Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-22 · Administracinė byla Nr. eI-1771-621/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-22
Bylos Nr.
eI-1771-621/2017
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01092-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Žanas Kubeckas
Pareiškėjas
R. B.
Atsakovas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Administracinė byla Nr. eI-1771-621/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01092-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 21. 2; 55.1.1; 55.1.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 22 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,nedalyvaujant pareiškėjai R. B. ir jos atstovei advokatei J. G.,dalyvaujant atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja R. B. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 40-TE-358 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei R. B.“.

Pareiškėja skunde nurodė, jog 2017 m. gegužės 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 40-TE-358 jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pareiškėja mano, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai, siekiant ją nubausti, nebuvo išsiaiškintos tikrosios priežastys, dėl kurių galimai buvo padaryti vienokie ar kitokie teisės aktų pažeidimai, tinkamai nebuvo nustatytas atsakingas už šiuos galimai padarytus pažeidimus asmuo – pareigūnas. Pareiškėja nesutinka su išvadoje nurodytais teiginiais, kad ji „<...> priėmusi įvykį savo žinion, esant nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio požymiams, tuoj pat nepradėjo ikiteisminio tyrimo, t. y. laiku nevykdė jai paskirtų funkcijų ir užduočių <...>“. 2017 m. balandžio 21 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjos buvo paprašyta pasiaiškinti dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, t. y. dėl to, kad 2017 m. kovo 17 d. nuo 07.30 val. iki 20.00 val. ji, būdama operatyvinės grupės funkciją vykdančiu pareigūnu, 14.57 val. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavusi pavedimą toliau tikslinti informaciją dėl gauto pranešimo, jog adresu (duomenys neskelbtini) yra sumuštas nepilnametis M. G. ir priėmusi įvykį savo žinion, esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymiams, tuojau pat nepradėjo ikiteisminio tyrimo, t. y. laiku nevykdė jai paskirtų funkcijų ir užduočių. Be to, elgdamasi savanaudiškai, sprendė šias funkcijas perduoti kitiems pareigūnams. Tokiais savo veiksmais galimai nevykdė pareigos per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką bei neužtikrino jau pavestų uždavinių ir funkcijų tinkamo vykdymo. Pažymėjo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą pareiškėja dėl asmeninių priežasčių neturėjo galimybės pateikti paaiškinimą dėl įtarimo padarius tarnybinį nusižengimą (galbūt tai turėjo tam tikros įtakos netinkamos išvados priėmimui), todėl šia teise naudojasi šiame skunde ir teikia paaiškinimą. Nurodė, kad ji 2017 m. kovo 17 d. nuo 07.30 val. iki 20.00 val. dirbo ekipaže 3013 kartu su Reagavimo skyriaus vyr. patruliu H. B., vykdė patruliavimą bei buvo operatyvinės grupės funkciją vykdančiu pareigūnu. Pareiškėjos ekipažas naudojo transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš 13 val. pareiškėja įspėjo budėtoją apie tai, kad naudojasi teise į pietų pertrauką, gavo budėtojo leidimą pietauti. Nuo 13 val. iki 14 val. ir pareiškėja, ir kitas jos ekipažo narys pietavo. Jokie pareiškėjos pokalbiai su budėtoju pietų pertraukos metu nevyko, jokių veiksmų, susijusių su tarnyba pareiškėja neatliko, nes naudodamasi pietų pertraukos laiku, pareiškėja išvyko į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja patvirtina, kad budėtojas jai pietų pertraukos metu, t. y. nuo 13 val. iki 14 val., neskambino ir jai nieko nepavedė. Pranešimų per raciją pareiškėja taip pat negalėjo girdėti, nes išvyko savo transporto priemone. Nuo 13 val. iki 14.01 val. pareiškėja su budėtoju visiškai nebendravo, joks pokalbis tarp budėtojo ir pareiškėjos nevyko, todėl akivaizdžiai neteisingai išvadoje nurodoma, jog „<...> 13.37 val. budėtojas policijos ekipažui S3013, kuriame dirbo pareigūnė R. B., nurodo prisijungti prie tyrimo. Pareigūnė R. B. informuoja, kad suprato <...>“ (Išvados 3 lapas). Pareiškėja buvo informavusi budėtoją, kad nuo 13 val. iki 14 val. pietaus (ta valanda net neįskaityta į pareiškėjos tarnybos laiką), gavo budėtojo leidimą, budėtojas jai neskambino ir su ja nekalbėjo iki 14.01 val., taigi pareiškėja iki to momento negalėjo budėtojui patvirtinti, kad suprato ar nesuprato ir to nepatvirtino. Pareiškėjos pietų metui baigiantis, jai jau vykstant į tarnybą apie 13.45 val. paskambino vyr. patrulis H. B. ir pranešė, jog (duomenys neskelbtini) yra įvykis, bei nurodė, kad operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas telefonu paprašė susisiekti. Būtent tuomet, 14.01 val., pareiškėja perskambino budėtojui ir tik tuomet pareiškėjai buvo pranešta, kad yra sumuštas nepilnametis. Pareiškėja buvo informuota, kad įvykyje yra veiklos grupės pareigūnai (A. V. ir R. G.), kurie, beje, pagal savo kompetenciją turėjo teisę ir pareigą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, jeigu buvo