Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vitalijus Šidagis Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.; 2.4.6.3.4.

2015 m. birželio 8 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Artūro Ridiko,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams;pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir P. V. paskirta subendrinta bausmė –laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta subendrinta bausmė subendrinta su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-05-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir P. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas P. V. suėmimo laikotarpis nuo 2014 m. sausio 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. gruodžio 23 d. apie 20³⁰ val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia savo žmonai N. V. sudavė ne mažiau kaip du smūgius ranka į galvą ir ne mažiau kaip vieną smūgį į nosį.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 18 d. apie 12⁰⁰ val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, terorizavo savo žmoną N. V., žodžiais grasindamas padaryti jos sveikatai pavojingą veiką, sakydamas, kad ją suluošins, taip pat žodžiais ir veiksmais grasindamas padegti jam priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), sakydamas: „pamatysi, ko dar nemačius“ ir atsukdamas dujų baliono čiaupą, dėl ko sklindant dujoms ir kūrenantis pečiui kilo gaisras ir sudegė minėtas gyvenamasis namas.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, bei tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo P. V. padarytas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam padarytų veikų pavojingumą bei jo asmenybę atitinkančią bausmę. Tiesa, nepagrįstai neįskaitė apelianto laikinajame sulaikyme išbūto laiko, todėl skundžiamas nuosprendis yra keičiamas (BPK 328 str. 4 p.)

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis iš esmės neigia 2013-12-23 sužalojęs nukentėjusiąją N. V., tvirtina, jog tai nutiko dėl neatsargumo šiam nesuvaldžius savo kūno judėjimo, taip pat ši skundžiamo nuosprendžio dalis grindžiama vien nukentėjusiosios N. V. parodymais, kuri įvykio metu buvo neblaivi ir yra suinteresuota, jog jam būtų skirta laisvės atėmimo bausmė.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, jog P. V. 2013-12-23 konflikto metu tyčia sudavė savo žmonai N. V. ne mažiau kaip du smūgius ranka į galvą ir ne mažiau kaip vieną smūgį į nosį. Nukentėjusioji N. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2013-12-23 į virtuvę atėjo vyras, kilo konfliktas. Vyras atsisėdo priešais ją ir trenkė kumščiu į nosį jai, sėdinčiai prie stalo virtuvėje. Jai iš nosies ėmė bėgti kraujas. Norėjo praeiti pro jį, todėl jį pastūmė. Jis griuvo nuo taburetės. Po to ji išbėgo į lauką bei iškvietė policiją. Jai buvo suduotas vienas smūgis į nosį ir ėmė bėgti kraujas. Kiti du smūgiai kliuvo į galvą. Jai mėlynių neliko, tik nosis buvo sužalota ir ją skaudėjo. Virtuvėje buvo keturiese, kiti nematė, nepastebėjo kada jai sudavė (2 t., 21-22 b.l.). Tapačiai aplinkybes ji aiškino ir ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama tyrėjų, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, tai yra, jog 2013-12-23 tarp jos ir sutuoktinio išgertuvių metu kilo konfliktas, P. V. jai kumščiu sudavė du smūgius į galvos sritį bei vieną smūgį į nosį bei ją sužalojo, iš nosies pradėjo smarkiai tekėti kraujas. Po suduotų smūgių pastūmė vyrą, kad galėtų išeiti iš virtuvės (1 t. 38, 42-45 b.l.). Pažymėtina, jog šie nukentėjusiosios parodymai esminėse įvykių aplinkybėse tiek aiškinantis įvykio aplinkybes, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir teismas pagrįstai jais vadovavosi. Atkreiptinas dėmesys, jog ir pats P. V. ikiteisminio tyrimo metu pripažino smurtavęs prieš sutuoktinę – sudavęs jai tris smūgius (1 t. 88 b.l.) ir tik teisme pakeitė parodymus ir paaiškino, jog jai bėgant laukan jis atgalia ranka trenkė per nosį. Tuo tarpu liudytojai A. T. bei M. B., policijos pareigūnai atvykę pagal gautą iškvietimą, nurodė, kad P. V. įvykio dieną pats tvirtino, kad mušė žmoną, N. V. veidas bei rankos buvo kruvinos (1 t., 53-54, 2 t. 23, 38 b.l.). 2013-12-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vietoje – gyvenamąjame name, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje prie pat durų ant grindų matyti keletas dėmių panašių į kraują (b.l. 14-17). Liudytojai J. V. bei I. C., buvę kartu P. V. ir N. V. 2013-12-23, apie įvykių aplinkybes negalėjo nurodyti nieko konkretaus – apklausiami ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog tarp P. V. ir N. V. kilo konfliktas, tačiau jie į jį nekreipė dėmesio, nesikišo, kada buvo suduoti smūgiai nematė, atvykus policijos pareigūnams pamatė N. V. kruvinas rankas ir ši pasakė, jog P. V. ją primušė (1 t. 49, 52, 2 t. 24, 76 b.l.).

Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, o ne vien nukentėjusiosios parodymus, kaip tvirtina apeliantas, padarė teisingas ir motyvuotas išvadas dėl P. V. kaltės tyčia, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytais veiksmais bei aplinkybėmis, 2013-12-23 sudavus smūgius sukėlus fizinį skausmą N. V., todėl šioje dalyje naikinti skundžiamą nuosprendį ir P. V. išteisinti dėl šios veikos nėra jokio teisinio pagrindo. Aplinkybė, jog N. V. įvykių metu taip pat buvo neblaivi, nesudaro pagrindo netikėti jos parodymais, kadangi, kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, apklausiama ji buvo po įvykių praėjus beveik parai laiko ir vėliau ji nurodžiusi tapačias aplinkybes, kaip ir į įvykio vietą atvykusiems policijoms pareigūnams. Be to konstatuotina, jog taip pat nėra ir pagrindo nutraukti baudžiamąją bylą BPK 3 str. numatytais pagrindais (beje, ir apeliantas nedetalizuoja būtent kuriuo pagrindu byla turėtų būti nutraukiama), ar atleisti P. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pripažįstant, jog jo smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją yra mažareikšmė veika (BK 37 str.). Vien tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, nėra pagrindas tenkinti jo apeliacinį skundą.

Taip pat apeliantas tvirtina, kad 2014-01-18 įvykių metu jis, padegdamas jam nuosavybės teise priklausantį namą, siekė nusižudyti pats, o ne įbauginti sutuoktinę bei dėl šios priežasties nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 145 str. 2 d. Pagrindo sutikti su šiais teiginiais nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Tai formalioji nusikaltimo sudėtis: nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimų pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas, nusikaltimo motyvai ir tikslai gali būti įvairūs. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, jog P. V. terorizavo nukentėjusiąją N. V. – apie išsakytus grasinimus, jų pobūdį, trukmę bei pačią įvykių situaciją ji nuosekliai pasakojo viso proceso metu, tai yra tiek apklausiama teisme, tiek pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tiek pradiniame pranešime (1 t. 11, 42-45, 2 t. 22 b.l.). Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes taip pat iš dalies patvirtino liudytojas V. N., policijos pareigūnas 2014-01-18 atvykęs pagal gautą iškvietimą (1 t., 55, 2 t., 39 b.l.). Įvertinusi įvykių aplinkybes, kurioms esant buvo išsakyti grasinimai N. V., teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog nukentėjusioji apelianto žodžius suprato kaip realų grasinimą, kadangi ji žinojo P. V. būdą – jis jau buvo teistas už smurto vartojimą jos atžvilgiu, bei bijodama galimų pasekmių iš karto iškvietė policijos pareigūnus. Taip pat P. V. veiksmai – grasinimų išsakymas bei galiausiai šeimos gyvenamojo namo padegimas itin pavojingu būdu – atsukus dujų balioną esant atviram ugnies šaltiniui, tik patvirtina išsakytų grasinimų realumą bei siekį įbauginti nukentėjusiąją. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, P. V. veikė tiesiogine tyčia, tai yra suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas sukelti jai baimę, nerimą dėl gyvybės, sveikatos ir turto ir norėjo taip veikti. Šiuo atveju, jei tikėti apelianto teiginiais apie siekį nusižudyti, toks sumanymas, įvertinant įvykių aplinkybes bei išsakytus grasinimus, nešalina atsakomybės pagal BK 145 str. 2 d.

