Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Administracinė byla Nr. A-146-1218-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
A-146-1218-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Arūno Sutkevičiaus
Pareiškėjas
J. P.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Advokatai
Artūras Cibulskas
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A146-1218/2010Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,dalyvaujant pareiškėjui J. P.,pareiškėjo atstovui advokatui Artūrui Cibulskui,atsakovų atstovams Jurgitai Bertašiūtei, Gražinai Jackūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 2-3) bei patikslintais skundais (I t., b.l. 135,141-142) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė:

1. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 3-ojo pensijų skyriaus (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius, atsakovas) 2009 m. sausio 22 d. sprendimą dėl pensijos apskaičiavimo;

2. Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDF valdyba, atsakovas) 2009 m. kovo 17 d. sprendimo Nr.(6.5) I-1652 dalį dėl atsisakymo darbo laikotarpį kooperatyve „Agro“ nuo 1987 m. gruodžio 20 d. iki 1988 m. balandžio 10 d. įskaityti į valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, taip pat dėl atsisakymo į jo 1997 metų draudžiamąsias pajamas įskaityti 1 100 Lt, gautus nuo 1997 m.liepos 1 d. iki 1997 m. liepos 31 d. dirbant UAB „Lunija“.

3. Įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3 - įąjį pensijų skyrių į pareiškėjo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1987 m. gruodžio 20 d. iki 1988 m. balandžio 10 d., dirbtą Širvintų rajono kooperatyve „Agro“;

4. Įpareigoti VSDFV Vilniaus skyriaus 3 - ąjį pensijų skyrių apskaičiuojant netekto darbingumo pensiją, į 1997 metų draudžiamąsias pajamas įskaičiuoti 1 100 Lt, gautus laikotarpiu nuo 1997 m.liepos 1 d. iki 1997 m. liepos 31 d. dirbant UAB „Lunija“.

5. Priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos naudai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Pareiškėjas skunduose paaiškino, jog įrašai jo darbo knygelėje patvirtina, kad nuo 1987 m. gruodžio 20 d. iki 1988 m. balandžio 10 d. jis dirbo Širvintų rajone kooperatyve „Agro“ kandidatu į kooperatyvo narius. Atsakovas neįskaitė minėto laikotarpio į jo socialinio pensijų draudimo stažą, motyvuodamas tuo, kad tuo metu galiojusiame Kooperacijos įstatyme nebuvo sąvokos „kandidatas į kooperatyvo narius“. Rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 8 straipsniu. Teigė, kad pagal 1973 m. rugsėjo 6 d. TSRS Ministrų tarybos ir VPSCT nutarimą Nr. 656 „Dėl darbininkų ir tarnautojų darbo knygelių“ į darbo knygeles buvo įrašomi duomenys tik apie valstybinių, kooperatinių bei visuomeninių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbininkų ir tarnautojų darbo santykius. Pagal kooperatyvo „Agro“ įstatus, prieš priimant į kooperatyvo narius, buvo numatytas bandomasis laikotarpis, todėl buvo numatyta kandidato į narius sąvoka, kandidatas į narius dirbo kaip kooperatyvo narys, tik už minimalų atlyginimą.

Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad nuo 1997 m. birželio 23 d. iki 1997 m. rugpjūčio 1 d. jis dirbo UAB „Lunija“ vyr. finansininko pareigose. Valstybinio socialinio draudimo pažymėjime nurodyta, kad jo apmokestinamas darbo užmokestis per minėtą laikotarpį sudarė 1414,29 Lt, sumokėta socialinio draudimo suma – 438,43 Lt. Tuo tarpu VSDFV teigimu, draudžiamosios pajamos per minėtą laikotarpį buvo 314,29 Lt. Atsakovo duomenimis, nuo 1997 m. birželio 23 d. iki 1997 m. birželio 30 d. jo draudžiamųjų pajamų suma sudarė 314,29 Lt., nuo 1997 m. liepos 1 d. iki 1997 m. liepos 31 d. iki – 0 Lt. Pareiškėjas nurodė manantis, kad buvo padaryta klaida, nes už 1997 metų liepos mėnesį jis gavo 1 100 Lt atlyginimą. Taigi laikotarpiu nuo 1997 m.liepos 1 d. iki 1997 m. liepos 31 d. jo draudžiamosios pajamos buvo 1 100 Lt.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 119-121) nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Apdraustųjų registras). Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai) 30 punkte nustatyta, kad asmens draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d. įrodomos Apdraustųjų registre esančiais duomenimis. Pagal Apdraustųjų registro duomenis per laikotarpį nuo 1997 m. birželio 23 d. iki 1997 m. rugpjūčio 1 d. J. P. priskaičiuotos 314,29 Lt draudžiamosios pajamos. Todėl VSDFV Vilniaus skyrius, apskaičiuodamas pareiškėjui netekto darbingumo pensiją, pagrįstai atsižvelgė į Apdraustųjų registre nurodytą sumą. Kadangi J. P. nesutiko su Apdraustųjų registre nurodyta draudžiamųjų pajamų suma per minėtą laikotarpį (314,29 Lt), VSDFV Vilniaus skyrius atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus archyve esančiuose UAB „Lunija“ pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius nurodytos J. P. draudžiamųjų pajamų sumos sutampa su nurodytomis Apdraustųjų registre. Patikrinti pirminius dokumentus nebuvo galimybės, kadangi UAB „Lunija“ bankroto administratorius pranešė tokių dokumentų iš įmonės neperėmęs. Remiantis patikrinimo metu surinktais duomenimis pagrindo keisti duomenis Apdraustųjų registre nenustatyta. Keisti duomenis Apdraustųjų registre remiantis duomenimis apie pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, nurodytas pareiškėjo socialinio draudimo pažymėjime (1414,29 Lt) nėra pagrindo.

