- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-764-238/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- T. F.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Gyčio Večersko, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, teismo posėdyje nagrinėjo nuteistojo T. F. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria atmestas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracijos teikimas dėl T. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. F. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-06-25 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 epizodai), BK 187 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta su 2007-11-09 nuosprendžiu bausme laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
T. F. bausmę atlieka nuo 2007-06-22, bausmės pabaiga 2011-06-18.
Šalies argumentai
2011-05-02 Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija su teikimu kreipėsi į Kaišiadorių rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo T. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 3 dalies 3 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2011-05-13 nutartimi atmetė pataisos namų administracijos teikimą. Nutartyje nurodyta, pagal įstatymą lygtiniam paleidimui nepakanka, kad būtų atlikta tam tikra bausmės dalis, o paleidimas atlikus tam tikrą dalį bausmės teismui nėra privalomas. LR Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, kad gali būti lygtinai paleisti tik tokie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus. Tokia išvada yra būtina, sprendžiant, ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Sprendžiant dėl galimybės nuteistajam T. F. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų, aplinkybės, kad nuteistasis atliko tam tikrą dalį bausmės, nepakanka išvadai, kad asmuo nėra pavojingas visuomenei. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis 4 kartus skatintas, drausmine tvarka baustas 5 kartus, paskutinį kartą už atsisakymą dirbti pasiūlytą mokamą darbą, neatlygina civilinio ieškinio, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 mėn. 5 d., tačiau teistas jau 2 kartus už nusikaltimus padarytus nuosavybei, realių planų laisvėje neturi, nerodė iniciatyvos ir nedirbo, nors turi neatlygintą civilinį ieškinį. Charakteristikoje nurodoma, kad valios savybės išugdytos silpnai, pasiduoda aplinkinių įtakai, laikosi neformalių nuteistųjų subkultūros tradicijų. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė ir jos paskirtis yra tiek nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tiek ir užtikrinti teisingumo principą. Lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas. Todėl atsižvelgiant į visuomenės interesus teismas sprendė, kad išvadai, jog nuteistąjį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, nėra pagrindo, todėl teikimas dėl nuteistojo T. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintas.
Nuteistasis T. F. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011-05-13 nutartį, prašo ją panaikinti ir tenkinti pataisos namų administracijos teikimą dėl lygtinio paleidimo. Teigia, kad nutartis neteisėta, nes jos teiginiai dėl ateities planų prieštarauja psichologo išvadai bei byloje esančiai pažymai būsimos darbovietės, teismas nesigilino į asmens bylą. Nurodo, jog paskutinį kartą baustas beveik prieš dvejus metus, po paskutinės nuobaudos du kartus skatintas. Nuteistasis įtaria, jog teisėjas buvo nuteiktas prieš nuteistąjį. Teigia, jog mokamo darbo atsisakė, nes norėjo įgyti specialybę, tačiau tokia galimybė jam nebuvo sudaryta. Taip pat nurodo, jog pataisos namų administracija tarpininkavo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, be to, teigia, jog jam reikia padėti tėvams, kurie yra pensininkai.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. F. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-LR BVK) 157 straipsnio 1 dalis nurodo, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, bet prižiūrimus, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš įstatymo normos matyti, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų gali būti taikomas asmenims, atliekantiems bausmę laisvės atėmimo vietose, jeigu įmanoma šiuos asmenis toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės, tačiau prižiūrimus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į nuteistojo pavojingumą bei pavojingumą ir pobūdį nusikalstamos veikos, už kurią atlieka bausmę. Todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir kitos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, taip pat ir padarytos veikos, už kurią atlieka bausmę, pavojingumas bei nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Be to, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga.
Nuteistasis T. F. yra atlikęs LR BVK 157 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas 2/3 dalis paskirtosios bausmės. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka. Būtina pagrįsti išvadą, jog įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. teismas privalo visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, pobūdį bei pavojingumą, požiūrį į darbą, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos įstaigos administracijos nuomonę bei psichologinės tarnybos išvadą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas aukščiau minėtas įstatymo nuostatas taikė tinkamai, atsižvelgė į visas aukščiau nurodytas aplinkybes. Įvertino nuteistojo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, atsižvelgė į skatinimus, nuobaudas, jų pobūdį, nuteistojo charakteristiką, asmenybę, likusią bausmės dalį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas vertino visas aplinkybes, kurias vertinti yra privalu, jos nurodytos teismo nutartyje. Nurodytos aplinkybės pagrįstos, jas patvirtina teismui pateikta medžiaga.
Teismo išvada, jog šiuo metu nėra galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, padaryta įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, kiekvienos jų reikšmę bei jų visumą. Ta aplinkybė, jog byloje yra pažyma apie galimą būsimą įdarbinimą bei ateities planų realumą, vertinama kitų duomenų visumoje ir šiuo atveju, atsižvelgiant į kitas aukščiau nurodytas ir teismo teisingai įvertintas aplinkybes, nenusveria kitų aplinkybių, duodančių pagrindą išvadai dėl negalimumo taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, svarbos. Todėl skundo argumentai dėl šių aplinkybių laikytini nepagrįstais ir yra atmetami.
Teismas taip pat pažymi, jog pataisos namų administracijos tarpininkavimas yra tik rekomendacinio pobūdžio, teismui nėra privalomas, nes tik teismas turi kompetenciją spręsti, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atmetamas ir skundo argumentas dėl teismo įtakos, nes jis deklaratyvus ir visiškai nepagrįstas jokiais duomenimis.
LR BK 41 straipsnyje išdėstyta nuostata, kas yra bausmė ir jos paskirtis. Šioje įstatymo normoje teigiama, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, ir bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas vertino BK 41 straipsnio nuostatas ir šiuo atveju pasisakė, kad ir toliau turi būti vykdomas reikalavimas dėl bausmės paskirties. Teismo išvada, jog taikant lygtinį paleidimą T. F., nebūtų įgyvendinta LR BK 41 straipsnyje nustatyta bausmės paskirtis, nepasiekti bausmės tikslai, pagrįsta.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam T. F. nėra pagrindo taikyti LR BVK 157 straipsnį ir lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Teismo nurodytos išvados motyvuotos ir nurodytos nutartyje, jos pagrįstos byloje esančia rašytine medžiaga ir abejonių teisėjų kolegijai nekelia. Esant šioms aplinkybėms, teikimas atmestas pagrįstai, tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti nutartį nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. F. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.