nustatyti nusikalstamos veikos požymiai (kaip dabar matyti, tokie požymiai buvo). Budėtojas nurodė, jog veiklos grupės pareigūnams reikalinga pagalba apklausiant daug liudytojų. Pareiškėja nedelsiant perskambino veiklos grupės vyresniajam tyrėjui A. V. (pridėtas pareiškėjos asmeninio telefono abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-03-17 aktualaus laikotarpio išklotinė) 14.24 val. užfiksuotas pareiškėjos skambutis vyresniajam tyrėjui A. V., kuris paaiškino, jog yra tik vienas nepilnametis liudytojas, kurį, vyresniojo tyrėjo manymu, reikėtų apklausti. Pareiškėja kolegai A. V. paaiškino, jog tyrėjos, vedančios bylas operatyvinės grupės pareigūnams, yra įsakmiai nurodžiusios apie privalomus nepilnamečių liudytojų apklausos ypatumus, kad nepilnamečius būtina apklausti nepilnamečių apklausų kambaryje, darant apklausos įrašą. Tuo pačiu pareiškėja veiklos grupės vyresniajam tyrėjui A. V. pasiūlė pabendrauti su vaiku bei surašyti išsamų tarnybinį pranešimą. Dėl įvykio (duomenys neskelbtini), t. y. dėl nepilnamečio apklausos ypatumų bei jos atlikimo tvarkos, pareiškėja kreipėsi į veiklos grupės vyriausiąjį tyrėją R. A., kurio grupė ir buvo gavusi pranešimą apie įvykį (taigi šios grupės pareigūnai ir privalėjo nedelsdami spręsti, pradėti ar nepradėti ikiteisminio tyrimo, pareiškėja jiems nurodinėti neturėjo teisės) – pareiškėja pasisiūlė padėti, klausė, gal reikia kokios pagalbos. Abu su R. A. aptarė įvykio aplinkybes bei priėjo vieningos nuomonės, jog nepilnamečio apklausą tikslinga atlikti po pabendravimo su nukentėjusiuoju. Apie tai, jog veiklos grupės pareigūnai, dirbantys įvykio vietoje, nori, jog pareiškėja atvyktų ir apklaustų vieną liudytoją, pareiškėja telefonu informavo operatyvaus valdymo budėtoją. Po kelių minučių perskambinęs budėtojas pareiškėjai paaiškino, jog vykti į (duomenys neskelbtini) nereikia, tačiau nurodė, kad pareiškėja gali suteikti pagalbą aiškinantis įvykį – pridedamas išrašas patvirtina, jog 14.26 val. pareiškėja buvo budėtojo pasiųsta į įvykį, t. y. į VšĮ Joniškio ligoninę. Pareiškėja pakartotinai perskambino veiklos grupės vyresniajam tyrėjui A. V. bei pasisiūlė apklausti nukentėjusį berniuką ar jo tėvus. Vyresnysis tyrėjas A. V. nurodė, jog šiuos asmenis išsivežė greitoji medicinos pagalba bei jis nežinantis, į kurią gydymo įstaigą: ar į Joniškį ar į Šiaulius. Pareiškėja kartu su vyr. patruliu H. B. (pagal budėtojo 14.26 val. duotą išsiuntimą) nuvyko į VšĮ Joniškio ligoninės priėmimo skyrių, kur dirbęs personalas informavo, jog nukentėjusysis išvežtas į Šiaulių ligoninę. Dar stovint ligoninės kieme (14.37 val.) pareiškėja paskambino vyresniajam tyrėjui A. V. ir paprašė sužinoti nukentėjusiojo nepilnamečio motinos telefono numerį. Po kelių minučių perskambinęs A. V. nurodė motinos telefono numerį: (duomenys neskelbtini). Baigus pokalbį 14.57 val. per radijo ryšį operatyvaus valdymo budėtojas pranešė, jog sumuštas vaikas yra Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikose, gydomas vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos skyriuje. Pakartotinai padiktavo nepilnamečio nukentėjusiojo motinos telefono numerį, kurį pareiškėja jau žinojo. Radijo ryšiu pareigūnas A. V. budėtoją informavo, jog pareiškėjai šį telefono numerį jau nurodė. Pareiškėja iš savo asmeninio telefono (14.58 val.) paskambino sumušto vaiko motinai, kuri pasakė, jog su vaiku dėl sumušimo dar nekalbėjo, šiuo metu laukia ateinančio gydytojo, įvykio aplinkybių dar nežino. Pareiškėja pokalbio metu mandagiai atsiprašė už sutrukdymą bei paaiškino, jog reikalingas jos pareiškimas apie įvykį bei paprašė pabendrauti su sūnumi, paprašyti, kad šis papasakotų apie įvykio aplinkybes. To paties pokalbio metu pareiškėja su nukentėjusiojo vaiko motina susitarė, jog pareiškėja atvažiuos pas ją į namus apklausai. Nukentėjusiojo motina pasakė, jog į (duomenys neskelbtini) grįš paskutiniu autobusu apie 19 val. ar 19.30 val., nurodė, jog atėjo gydytojas, ji nebegalinti daugiau kalbėti ir baigė pokalbį. Po pokalbio su nukentėjusiojo motina pareiškėja kartu su patruliu H. B. grįžo į Joniškio rajono policijos komisariatą. Grįžtant į komisariatą, pareiškėja iš asmeninio telefono (15.09 val.) skambino veiklos grupės (kuri ir dirbo su šia medžiaga, atliko pradinius veiksmus bei privalėjo pagal savo kompetenciją spręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo) vyriausiajam tyrėjui R. A., ketindama jį informuoti apie pokalbį su nukentėjusiojo motina. Pokalbio metu pareigūnas R. A. nurodė, jog yra A. V. kabinete, todėl pareiškėja iš karto ten nuėjo ir papasakojo apie pokalbį su nukentėjusiojo motina pareigūnams A. V. ir R. A.. Vėliau į kabinetą atėjo pareigūnas A. V., tuo metu pareigūnas A. V. integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau – ir IBPS) formavo medžiagą. Pareiškėja geranoriškai pasiūlė jai palikti medžiagą, kad galėtų nuvykti apklausti nukentėjusiojo motiną bei priimti procesinį sprendimą. Pareiškėjai į tai buvo paaiškinta, jog jie (kabinete buvę pareigūnai R. A., A. V., A. V.) pasitars ir nuspręs, kokių veiksmų imtis toliau. Pareiškėja neturėjo teisės tokiam sprendimui prieštarauti ir pagal savo kompetenciją negalėjo elgtis kitaip, todėl apie tokį