Atsakovas pažymėjo, kad pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginamas iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d. buvęs visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas. Pagal įrašą J. P. darbo knygelėje nuo 1987 m. gruodžio 20 d. jis buvo priimtas į kooperatyvą „Argo“ kandidatu į kooperatyvo narius, o nuo 1988 m. balandžio 10 d. – į kooperatyvo narius. 1988 m. gegužės 26 d. SSSR kooperacijos įstatyme nebuvo sąvokos „kandidatas į kooperatyvo narius“. Šio įstatymo 25 straipsnis nustatė, kad socialiniu draudimu tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip darbininkai ir tarnautojai turėjo būti draudžiami kooperatyvo nariai, dirbantys kooperatyve, o tokių toks kooperatyvo narių darbo laikas įskaitomas į stažą. Pareiškėjas, nebūdamas minėtu laikotarpiu kooperatyvo nariu, nebuvo ir neturėjo būti draudžiamas socialiniu draudimu. Taigi minėtas laikotarpis į jo stažą neįskaičiuotinas. Aplinkybė, kad duomenys apie buvimą kandidatu į kooperatyvo narius įrašyti į darbo knygelę, nėra ir negali būti pagrindas įskaičiuoti šį laikotarpį į stažą.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą analogiškais motyvais kaip ir VSDF valdyba (I t., b. l. 24-26).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. spalio 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. kovo 17 d. sprendimo dalį dėl atsisakymo pareiškėjo darbo laikotarpį kooperatyve „Agro“ nuo 1987 m. gruodžio 20 d. iki 1988 m. balandžio 10 d.įskaityti į J. P. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą ir įpareigojo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 3 – iąjį pensijų skyrių į J. P. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1987 m. gruodžio 20 d. iki 1988 m. balandžio 10 d., dirbtą Širvintų rajono kooperatyve „Agro“. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje būtina vadovautis valstybinio socialinio draudimo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr.1156, ir Kooperacijos įstatymu.

Pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnio 1 punktą asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui, įgytam dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, prilyginami iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., buvę šie laikotarpiai: visas darbininkų ir tarnautojų darbo laikas, taip pat kolūkio narių darbo kolūkyje laikas bei Valstybinio socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatuose nurodytų kitų asmenų, kurie pagal galiojusius SSRS įstatymus turėjo būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, darbo laikas.

Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.1 punkte įtvirtinta, kad Pensijų įstatymo 54 straipsnyje išvardyti valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu.

Kooperacijos įstatymo 5 straipsnyje buvo numatyta, kad kooperatinės bendrovės teisinis pagrindas yra šis įstatymas ir bendrovės įstatai, kuriuos parengia steigėjai ir priima steigiamajame susirinkime. Kooperatinės bendrovės įstatuose turi būti nurodyta narystės sąlygos, narių teisės ir pareigos, jų atsakomybė pagal kooperatinės bendrovės prievoles. Nariai priimami kooperatinės bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.

