kurie minėto eksperto parodymai yra teisingi.

Skunde taip pat nurodoma, kad automobilio vairuotoja V. Ž. 2007 m. liepos 3 d., teismo posėdžio metu patvirtino, kad jos automobilis „Mercedes Benz“ išvažiavo į pirmą eismo juostą (b. l. 95, t. 2). Nuteistasis teigia, kad iš šio nukentėjusiosios paaiškinimo matyti, jog po minėto išvažiavimo į pirmą eismo juostą, įvyko automobilių kontaktas. Be to, byloje nustatyta, kad pirmas automobilių kontaktas buvo priekinėmis automobilių dalimis ir automobiliui „Mercedes Benz“ atsitrenkus į automobilio „VW Golf“ priekinę kairio sparno dalį bei priekinį kairį ratą. Todėl A. P. daro išvadą, kad pirmas automobilių kontaktas įvyko pirmoje eismo juostoje, į ją įvažiavus automobiliui „Mercedes Benz“ ir taip užkirtus kelią automobiliui „VW Golf“. Todėl abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio į dešinę savo judėjimo krypties pusę.

Skunde taip pat manoma, kad ekspertas V. Šakėnas, atlikdamas tyrimą, specialiai nepastebėjo, kad automobilio „VW Golf“ priekinis kairys ratas yra išmuštas nuo pirmo smūgio, o automobilio „Mercedes Benz“ priekinis dešinys ratas yra be oro. Nuteistasis taip pat teigia, kad šiam eismo įvykiui įtakos galėjo turėti viršytas saugus greitis, slidi kelio danga, dešinio priekinio rato staigus dehermetizavimas (to ekspertas nepatikrino) ar vairavimo patirties stoka. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad aplinkybę, jog automobilis „Mercedes Benz“ išvažiavo į dešinę, į pirmą eismo juostą teismo posėdyje patvirtino ir šį automobilį vairavusi V. Ž. (b. l. 95, t. 2). Todėl jos vairuojamas automobilis po kontakto su „VW Golf“ nuvažiavo į dešinę pusę. Toks argumentas, nuteistojo nuomone, yra nelogiškas. Jo nuomone, jeigu automobilis „VW Golf“ būtų atsitrenkęs į automobilį „Mercedes Benz“, pridedama jėga į jo dešinę priekinę pusę eina iš dešinės į kairę, todėl automobilį „Mercedes Benz“ turėjo užsukti į kairę, o ne į dešinę pusę.

Šios aplinkybės, A. P. teigimu, patvirtina, kad labiau tikėtina, jog užmestas automobilis „Mercedes Benz“ išvažiavo į pirmą eismo juostą, kurioje susidūrė su automobiliu „VW Golf“, todėl abu automobiliai nuvažiavo nuo važiuojamosios kelio dangos. Tokią versiją patvirtina ir Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto mokslininkų tyrimas (b. l. 62-83, t. 2).

Nuteistasis taip pat pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje tyrimus atlikę ekspertai V. Šakėnas, Lukoševičius ir V. Mitunevičius nurodė, kad pirminio kontakto metu automobilis „Mercedes Benz“ priekiniu dešiniu kampu trenkėsi į automobilio „VW Golf“ rato arkos priekinę dalį. Jėga buvo pridedama iš dešinės į kairę.

A. P. nuomone, visos išvardintos aplinkybės rodo, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro 2006 m. birželio 9 d. specialisto išvada neatitinka tikrovės. Nuteistasis neteigia, kad ši ekspertizė yra melaginga ar netikra, nes melaginga eksperto ar specialisto išvada nustatoma tik teismo nuosprendžiu. Tačiau jis mano, kad byloje esančios abejonės dėl minėtos ekspertizės turi būti pašalintos ir aiškinamos kaltinamojo naudai. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad yra visi įstatyme numatyti pagrindai tęsti pradėtą procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje.

Teismo posėdyje A. P. ir jo gynėjas prašė A. P. skundą patenkinti, o prokuroras prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalis nustato, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra šios:

1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai nusikalstamai piktnaudžiavo;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo ir dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis;

4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

Nei prašyme atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nei skunduose dėl prokurorų ir teismo priimtų sprendimų A. P. nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams ar pareigūnams, nurodytiems Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose. Duomenų apie tokį nuosprendį nėra ir baudžiamosios bylos, kurioje A. P. nuteistas, medžiagoje. Todėl bylos atnaujinimas Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nurodytais pagrindais negalimas.

Nėra pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą ir pagal Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punktą.

Savo skundą V. P. iš dalies grindžia pateikiamu nukentėjusiųjų S. S. , V. Ž. , G. Ž. parodymų vertinimu. Tačiau šių asmenų parodymai jau yra ištirti ir įvertinti nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, o kasacinės instancijos teismas patikrindamas bylą dėl baudžiamojo įstatymo taikymo teisingumo ir dėl to, ar nepadaryta esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, nenurodė, kad šių asmenų parodymai būtų ištirti ar įvertinti pažeidžiant įstatymus. Kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusieji būtų nubausti dėl žinomai melagingų parodymų davimo. Todėl šioje proceso stadijoje, t. y. nagrinėjant, ar yra pagrindas atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nėra teisinio pagrindo iš naujo vertinti tuos parodymus, kurie jau yra įvertinti įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Todėl šioje nutartyje plačiau nepasisakoma dėl A. P. skundo argumentų, kuriais ginčijama viena ar kita nukentėjusiųjų parodymuose nurodyta aplinkybė.