minėtų pareigūnų sprendimą bei apie pokalbio su nukentėjusiojo vaiko motina turinį informavo Šiaulių AVPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją. Kol su bylos medžiaga dirbo pareigūnas A. V., pareiškėjos ekipažas liko laisvas, todėl buvo nuspaustas mygtukas „pajėgos baigia darbą“. Apie 16 val. pareiškėja, grįžusi į komisariatą iš įvykio, kurio metu buvo sužalotas asmuo, pirmo aukšto koridoriuje susitikusi pareigūnus A. V. ir R. A., pasiteiravo dėl anksčiau gautos medžiagos (dėl nepilnamečio sumušimo (duomenys neskelbtini)). Minėti pareigūnai paaiškino, jog jų grupės pareigūnas A. V. dirba iki 22 val., jis ir nuvyks pas nukentėjusiojo motiną. Pareiškėjai nebuvo suteikta teisė dirbti su šios bylos medžiaga. Apie tai buvo informuotas Šiaulių AVPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas. Pažymėjo, kad išvadoje nėra net paminėtas šis pokalbis tarp pareiškėjos ir budėtojo. Be kita ko, pareiškėja vėliau, keičiantis pamainai, bendravo su ją keičiančiu operatyvinės grupės pareigūnu J. M.. Papasakojo apie įvykį ir apie R. A. sprendimą medžiagą perduoti toliau tirti A. V., tuo pat metu pasakė savo nuomonę, jog tuo atveju, jei A. V. bus apklausęs sumušto berniuko mamą, pareiškėja rekomenduotų pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie 22 val. pareiškėjai paskambino J. M. ir informavo, jog A. V. atnešė medžiagą su priklijuotu lapeliu, kur parašyta, jog mama atvyks pirmadienį ir parašys pareiškimą ir tuomet pradės ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja kolegai nurodė, jog tuo atveju, jei yra toks veiklos grupės sprendimas, tai jie, operatyvinės grupės funkcijas vykdantys pareigūnai, neturi teisės priimti sprendimų jų medžiagoje ir negali duoti jiems privalomų nurodymų. Prie IBPS sistemoje A. V. suformuotos medžiagos nei pareiškėjai, nei jos kolegai J. M. nebuvo suteikta prieigos teisė, taigi nebuvo suteikta teisė dirbti, o tai reiškia, jog pareiškėja šioje byloje neturėjo teisės atlikti jokių procesinių veiksmų. Kaip matyti iš išvados, A. V. surašė tarnybinį pranešimą dėl gauto pranešimo apie sumuštą M. G. patikrinimo, kuriame išdėstė nustatytas aplinkybes, t. y. nurodė, kad reaguodami į Šiaulių AVPK budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) mušasi 8 vaikai nuvyko į įvykio vietą, surinko pirminę informaciją bei informavo Šiaulių AVPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją, kad galimai padaryta nusikalstama veika, atitinkanti požymius, numatytus BK 284 straipsnyje, dėl to tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad 13.37 val. budėtojas policijos ekipažui, kuriame dirbo pareiškėja R. B., nurodo prisijungti prie tyrimo, į ką R. B. esą nurodanti, kad suprato, tačiau šios išvados dalies pagrįstumas turi būti patikrintas, nes pareiškėja, kaip minėta, tuo metu (nuo 13 val. iki 14 val.) pietavo. „14.01 val. pareigūnė R. B. klausia budėtojo apie situaciją, aiškina, kad veiklos skyriaus pareigūnai turi teisę patys viską daryti ir ji gali nevykti į įvykio vietą. Sako, kad negali apklausti mažamečių“. Dėl šių aplinkybių pareiškėja jau teikė nurodytą paaiškinimą, t. y. nedelsiant perskambino veiklos grupės vyresniajam tyrėjui A. V., gavo iš jo informaciją apie nepilnametį liudytoją ir aptarė su juo Lietuvos generalinio prokuroro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. I-126 „Dėl rekomendacijų dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos patvirtinimo“ pakeitimą (2016-03-10 Nr. 1-68), 1.5 punktą, kuriuo išdėstytas naujos redakcijos 17 punktas: „atsižvelgiant į baudžiamojo proceso žalojantį poveikį nepilnamečio psichikai, antrinio traumavimo riziką, BPK 186 straipsnio 2 dalies reikalavimus, būtina siekti, kad nepilnametis ikiteisminio tyrimo metu būtų apklausiamas vieną kartą. Apklausą turėtų atlikti nepilnamečių justicijos srityje besispecializuojantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu būtina pakartotinė nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausa, juos paprastai apklausia tas pats asmuo“. Pareiškėja siūlė vadovautis nepilnamečių liudytojų apklausą reglamentuojančiais teisės aktais. Vėliau, kaip minėta, pareiškėja ne kartą bendravo, bendradarbiavo su įvykyje dirbusiais pareigūnais, o taip pat ir su kitais įvykį kuruojančiais (veiklos grupės) pareigūnais, teikė jiems visokeriopą pagalbą pagal savo kompetenciją, o tai rodo, jog R. B. savo pareigas atliko tinkamai. Mano, jog į įvykį reagavęs veiklos grupės pareigūnas A. V., nustatęs nusikalstamos veikos požymius, privalėjo iš karto pradėti ikiteisminį tyrimą, nes jau pirminėje informacijoje buvo pakankamai duomenų, kad padaryta nusikalstama veika. Juo labiau jo veiklą kontroliuojantis veiklos grupės vyriausiasis tyrėjas pareigūnas R. A., kuriam pavaldus pareigūnas A. V., privalėjo pagal savo kompetenciją vertinti, ar tinkamai pavaldus pareigūnas atliko savo funkcijas, o jeigu pareigos atliktos netinkamai ar nepilnai – privalėjo įvertinti surinktą medžiagą. Atkreipė dėmesį į pareigūnų, kurie šiame skunde minimi, pavaldumą ir subordinaciją: operatyvinės grupės pareigūnai (tokios grupės funkcijas vykdė pareiškėja) ir veiklos funkcijos pareigūnai vienas kitam nėra pavaldūs, taigi pareiškėja neturėjo teisės duoti jokių privalomų nurodymų tyrėjui A. V., kuris buvo pavaldus R. A. ir jo teisėtus nurodymus galėjo vykdyti. Dėl išvadoje nurodyto BPK 2 straipsnio pažeidimo pažymėjo, kad pareiškėja savo pareigas atliko tinkamai, vadovavosi BPK 168 straipsniu ir tikslino pranešime nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes, pagal kompetenciją atliko visas jai priskirtas funkcijas ir įdėjo visas galimas pastangas, kad ši nusikalstama veika būtų atskleista per trumpiausią laiką, taigi BPK 2 straipsnio, kuris numato pareigą atskleisti nusikalstamas veikas, nepažeidė. Išvadoje nurodoma, jog nustatyta, kad „<...