Teismas pagal J. P. darbo knygelės įrašą Nr.11 nustatė, kad pareiškėjas nuo 1987 m. gruodžio 20 d. iki 1988 m. balandžio 10 d. buvo priimtas į kooperatyvą „Agro“ kandidatu į kooperatyvo narius (b. l. 13). TSRS kooperacijos įstatyme būvio nustatyta, kad socialiniu draudimu tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip darbininkai ir tarnautojai turėjo būti draudžiami kooperatyvo nariai, dirbantys kooperatyve, o tokių toks kooperatyvo narių darbo laikas įskaitomas į stažą. Sąvokos „kandidatas į kooperatyvo narius“ šiame įstatyme nebuvo. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktuose žemės ūkio produkcijos, gyvulininkystės ir žuvų gavybos bei realizavimo kooperatyvo „Agro“ įstatuose (b. l. 161-165) taip pat nėra numatytas kandidatų į kooperatyvo narius priėmimas, nenurodytos jų teisės ir pareigos.

Teismas rėmėsi liudytojo L. S. (buvusio kooperatyve „Agro“ buhalterio) parodymais, kad J. P. dirbo kandidatu į kooperatyvo narius 4 mėnesius, į šias pareigas buvo priimtas įsakymu, už jį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Taip pat rėmėsi liudytojo N. D., 1987 m. dirbusio kooperatyvo „Agro“ pirmininku, parodymais, kad J. P. dirbo minėtame kooperatyve ir gaudavo minimalų darbo užmokestį.

Teismas iš kooperatyvo „Agro“ įstatų nustatė, kad darbus kooperatyve atlieka jo nariai ir asmenys, nustatytais atvejais priimti pagal darbo sutartį. Pažymėjo, jog J. P. darbo knygelėje yra įrašas, kad kandidatu į kooperatyvo „Agro“ narius jis buvo priimtas įsakymu. Teismas pažymėjo, kad valstybinio socialinio pensijų draudimo stažui prilyginami laikotarpiai įrodomi darbo knygelėmis, įskaitant į stažą tuos darbo laikotarpius, apie kuriuos įrašai darbo knygelėse padaryti remiantis dokumentais (įsakymais dėl priėmimo į darbą ir atleidimo iš jo, valstybinės archyvų sistemos įstaigų ir savivaldybių archyvų ar buvusių darboviečių išduotais darbo stažo pažymėjimais ir panašiai) ir patvirtinti darbdavio (jo įgalioto asmens) parašu ir įrašą padariusios įmonės, įstaigos, organizacijos antspaudu. Teismas iš liudytojų parodymų nustatė, kad J. P. ginčo laikotarpiu dirbo kooperatyve „Agro“, jam buvo mokamas darbo užmokestis, mokamos įmokos, šią šią aplinkybę patvirtina ir įrašas darbo knygelėje, kuria reikia remtis įrodant darbo stažą pagal Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23 punktą. Teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų, kad J. P. nuo 1987 m. gruodžio 20 d. iki 1988 m. balandžio 10 d. dirbo kooperatyve „Agro“ ir už jį buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Todėl priėjo prie išvados, kad pareiškėjo darbo knygelėje įrašas apie priėmimą kandidatu į kooperatyvo „Agro“ narius nuo 1987 m. gruodžio 20 d. yra teisėtas, todėl laikotarpis nuo 1987 m. gruodžio 20 d. iki 1988 m. balandžio 10 d. (priėmimo į kooperatyvo narius) turi būti prilyginamas stažui pagal Pensijų įstatymo 54 straipsnį.

Teismas, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalimi pažymėjo, kad visos socialinio draudimo išmokos skaičiuojamos pagal duomenis, turimus Apdraustųjų registre. Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 30 punkte nustatyta, kad draudžiamosios pajamos nuo 1994 m. sausio 1 d. įrodomos Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esančiais duomenimis.

