Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui, B. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas.

1987 m. gruodžio 25 d. sutartimi, patvirtinta Kelmės valstybinėje notarinėje kontoroje, registro Nr. 1953, Gailių tarybinis ūkis pardavė, o A. S. nusipirko sodybinio tiko gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais.

1964 m. CK 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Pagal CK 255 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis ir šį terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių, teismas galėjo atnaujinti (CK 255 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta situacija, kai sandoris sudarytas iki įsigaliojant CK, tačiau 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotas. Tokiu atveju neįregistruotam sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Pažymėtina, kad nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK nuostatose privalomos teisinės registracijos nenustatyta. Pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalį daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jei sutartis ar įstatymas nenustato ko kita. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas tiek 1964 m. CK, tiek CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4 straipsnis). Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas. Taigi, aiškinant ir taikant 1964 m. CK 255 straipsnį, reikia laikytis tos nuostatos, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau šiuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų. Dėl to nuosavybės teisė į pastatus, atsiradusi pagal sandorį ir neįregistruota įstatyme nustatytu terminu, gali būti teisine tvarka registruojama, atnaujinus šį terminą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), atsirado pagal 1987 m. gruodžio 25 d. sandorį. Pagal tuo metu galiojusio CK 255 straipsnio nuostatas pareiškėjas turėjo sandorį įregistruoti, tačiau įstatyme nustatytą terminą praleido. Tiek CK 255 straipsnyje, tiek CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta galimybė teismui dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujinti. Nuo sandorio sudarymo – 1987 metų - praėjo dvidešimt septyneri metai, sandoris nebuvo nuginčytas, iki šiol šiuo sandoriu įgytą turtą valdo ir tvarko pirkėjas A. S., kas pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad sandorio sudarymas visiškai atitiko šalių valią, Gailių tarybinis ūkis siekė parduoti, o pareiškėjas – pirkti gyvenamąjį namą, pareiškėjas po sandorio sudarymo visą laiką įsigytu turtu – gyvenamuoju namu su priklausiniais - naudojasi kaip savininkas – jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jam nuosavybės teise priklauso 0,25 ha žemės sklypas, ant kurio stovi gyvenamasis namas ir ūkinės paskirties pastatai. Esant tokios aplinkybėms, darytina išvada, kad termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis), nepažeidžia sandorio šalių interesų, todėl tikslinga įstatymo nustatytą terminą pirkimo-pardavimo sandoriui įregistruoti atnaujinti.

Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).

1987 m. gruodžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, jog pirkėjas A. S. moka 50 procentų balansinės gyvenamo namo ir ūkinio pastato vertės - 4458 rublių, šios sumos išmokėjimas vykdomas kas mėnesį per 25 metus, darbuotojas, nusipirkęs pastatus, gali sumokėti skolą anksčiau nustatyto termino, o taip pat atsiskaityti su ūkiu anksčiau nustatyto termino. Iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos archyvo ir civilinės metrikacijos skyriaus 2014-08-01 pažymos Nr. ID-715 matyti, kad archyve saugomi Gailių tarybinio ūkio algalapiai ir įsakymai kadrų klausimais, kasos ir banko dokumentai į archyvą saugojimui neperduodami. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimų, dokumentų, patvirtinančių pirkimo-pardavimo sumos, sumokėtos už įsigytą iš Gailių tarybinio ūkio gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, nėra išsaugojęs. Teisme apklaustos liudytojos J. P., dirbusi Gailių tarybiniame ūkyje vyriausiąja buhaltere, ir I. B., dirbusi Gailių tarybiniame ūkyje buhaltere, patvirtino, kad pareiškėjas A. S. iš šio ūkio pirko gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol, iki Gailių tarybinio ūkio reorganizacijos A. S. pilnumoje buvo atsiskaitęs su ūkiu už įsigytą namą, sudarant reorganizuojamo ūkio turto balansą A. S. nebuvo įtrauktas į skolininkų sąrašą.

Nuo sandorio sudarymo praėjo labai didelis laiko tarpas – 27 metai, per kuriuos nei pastatus pardavęs Gailių tarybinis ūkis, nei jo teisių perėmėjai pretenzijų dėl kainos ar turto perėmimo, jo valdymo nepareiškė, pareiškėjas po sandorio sudarymo visą laiką pastatais naudojasi, valdo juos kaip savininkas, todėl yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas pilnumoje atsiskaitė sutartimi sulygtą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo kainą.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 11 punktą prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo teritoriniam registratoriui. Pagal šių nuostatų 34 punktą įregistruojant daiktinę teisę, turi būti padarytos žymos apie daiktinės teisės suvaržymus ir juridinius faktus, jeigu tokie suvaržymai ir juridiniai faktai nustatyti tame pačiame dokumente, kurio pagrindu registruojama daiktinė teisė. Kadangi sutartyje, kurios pagrindu A. S. įsigijo gyvenamąjį namą ir pagalbinius pastatus nurodyta, kad jis perka šiuos pastatus išsimokėtinai per 25 metus, pastatai gali būti parduoti tik panaikinus draudimą, todėl pareiškėjas, neturėdamas įrodymų, patvirtinančių apie skolos už perkamą nekilnojamąjį daiktą sumokėjimą, ir negalėdamas kitokiu būdu tokių įrodymų gauti, pagrįstai kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatas dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl pareiškėjui tenka ir pareiga sumokėti procesines – pašto - išlaidas valstybei, kurios šioje byloje yra 4,84 Eur (1 b. l.) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti. Atnaujinti terminą 1987 m. gruodžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutarčiai, sudarytai tarp Gailių tarybinio ūkio ir A. S., patvirtintai Kelmės valstybinėje notarinėje kontoroje, registro Nr. 1953, įregistruoti nekilnojamojo turto registre VĮ Registrų centre.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nuosavybės teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre tikslu, kad A. S., a. k. (duomenys neskelbtini), už 1987 m. gruodžio 25 d. nupirktą išsimokėtinai iš Gailių tarybinio ūkio sodybinio tipo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pagalbiniais pastatais – tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), stovinčius 0,25 ha dydžio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjo Gailių tarybiniam ūkiui pirkimo-pardavimo kainą, dalį išskaičiuojant iš pareiškėjo atlyginimo, dalį grynais pinigais Kelmės taupomajame banke iki 1991 m.

Priteisti iš A. S. 4,84 Eur (keturis eurus 84 euro centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.