> 2017-03-17 pareigūnui A. V. patikslinus pirmines įvykio aplinkybes, tolimesnį įvykio tyrimą 14.57 val. budėtojas perdavė pareigūnei R. B., o pareigūnas R. A. informavo ją apie priimtą sprendimą, esant nusikalstamos veikos požymiams dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį. Supratusi gautą pavedimą, pareigūnė R. B. išsiaiškino, kad nukentėjusysis kartu su motina tolimesniam gydymui išvežti į klinikas, motina planuoja grįžti vakare. Toliau įvykio aplinkybių netikslino ir ikiteisminio tyrimo nepradėjo. 20.00 val. baigusi darbą, nesant jokių pagrįstų aplinkybių, ji šio įvykio tyrimą ir atitinkamų sprendimų priėmimą paliko spręsti operatyvinės grupės pareigūno funkcijas vykdyti pradėjusiam naujos pamainos pareigūnui J. M. <...>“. Kaip jau paaiškinta, 14.57 val. pareiškėjos ekipažas (pareiškėja) budėtojo buvo išsiųstas į Joniškio ligoninę, taip prisijungė prie tyrimo; tolimesni pareiškėjos veiksmai yra aprašyti ir jie nesudaro jokio pagrindo tvirtinti, jog pareiškėja neatliko kokių nors jos kompetencijai priskirtų privalomų veiksmų. Aukščiau pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių veiklos grupės ir operatyvinės grupės pareigūnų kompetenciją, funkcijas bei pareigas, vertinimas suteikia pagrindą kategoriškai tvirtinti, jog pareiškėja veikė tinkamai, o klaidas galimai darė būtent veiklos grupės pareigūnai, kurių kompetencija buvo spręsti, pradėti ar nepradėti ikiteisminį tyrimą. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad išvadoje nurodoma, kad iš Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK viršininko bei to paties policijos komisariato veiklos skyriaus viršininko tarnybinių pranešimų matyti, jog buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą. Veiklos skyriaus viršininkas tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareigūnui R. A. pavesta informuoti į įvykį reagavusius pareigūnus apie priimtą sprendimą. Pareigūnas R. A. yra veiklos grupės, kurioje dirba pareigūnai A. V., A. V. bei R. G. vyriausiasis tyrėjas, t. y. minėti pareigūnai tiesiogiai pavaldūs R. A. (pareiškėjai jie nėra pavaldūs). R. A. pareigybės aprašymo 6.1 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu nustatytų pareigūnų, atliekančių ikiteisminį tyrimą, veiklą, yra atsakingas už jam pavaldiems pareigūnams priskirtų funkcijų vykdymą. To paties aprašymo 6.3 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis pareigūnas planuoja ir organizuoja savo ikiteisminio tyrimo veiklą, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku, aprašymo 6.4 punktas numato, kad pareigūnas užkardo, atskleidžia ir tiria padalinio kompetencijai priskirtas nusikalstamas veikas, tiria sudėtingiausias, didelės apimties ikiteisminio tyrimo medžiagas. Mano, kad aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareigūnas R. A. neatliko tiesioginių jam pavestų funkcijų ir neinformavo jam pavaldžių pareigūnų A. V. ir A. V. apie priimtą sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, nes pavaldūs pareigūnai patys savo iniciatyva ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Policijos registruojamų įvykių registro ataskaitoje, be kita ko, nurodoma, jog dėl minėto įvykio ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 m. kovo 17 d. pagal BK 284 straipsnį, t. y. ikiteisminis tyrimas pradėtas būtent tą dieną, kai įvyko įvykis. BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką, tačiau BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Atvejų, kai ikiteisminis tyrimas pradedamas BPK 166 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais atvejais, baigtinis sąrašas įtvirtintas BPK 167 straipsnio 1 dalyje, kuriame nėra nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 284 straipsnyje, pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Mano, kad ikiteisminį tyrimą šiuo atveju turėjo nedelsiant pradėti į įvykį reagavęs pareigūnas A. V., kuris nepradėjo ikiteisminio tyrimo, nors turėjo realią galimybę ir nustatė, jog buvo įvykdyta nusikalstama veika. A. V., nors ir nustatė, kad yra padaryta nusikalstama veika, nepakankamai profesionaliai įvertino šią aplinkybę ir ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Vertinant tą aplinkybę, jog budėtojo nurodymai A. V. yra privalomi, atkreipė dėmesį, jog privalomi tik teisėti nurodymai, taigi pats pareigūnas A. V. privalėjo nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo pradžios, o tuo atveju, jeigu jo veiksmai nebuvo pakankamai nuoseklūs ar tinkami – juos atitinkamai privalėjo įvertinti vyresnis pagal pareigas veiklos grupės pareigūnas R. A.. Prašo skundą tenkinti.

Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog ekipažui, kuriame dirbo pareiškėja, budėtojas nurodė prisijungti prie tyrimo dėl įvykio (duomenys neskelbtini), į kurį jau buvo sureagavęs policijos ekipažas, kuriame dirbo A. V. bei R. G.. Operatyvaus valdymo padalinys vadovauja operatyvinėms grupėms ir kitoms policijos pajėgoms, dirbančioms policijos įstaigos prižiūrimoje teritorijoje, tad pareigūnai yra pavaldūs budėtojui. Nuo to momento R. B., būdama kompetentinga, didelę patirtį turinti pareigūnė, privalėjo vykdyti jos pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojų parodymų, pareiškėjai buvo žinomos įvykio aplinkybės, ji bendravo tiek su budėtoju, kuris perduodavo gautą vis naują informaciją apie šį įvykį, tiek su A. V., kuris dirbo įvykio vietoje, tai patvirtino pati pareiškėja teismo posėdžio metu. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų garso įrašų, 14.01 val. R. B., gavusi budinčio nurodymą vykti į įvykio vietą, pati priėmė sprendimą ten nevykti, teigdama, kad veiklos skyriaus pareigūnai privalo pradėti ikiteisminį tyrimą. 14.27 val. pareiškėja informavo budėtoją, kad paims nukentėjusiojo motinos pareiškimą, dirbs IBPS, tai rodo, kad ji suprato, kokius veiksmus turi atlikti, o jeigu pastarajai nebuvo aišku, ką turi atlikti, galėjo klausti budėtojo, kuris koordinuoja policijos pajėgas, vadovauja joms bei turi teisę pavesti vykdyti užduotis. 14.57 val. R. B. girdėjo budėtojo ir ekipažo, kuriame dirbo A. V., pokalbį, kuomet budėtojas pasako, jog toliau dirbs operatyvinė grupė. Teismo posėdžio metu liudytojas A. V. patvirtino, kad po 15 val. grįžęs iš įvykio vietos bendravo su R. B., kalbėjo, kad reikia pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat liudytojas R. A. patvirtino, jog policijos komisariate kalbėjo su pareiškėja apie šį įvykį, perdavė vadovų sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą. R. B. teigia, jog ji neturėjo jokios medžiagos apie įvykį, pati įvykio vietoje nedirbo ir ji neturėjo teisės pradėti ikiteisminio tyrimo, tačiau jai budėtojo buvo nurodyta prisijungti prie tyrimo, o pagal 2016 m. gruodžio 15 d. generalinio komisaro patvirtintą apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius aprašą, operatyvinės grupės funkcijas vykdantis pareigūnas turi teisę atlikti, pradėti ikiteisminį tyrimą, be to, pagal pareigybės aprašymą jos funkcijos yra pradėti ikiteisminius tyrimus, atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku. Kaip matyti iš A. V. tarnybinio pranešimo apie įvykį, jis IBPS sistemoje įkeltas jau po pastarojo darbo valandų, t. y. 16.18 val., šis pareigūnas atliko visas budėtojo nurodytas užduotis. Pareiškėjos darbo laikas 2017 m. kovo 17 d. baigėsi 20 val. ir ji iki savo darbo pabaigos nesiėmė jokių veiksmų, kad tuoj pat būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jeigu, kaip teigia pareiškėja, jai nebuvo suteiktos teisės dirbti IBPS, tai ji turėjo informuoti budėtoją, kad negali atlikti jokių veiksmų šioje sistemoje, nes prieš tai ji pati budėtojui patvirtino, jog dirbs IBPS. Be to, pastebėtina, jog R. B., turėdama visą informaciją apie įvykį, prieš A. V. suformuojant medžiagą grįžus iš įvykio vietos, galėjo PRĮR sistemoje užregistruotą įvykį perkelti į IBPS ir jau šioje sistemoje dirbti be jokio atskiro teisių suteikimo. Kadangi R. B. buvo žinomos visos įvykio aplinkybės, o remiantis BPK 167 straipsnio 1 dalimi, norint pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį, nukentėjusiojo skundas nėra reikalingas, tai pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ji ikiteisminį tyrimą galėjo pradėti surašydama tarnybinį pranešimą pagal faktą (tai patvirtino liudytojai A. V., R. A.), o jeigu trūko kokių duomenų, tai pareigūnei nėra draudžiama bendradarbiauti ir keistis informacija su kitų policijos skyrių pareigūnais. Be to, kaip matyti iš pareigūno J. M. paaiškinimo, perduodant pamainas R. B. pasakė, kad jei kitų pareigūnų nebus parvežtas nukentėjusiojo mamos pareiškimas, jam teks vykti iš jos paimti pareiškimą ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Vadinasi, pareiškėja turėjo duomenų apie įvykį ir suprato, kad yra visi požymiai pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau pati nesiėmė jokių veiksmų, kad jį nedelsiant pradėtų. Mano, jog tarnybinio patikrinimo metu surinkti faktiniai duomenys patvirtina, jog pareigūnė R. B., būdama operatyvinės grupės funkcijas vykdančiu pareigūnu, kurio pagrindinė funkcija yra neatidėliotinai reaguoti į pranešimus apie nusikalstamas veikas, atlikti pirminius veiksmus įvykio vietoje, neužtikrino, kad esant nusikalstamos veikos požymiams tuoj pat būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, ji nuo pat informacijos apie minėtą įvykį gavimo momento, norėjo jo tyrimą perduoti veiklos skyriaus pareigūnams ir jos sprendimas pačiai nepradėti tuoj pat ikiteisminio tyrimo, bandant įtikinti kitus pareigūnus, kad šios medžiagos tyrimas nepriskirtas jos funkcijai, buvo ne be savanaudiškų paskatų.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos R. B. skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 40-TE-358 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei R. B.“, kuriuo pareiškėjai buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK) viršininko įsakymas priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir atsižvelgiant į Šiaulių AVPK vidaus tyrimų poskyrio tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 40-IS-17-(4.2E).