Savo poziciją V. P. grindžia ir pagal jo paties prašymą atlikus tyrimą 2009 m. gegužės 20 d. V. Mitunevičiaus įmonėje „Impulsana“ surašyta specialisto išvada. Joje nurodyta, jog daugiau tikėtina, kad byloje tirtas dviejų automobilių susidūrimas įvyko V. P. vairuojamam automobiliui „VW Golf“ v/n (duomenys neskelbtini) važiuojant tiesiai pirma eismo juosta, kai į jį atsitrenkė greičiau važiavęs automobilis „Mercedes Benz“ v/n (duomenys neskelbtini) kuris betarpiškai prieš susidūrimą judėjo iš antros eismo juostos į pirmą pasisukęs priekiu apie 10 laipsnių kampu.

Pradėjus procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, ir siekiant kad paminėta 2009 m. gegužės 20 d. V. Mitunevičiaus įmonėje „Impulsana“ surašyta specialisto išvada neliktų neįvertinta, byloje 2010-05-06 Kaišiadorių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo paskirta kompleksinė autotechninė eismo įvykio trasologinė ekspertizė ir ją atlikti pavesta Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertams, nedalyvavusiems atliekant šio eismo įvykio autotechninį tyrimą baudžiamojoje byloje.

Atlikus paskirtą tyrimą 2010 m. rugpjūčio 17 d. buvo surašytas ekspertizės aktas Nr. 11-1348 (10). Jo išvadose nurodyta, kad negalima tiksliai nustatyti, kurio automobilio – „VW Golf“ ar „Mercedes Benz“ vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Tiriamojoje ekspertizės akto dalyje nurodyta, kad sumodeliavus susidūrimo eigą abiejų vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, nustatyta, kad automobiliai po susidūrimo juda link faktinių padėčių, užfiksuotų po eismo įvykio. Tiek vienu, tiek kitu atveju automobilių judėjimo trajektorijos po susidūrimo yra panašios. Atkreiptas dėmesys, jog dešiniajame kelio šlaite, žiūrint Kauno kryptimi, išlikusių automobilio pėdsakų padėtis aplinkos atžvilgiu neužfiksuota. Ekspertizei pateiktoje medžiagoje nėra duomenų apie dešinėje pusėje esančio griovio parametrus (gylį, plotį ir kt.). Automobiliai po susidūrimo iki sustojimo judėjo sąlyginai didelį atstumą, todėl vairuotojai galėjo atlikti įvairius vairavimo veiksmus. Važiuojamojoje dalyje neišliko jokių susidūrimo vietą apibūdinančių pėdsakų. Tyrimui pateiktoje medžiagoje taip pat yra duomenų, kad automobilis „Mercedes Benz“ po susidūrimo sustojo apvirtęs ant šono, nors eismo įvykio vietos schemoje bei protokole užfiksuotas stovintis ant ratų. Dėl išvardintų priežasčių kompiuterinio modeliavimo metodu tiksliai atkurti susidūrimo eigos bei vienareikšmiškai nustatyti, ar susidūrimas įvyko automobiliui „VW Golf“ važiuojant tiesiai pirma eismo juosta, ar jam rikiuojantis kairėn į antrą eismo juostą, nėra galimybės.

Kaip matyti iš šių duomenų, kompleksinę autotechninę eismo įvykio trasologinę ekspertizę atlikę ekspertai dėl daugelio ką tik nurodytų priežasčių negalėjo atkurti susidūrimo eigos ir nustatyti, kurio iš vairuotojų veiksmai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Ši ekspertizė atlikta vėliau negu 2009 m. gegužės 20 d. V. Mitunevičiaus įmonėje „Impulsana“ buvo surašyta specialisto išvada, ją atliekant užduotyje jau buvo paminėta ši specialisto išvada ir ekspertai apie tą išvadą žinojo. Kompleksinę autotechninę eismo įvykio trasologinę ekspertizę atlikę ekspertai anksčiau šioje byloje tyrimų neatliko, minėtą tyrimą jie atliko pagal teismo pavedimą, duomenų apie bet kokius tyrimą atlikusių ekspertų ryšius ar kontaktus su bylos nukentėjusiaisiais ar nuteistuoju nėra. Dėl paminėtų duomenų nėra jokio pagrindo abejoti šios ekspertų išvados teisingumu. Tokiu atveju autoįvykio kilimas nustatytinas remiantis kitais įrodymais (nukentėjusiųjų, liudytojų, kaltinamo parodymais ir kitais). Šie įrodymai, kaip minėta, jau įvertinti nagrinėjant bylą pirmąja, apeliacine ir kasacine instancija.

Pažymėtina ir tai, kad net ir 2009 m. gegužės 20 d. V. Mitunevičiaus įmonėje „Impulsana“ surašytoje specialisto išvadoje duota tik tikėtina išvada, nurodant, jog daugiau tikėtina, kad byloje tirtas dviejų automobilių susidūrimas įvyko V. P. vairuojamam automobiliui „VW Golf“ v/n (duomenys neskelbtini) važiuojant tiesiai pirma eismo juosta, kai į jį atsitrenkė greičiau važiavęs automobilis „Mercedes Benz“ v/n (duomenys neskelbtini) Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad 2009 m. gegužės 20 d. V. Mitunevičiaus įmonėje „Impulsana“ surašyta specialisto išvada nepriskirtina Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytoms aplinkybėms, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas. Kitų aplinkybių, kurios rodytų, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat nenustatyta.

Nagrinėjant A. P. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutarties, baudžiamosios bylos įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, o tik tikrinama, ar nėra Lietuvos Respublikos BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų bylai atnaujinti. Tokių pagrindų nenustačius, konstatuojama, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi pagrįstai nutarė atmesti A. P. skundą dėl 2010 lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo, kuriuo nutrauktas procesas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nuta r i a:

atmesti nuteistojo A. P. skundą ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti galioti.