Teismas nustatė, kad apskaičiuojant pareiškėjo draudžiamąsias pajamas nuo 1997 m. birželio 23 d. iki 1997 m. rugpjūčio 1 d. buvo remiamasi pranešimu apie apdraustųjų socialiniu draudimu įmokas per 1997 metų II ketvirtį (I t., b. l. 134). Jame nurodyta, kad J. P. apmokestinamo darbo užmokesčio suma – 314,29 Lt. Taip pat remtasi pranešimu apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo (I t., b. l. 133). J. P. 2008 m. spalio 7 d. skundu kreipėsi į VSDF valdybą, kuriame nurodė, kad nesutinka su Apdraustųjų registre nurodyta 314,29 Lt draudžiamųjų pajamų suma per 1997 m. birželio 23 d. - 1997 m. birželio 30 d. laikotarpį dirbant UAB „Lunija“. Pareiškėjas pateikė socialinio draudimo pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad pajamos per laikotarpį nuo 1997 m. birželio 23 d. iki 1997 m. liepos 31 d. dirbant UAB „Lunija“ buvo 1414,29 Lt, įmokų suma – 438,43 Lt (I t., b. l. 9, 10). VSDFV Vilniaus skyrius atliko patikrinimą ir nustatė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus archyve esančiuose 1997 m. UAB „Lunija“ pateiktuose pranešimuose apie apdraustuosius nurodytos J. P. draudžiamųjų pajamų sumos sutampa su Apdraustųjų registre nurodytomis sumomis. Buvo kreiptasi į UAB „Lunija“ bankroto administratorių UAB „Bankrotera“ dėl pirminių dokumentų apie J. P. 1997 m. draudžiamąsias pajamas pateikimo. Bankroto administratoriui nepavyko rasti UAB „Lunija“ vadovo ir perimti bendrovės dokumentų, todėl nebuvo galimybės patikrinti pirminių dokumentų apie J. P. draudžiamąsias pajamas nuo 1997 m. birželio 23 d. iki 1997 m. liepos 31 d (I t., b. l. 123). Duomenys Apdraustųjų registre yra keičiami vadovaujantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu taisyklėmis, patvirtintomis VSDF valdybos direktoriaus 2008 m.kovo 31 d. įsakymu Nr. V-155. Teismas iš byloje esančios medžiagos, nustatė, kad duomenys, kuriuos yra pateikusi UAB „Lunija“ sutampa su duomenimis Apdraustųjų registre, todėl priėjo prie išvados, kad nėra teisinio pagrindo remtis vien tik J. P. socialinio draudimo pažymėjime nurodytomis draudžiamųjų pajamų sumomis ir tuo pagrindu jas perskaičiuoti.

Teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, konstatavęs, kad J. P. nepateikė teismui dokumentų, patvirtinančių turėtas teisinės pagalbos išlaidas.

III.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 184-186), kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ta apimtimi, kuria teismas panaikino VSDF valdybos 2009 m. kovo 17 d. sprendimo dalį ir įpareigojo VSDFV Vilniaus skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių į J. P. valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įskaityti laikotarpį nuo 1987 m. spalio 20 d. iki 1988 m. balandžio 10 d., dirbtą kooperatyve „Agro“, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde pakartojami motyvai ir argumentai, kurie buvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be jų, apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ir aiškino pensijų skyrimą reglamentuojančias materialinės teisės normas (Pensijų įstatymo 54 str. 1 d. 1 p., Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.1 p.)

2. Remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsniu apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismo įpareigojimas įskaityti į stažą ginčijamą laikotarpį nuo 1987 m. gruodžio 20 d. iki 1988 m. balandžio 10 d. paremtas vien tik niekuo nepatvirtintais ir rašytiniam įrodymui (kooperatyvo „Agro“ įstatams) prieštaraujančiais liudytojo L. S. parodymais. Pareiškėjo darbo knygelėje nenurodytas įsakymas dėl jo priėmimo kandidatu į kooperatyvo narius nuo 1987 m. gruodžio 20 d., todėl remiantis Pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 23.1 punktu, toks įrašas negali būti pripažįstamas pagrįstu. Byloje esantys kooperatyvo „Agro“ įstatai paneigia pareiškėjo teiginius, jog prieš priėmimą į kooperatyvo narius buvo numatytas bandomasis laikotarpis (kandidato į kooperatyvo narius statusas).

Atsiliepimas

Pareiškėjas J. P. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. l. 6-8) nesutinka su apeliacinio skundo motyvais ir palaiko savo poziciją, išdėstytą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. P. pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 187-189), kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinant tą sprendimo dalį, kuria atmestas jo skundas ir jo skundą patenkinti visiškai.

Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia iš esmės analogiškais motyvais, kurie buvo pateikti skunde ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Be to, pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad įrašai Apdraustųjų registre daromi remiantis darbdavio pranešimais (šiuo atveju - UAB „Lunija“). Todėl šie duomenys negali nesutapti. Pareiškėjo nuomone, UAB „Lunija“ klaidingai pateikė pranešimą apie apdraustojo socialiniu draudimu atleidimą iš darbo (I t., b. l. 133), todėl įrašas Apdraustųjų registre yra klaidingas. Pažymi, kad įrašai, padaryti teisės aktų nustatyta tvarka (šiuo atveju, įrašas Valstybinio socialinio draudimo pažymėjime), privalo būti pripažįstami visų valstybės institucijų. Pareiškėjo nuomone, VSDFV Vilniaus skyrius patikrinimą atliko formaliai.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 1-2) nurodo nesutinkanti su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais ir palaiko savo poziciją, išdėstytą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 3-5) nurodo nesutinkantis su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir jame išdėstytais motyvais, palaiko savo poziciją, išdėstytą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą, apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, patikrinti tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, taip pat sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tų asmenų atžvilgiu, kurie skundo nepadavė, o 2 dalis numato, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, atsižvelgdama į šias įstatymo nuostatas.