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (bylai aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 29 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniąja tyrėja – statutinė valstybės tarnautoja (Statuto 2 straipsnio 12 punktas) ir savo tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, kitais įstatymais, reglamentuojančiais jų veiklą. Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Statuto 33 straipsnis pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.).

Sprendžiant, ar ginčijamu įsakymu nuobauda pareiškėjai buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad ji neatliko arba netinkamai atliko valstybės tarnautojo pareigų (-as), taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Tvarkos aprašo 7 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos (toliau – vidaus reikalų įstaiga) vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija.

Tvarkos aprašo 23 punkte numatyta, kad tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Tvarkos aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises, bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu, tai pažymima pranešimo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui.

Byloje nustatyta, jog Šiaulių AVPK vidaus tyrimų poskyrio vyriausioji tyrėja V. M. 2017 m. balandžio 6 d. surašė Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojui, atliekančiam viršininko funkcijas, R. S. tarnybinį pranešimą „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“. Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko funkcijas, R. S. pavedimu 2017 m. balandžio 6 d. pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2017 m. balandžio 21 d. pareiškėjai R. B. surašytas Tvarkos apraše nustatytos formos ir turinio pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 40-PR1-13-(1.19), su kuriuo pareiškėja pasirašytinai susipažino 2017 m. balandžio 25 d. Teismo vertinimu, pranešimo dėl tarnybinio nusižengimo turinys yra pakankamai aiškus ir išsamus, kad pareiškėja galėtų aiškiai suvokti, kuo ji yra kaltinama. Pareiškėja paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo aplinkybių nepateikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas laikėsi Tvarkos aprašo 7 ir 23 punktuose nustatytos tvarkos bei terminų dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo.

Pagal Tvarkos aprašo 25 punktą, tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Pagal Tvarkos aprašo 26 punktą, tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Kaip minėta, 2017 m. balandžio 6 d. pavedimu pradėtas tarnybinis patikrinimas, Tarnybinio patikrinimo išvada surašyta 2017 m. gegužės 5 d. Taigi, atsakovas laikėsi Tvarkos aprašo 25 punkte nustatyto termino.

Tvarkos aprašo 32 punkte taip pat numatyta, kad skiriant tarnybinę nuobaudą (išskyrus atleidimą iš vidaus tarnybos) pareigūnui, esančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos profesinės sąjungos (profesinės sąjungos renkamojo organo) nariu, reikalingas išankstinis tos profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Vadovas, priėmęs sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreipiasi į profesinės sąjungos renkamąjį organą sutikimo. Profesinės sąjungos renkamasis organas per 14 dienų privalo nuspręsti, ar patenkinamas toks prašymas, ir atsakyti raštu. Jeigu per šį laikotarpį profesinės sąjungos renkamasis organas nepateikia atsakymo, vadovas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą.

Tvarkos aprašo 35 punkte nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, įgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą, diena. Tvarkos aprašo 36 punkte taip pat nustatyta, jog negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas Tvarkos aprašo 12 ir 13 punktuose numatytais atvejais arba kai Tvarkos aprašo 15 ir 16 punktuose numatytais atvejais atliekamas tarnybinis patikrinimas, arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją arba kompetentingos institucijos atliekamą tarnybinį ar kitą patikrinimą. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos.