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog P. V. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažintas kaltu tiek pagal BK 140 str. 2 d., tiek pagal BK 145 str. 2 d. ir jį išteisinti ar perkvalifikuoti jo veikas pagal kitus baudžiamąjame kodekse nurodytus straipsnius nėra jokio pagrindo.

Apeliantas taip pat, be jo kaltės bei viekos kvalfikavimo klausimų, kurie jau buvo aptarti, nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai įvertino bei atsižvelgė į visus, BK 54 str. įtvirtintus, bausmių skyrimo pagrindus ir P. V. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 2 d. padarymą, paskyrė tinkamas bausmes.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., sankcija numato alternatyvias bausmių rūšis - viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų. BK 145 str. 2 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki ketverių metų. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas P. V. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, reglamentuotais BK 54 str., parinkdamas bausmes tinkamai įvertino padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei kaltinamojo asmenybę. Bausmės skyrimo motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Su šiais apylinkės teismo išdėstytais motyvais kolegija visiškai sutinka. P. V. padarė du tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, beje, taip pat už smurtines veikas prieš savo sutuoktinę N. V. (1 t. 96-97, 99-105 b.l.). Be to, P. V. nusikalstamų veikų įvykdymo metu, nors ir nebuvo baustas administracine tvarka (1 t., 106-107 b.l.), tačiau seniūnijos pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas neigiamai – kaip piktnaudžiaujantis alkoholiu ir konfliktiško būdo (1 t., 111 b.l.), nebuvo nustatyta jokių jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nustatytos jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 str. 1 d. 9 p., tai yra, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Taigi, įvertinęs šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, su kuria sutinka ir skundą nagrinėjanti kolegija, jog naujos nusikalstamos veikos padarytos neatsitiktinai, o yra logiška nuteistojo smurtinio elgesio tąsa ir todėl BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai bus įgyvendinti tik P. V. paskyrus BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 2 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, jų terminą nustatant mažesnį, nei sankcijoje numatytų minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkis. Taip pat P. V. skirtos bausmės buvo subendrintos taikant apeliantui palankiausią iš galimų bausmių bendrinimo būdų – dalinį sudėjimą, o prie griežčiausios iš skirtų bausmių buvo pridėta tik nedidelė dalis švelnesnės bausmės (3 mėnesiai), kaip, beje, ir bendrinant skundžiamu nuosprendžiu skirtą subendrintą bausmę su Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-05-07 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Taigi nei apeliantui skirtas už atskiras nusikalstamas veikas, nei galutinę subendrintą bausmes pripažinti aiškiai per griežtomis ir dėl to neteisingomis nėra jokio pagrindo.

Tiesa, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog P. V. 2013-12-23 buvo laikinai sulaikytas bei, teismui atsisakius skirti kardomąją priemonę, 2013-12-24 paleistas (1 t., b. l. 61, 71). Taip pat buvo laikinai sulaikytas 2014-01-18 bei Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-01-20 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2014-01-20 (1 t. 75, 82-83 b.l.). Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog P. V. į paskirtos bausmės laiką įskaitomas suėmimo laikotarpis nuo 2014-01-20, tuo tarpu kardomojo kalinimo (sulaikymo) laikotarpis nuo 2013-12-23 iki 2013-12-24 bei nuo 2014-01-18 iki 2014-01-20 nėra įskaitytas. BK 66 str. nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į bausmę. Dėl to šis laikotarpis taip pat įskaitytinas į teismo nuosprendžiu P. V. paskirtą bausmę bei kartu nustatomas bausmės pradžios laikas, kadangi skundžiamu nuosprendžiu tai padaryta nebuvo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo P. V. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl jo skundas atmetamas. Visgi dėl P. V. į paskirtą bausmę neįskaityto laikinamajame sulaikyme išbūto laiko, nuosprendis yra keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str.1 d. 1 p., 328 str. 4 p.

nutaria:

Nuteistojo P. V. apeliacinį skundą atmesti.

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti:

P. V. į paskirtos bausmės laiką įskaityti kardomąjame kalinime išbūtą laiką nuo 2013-12-23 iki 2013-12-24, nuo 2014-01-18 iki 2014-01-20 bei nuo 2014-01-20 iki Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-06-27 nuosprendžio paskelbimo dienos. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014-06-27.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.