Pensijų įstatymo 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybines socialinio draudimo pensijas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu bei Vyriausybės patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.

Ginčų, kylančių valstybinių socialinio draudimo pensijų srityje, nagrinėjimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis: jame nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ir taikydamas minėtas teisinio reguliavimo nuostatas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų valstybinių socialinio draudimo pensijų klausimais, laikosi pozicijos, kad tokiems ginčams yra nustatyta privaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka (žr. LVAT 2006 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-200/2006, 2007 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-518/2007; 2008 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS39-325/2008). Vadovaujantis šio įstatymo 45 straipsnio nuostatomis, VSDF valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais skundžiami VSDF valdybai, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, kuri nagrinėdama skundus pensijų klausimais veikia kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, sprendimai – teismui.

ABTĮ 32 straipsnio 3 dalis nustato, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi taisyklės, kad speciali, išorinę administracinių aktų teisėtumo kontrolę atliekanti išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (pav., Administracinių ginčų komisija) negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas. Kai ginčą ikiteismine tvarka nagrinėja centrinė viešojo administravimo institucija (toks statusas yra VSDF valdybos), persikėlus ginčui į teismą, pagal ABTĮ 32 straipsnio 3 dalį jos procesinė padėtis taip pat nesikeičia. Išimtys iš šios taisyklės gali būti priklausomai nuo konkrečioje byloje suformuluotų reikalavimų, kadangi įstatymuose nurodytos centrinės viešojo administravimo institucijos vykdo ne tik išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkcijas, bet ir kitas jų kompetencijai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, todėl toje pačioje byloje joms gali būti keliami savarankiški reikalavimai, nesusiję su išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos funkcijų vykdymu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas VSDF valdybai nesuformulavo jokių savarankiškų reikalavimų, skundė tik jos priimtą sprendimą, priimtą išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. VSDF valdyba atsiliepime į skundą atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad jos procesinė padėtis byloje (atsakovas) yra netinkama. Pirmosios instancijos teismas dėl VSDF valdybos procesinės padėties pakeitimo byloje nesprendė. Ši aplinkybė bylos išsprendimui šiuo konkrečiu atveju įtakos neturėjo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai VSDF valdyba, išnagrinėjusi ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, palieka VSDF teritorinio skyriaus sprendimą nepakeistą, asmeniui tiesiogines teisines pasekmes sukelia būtent teritorinio skyriaus sprendimas. Todėl pasinaudojus išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, teismui turi būti skundžiamas tiesiogines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2009 m. birželio 10 d. teismo posėdyje pateikė patikslintą skundą, kuriame savo anksčiau pareikštus reikalavimus papildė nauju reikalavimu – prašė panaikinti 2009 m. sausio 22 d. VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus sprendimą (I t., b.l.2-3, 115, 135-139). 2009 m. rugpjūčio 19 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame reikalavimas panaikinti 2009 m. sausio 22 d. sprendimą nenurodytas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami bylas teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas šios funkcijos reikiamai neatliko. Tiek iš patikslinto skundo turinio, tiek iš teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjo netenkina VSDF valdybos Vilniaus skyriaus 3-ojo pensijų skyriaus sprendimas dėl atsisakymo remiantis pareiškėjo nurodytais duomenimis perskaičiuotu netekto darbingumo pensiją, taip pat VSDF valdybos priimtas sprendimas, priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kad pareiškėjas atsisakė reikalavimo panaikinti VSDF valdybos teritorinio skyriaus 2009 m. sausio 22 d. sprendimą byloje duomenų nėra. Apeliacinės instancijos posėdyje pareiškėjas patvirtino, kad jis skundė teismui ir šį sprendimą. Nagrinėjamos bylos kontekste VSDF valdybos teritorinio skyriaus 2009 m. sausio 22 d. sprendimas laikytinas sukeliančiu pareiškėjui tiesiogines teisines pasekmes (juo atmestas pareiškėjo prašymas dėl pensijos perskaičiavimo), tačiau, kaip minėta pirmiau, pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo neišnagrinėjo. Ši bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, o tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str.1 d. 3 p.). Visi kiti pareiškėjo reikalavimai yra susiję su VSDF valdybos teritorinio skyriaus, kurio kompetencijai priskirta administruoti Apdraustųjų registrą, paskirti, mokėti ir perskaičiuoti pensijas, sprendimu atsisakyti perskaičiuoti pareiškėjui pensiją pagal jo prašomus įvertinti duomenis.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo J. P. ir atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūno Sutkevičiaus