Kaip minėta, Tarnybinio patikrinimo išvada parengta 2017 m. gegužės 5 d. ir tą pačią dieną patvirtinta Šiaulių AVPK viršininko pavaduotojo, atliekančio viršininko pareigas. Šiaulių AVPK 2017 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 40-S-19082 kreipėsi į Lietuvos policijos profesinę sąjungą dėl sutikimo pareiškėjai R. B. skirti tarnybinę nuobaudą, kadangi pareiškėja yra profesinės sąjungos narė. 2017 m. gegužės 22 d. priimtas skundžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareiškėjai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovas Šiaulių AVPK iš esmės laikėsi taisyklėse nustatytos tarnybinio patikrinimo tvarkos ir terminų, ginčo dėl terminų nesilaikymo tarp bylos šalių taip pat nėra.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudėtinė skundžiamo įsakymo dalis, konstatuota, kad pareiškėja R. B. nesilaikė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK)166 straipsnio 1 dalyje ir 171 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų pradėti ikiteisminį tyrimą tuoj pat, kai pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga ir pati nustato nusikalstamos veikos požymius. Be to, esant nusikalstamos veikos požymiams, numatytiems Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje, galėdama surašyti tarnybinį pranešimą ir taip pradėti ikiteisminį tyrimą bei atlikti tyrimo veiksmus, to nepadarė, taip nesilaikydama Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos (toliau – ir Rekomendacijos) 61 punkto nuostatų. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat konstatuota, kad pareigūnė R. B. nuo pat informacijos apie minėtą įvykį gavimo momento norėjo jo tyrimą perduoti veiklos skyriaus pareigūnams. Tai ji kelis kartus paaiškino budėtojui bei, kaip nustatyta, pareigūnams R. A. bei J. M., teigdama, kad visa surinkta medžiaga yra veiklos skyriaus žinioje ir ikiteisminį tyrimą pirmadienį pradės šio skyriaus pareigūnai. Tai įrodo, kad pareigūnė R. B. nebuvo teisinga ir objektyvi su kitais pareigūnais, o jos sprendimas pačiai tuoj pat nepradėti ikiteisminio tyrimo, bandant įtikinti kitus pareigūnus, kad šios medžiagos tyrimas – ne jos funkcija, tariantis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kitą dieną, buvo ne be savanaudiškų paskatų, todėl pripažintinas kaip Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 4.9 punkto numatytų nuostatų nesilaikymas. Toks pareigūnės R. B. neveiklumas atliekant tiesiogiai jai pavestas funkcijas trukdo įgyvendinti baudžiamojo proceso nuostatą greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, ir yra nesuderinamas su BPK 2 straipsnyje nustatyta pareigūnų pareiga per trumpiausią laiką atlikti tyrimą ir atskleisti nusikalstamą veiką. Konstatuota, kad R. B., aplaidžiai atlikdama tarnybines pareigas ir netinkamai vykdydama Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr.40-V-291 patvirtinto Joniškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1., 6.3. punktuose numatytas funkcijas, nesilaikė BPK 2 straipsnio, 166 straipsnio l dalies, 171 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų 61 punkto reikalavimų bei Kodekso 4.9 punkto nuostatų, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 4 punkto reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Šiaulių AVPK viršininko 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 40-V-291 patvirtintų Joniškio rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 6.1. punkte nurodyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka priima, registruoja ir nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus, pranešimus, pradeda ikiteisminis tyrimus; 6.3. punkte nurodyta, kad pagal kompetenciją užkardo, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo plano sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku.

BPK 2 straipsnyje nurodyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.

BPK 166 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius.

BPK 171 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą – jeigu skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga arba jeigu ikiteisminio tyrimo įstaiga pati nustato nusikalstamos veikos požymius, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas tuoj pat pradeda ikiteisminį tyrimą ir kartu apie tai praneša prokurorui.

Kodekso 4.9 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi vadovautis šiomis nuostatomis: būti teisingam, nešališkam, užtikrinti, kad jo priimami sprendimai būtų teisėti ir objektyvūs, be savanaudiškų paskatų.

Rekomendacijų 61 punkte nurodyta, kad informaciją apie galimą nusikalstamą veiką tikrinantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nustatęs nusikalstamos veikos požymių, gali surašydamas tarnybinį pranešimą pats pradėti ikiteisminį tyrimą ir atlikti tyrimo veiksmus arba turi nedelsdamas kreiptis į atsakingą darbuotoją, turintį teisę pradėti ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų; šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad valstybės tarnautojas privalo tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. kovo 17 d. Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) ROIK 0117000140382 12.59 val. registruotas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini) „<...> mušasi 8 vaikai, GMP vyksta. Neprisistatė, daugiau info. nesuteikė BPCID=9124029282. Nukentėjusįjį M. G., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su mama GMP išsivežė į gydymo įstaigą apžiūrai, įtariamasis J. B. 17 m. amžiaus pasišalinęs, ieškomas. 2017-03-17 14.51 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gautas slaugytojos (duomenys neskelbtini) pranešimas, kad G. M. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dėl galvos sumušimo, smegenų sukrėtimo, veido nubrozdinimo, lūpos žaizdos gydomas vaikų chirurgijos, ortopedijos, traumatologijos skyriuje. 14.25 val. pristatė GMP. Apie 13.00 val. prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos sumušė (duomenys neskelbtini). Mamos telefonas (duomenys neskelbtini) <...>“. Pranešimui suteikta kategorija – B. Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas – nusikalstama veika. Minėto registro eilutėje – išsiųstos pajėgos policijos pareigūnų ekipažas 3015, išsiuntimo laikas 13.02.41. Nustatyta, kad pareigūnų ekipaže 3015 dirbo Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK veiklos skyriaus tyrėjai A. V. ir R. G.. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13338-17 pradėtas 2017 m. kovo 17 d. pagal BK 284 straipsnį (viešosios tvarkos pažeidimas), dėl to, kad „<...> 2017-03-17 apie 13.00 val. namo kieme J. B., gim. (duomenys neskelbtini) demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų sumušė nepilnametį M. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis dėl galvos sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo veido nubrozdinimo ir lūpos žaizdų gydomas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos chirurgijos ortopedijos, traumatologijos centre. Įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta, fotografuota. Pareiškimas 2017-03-20. J. B. neapklaustas, ieškomas <...>“.

Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK patrulių reagavimo skyriaus pajėgų išdėstymo plane nurodyta, kad 2017 m. kovo 17 d. nuo 07.30 val. iki 20.00 val. reagavimo skyriaus funkcijas atliko vyresnioji tyrėja R. B., nuo 19.30 val. iki 2017-03-18 08.00 val. – J. M., o veiklos skyriaus funkcijas atliko A. V. ir R. G. nuo 08.00 val. iki 15.45 val.; nuo 14.15 val. iki 22.00 val. minėtoje teritorijoje šias pareigas vykdė pareigūnai A. V. ir Ž. K..

Pareiškėja, teigia, kad savo pareigas atliko tinkamai, nesutinka su tarnybinio patikrinimo išvadoje pateiktu jos veiksmų įvertinimu. Teigia, jog tarnybinio patikrinimo išvada yra neišsami, neištirti visi įrodymai, neįvertintos visos aplinkybės. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėja nesilaikė BPK 166 straipsnio 1 dalyje ir 171 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų pradėti ikiteisminį tyrimą tuoj pat, kai pranešimą apie nusikalstamą veiką gauna ikiteisminio tyrimo įstaiga ir pati nustato nusikalstamos veikos požymius, bei gavusi pavedimą pradėti ikiteisminį tyrimą, jo nepradėjo.

Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Nagrinėjamoje byloje yra būtina nustatyti pareiškėjos konkrečius veiksmus atliekant tarnybines užduotis bei pateikti šių veiksmų įvertinimą pareiškėjos veiklą reglamentuojančių ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės normų taikymo požiūriu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, atitinkamais atvejais pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008; 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis.

PRĮR nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13338-17 pradėtas 2017 m. kovo 17 d., tačiau byloje esantis Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. V. tarnybinis pranešimas patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-13338-17 pradėtas 2017 m. kovo 20 d. Ginčo šalys teismo posėdžių metu taip pat patvirtino, jog minėtas ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 m. kovo 20 d., ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK veiklos skyriaus viršininkas A. K. 2017 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog dėl įvykusio įvykio (duomenys neskelbtini) buvo informuotas veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. A.. Jis kartu su Joniškio rajono policijos komisariato vadovu ir vyriausiuoju tyrėju R. A. pasitarė ir nusprendė, jog yra nusikalstamos veikos požymių pagal BK 284 straipsnį ir nusprendė, kad reiktų pradėti ikiteisminį tyrimą. Apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą vyriausiasis tyrėjas R. A. turėjo informuoti į įvykį reagavusius pareigūnus. 2017 m. kovo 20 d. PRIRe apie tai, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas, informacijos nebuvo.

Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. A. 2017 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog apie įvykį (duomenys neskelbtini) mieste pranešė veiklos skyriaus viršininkui A. K. ir Joniškio rajono policijos komisariato viršininkui E. T.. Pasitarus buvo nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį. Apie minėto įvykio aplinkybes policijos komisariato patalpose pokalbio metu pranešė reagavimo skyriuje dirbusiai vyresniajai tyrėjai R. B., nurodydamas dėl minėto įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį, taip pat nuvykti į įvykio vietą padėti veiklos skyriaus pareigūnams aiškintis įvykio aplinkybes.

Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. V. 2017 m. balandžio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog apie įvykio aplinkybes (duomenys neskelbtini) jis informavo Šaulių AVPK operatyvaus valdymo skyriaus budėtoją nurodydamas, kad galimai yra padaryta nusikalstama veika, atitinkanti požymius, numatytus BK 284 straipsnyje, todėl tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. Paklausė budėtojo, kokius veiksmus dar turėtų atlikti. Budėtojas nurodė įvykio vietoje nustatyti įvykį mačiusius liudytojus ir tęsti įtariamojo paiešką bei surašyti tarnybinį pranešimą. Nustatęs įvykio liudytojus ir pabendravęs su galimai nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu, apie 15.00 val. pareigūnas A. V. informavo budėtoją.

Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. V. 2017 m. balandžio 27 d. tarnybiniame pranešime nurodė, jog 2017 m. kovo 17 d. Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK darbą pagal grafiką pradėjo nuo 13 val. ir dirbo iki 22 val. Grupės vyresnysis R. A. perdavė medžiagą Nr. M-l-01-20727-17 ir nurodė dirbant teritorijoje laisvu metu iš vaiko motinos S. G. paimti pareiškimą dėl sumušto jos sūnaus M. G.. Priimtą pareiškimą pridėti prie medžiagos Nr. M-l-01-20727-17, apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą medžiagoje nieko minėta nebuvo. Grįžus po darbo 22 val., medžiagą Nr. M-l-01-20727-17 paliko operatyvinėje grupėje. 2017 m. kovo 20 d. grupės vyresnysis R. A. nurodė medžiagoje (IBPS) M-l-01-20727-17 pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, surašyti procesinius dokumentus, taip pat, kad bus gautas S. G. pareiškimas.

Išklausius įrašus užfiksuota, kad budėtojas paveda policijos ekipažui 3015, kuriame dirbo pareigūnai A. V. ir R. G., reaguoti į įvykį (duomenys neskelbtini), kur mušasi 8 vaikai. A. V. informuoja budėtoją, kad galimai yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymiai, nurodo nukentėjusiojo nepilnamečio duomenis, aiškina įvykio aplinkybes, nustato liudytojus. Budėtojas duoda nurodymus toliau tikslinti aplinkybes ir rinkti informaciją. Vėliau A. V. budėtojui pateikia papildomai surinktą informaciją apie įvykio aplinkybes; nukentėjusiojo vardą, pavardę, gimimo datą, gyvenamąją vietą, įtariamąjį (pasislėpęs), liudytoją. Nurodo, jog vaikas išvežtas į ligoninę. Budėtojas informuoja, jog į ligoninę paimti iš mamos pareiškimą nusiųs Renatą, o iš veiklos grupės bus reikalingas tarnybinis pranešimas. Budėtojas informuoja ekipažą 3013, kuriame dirbo pareigūnai R. B. ir H. B., jog reikia prisijungti prie įvykio. R. B. paskambina budėtojui ir klausia apie įvykį (duomenys neskelbtini), aiškinasi, kad veiklos skyriaus pareigūnai turi teisę pradėti ikiteisminį tyrimą, nurodo, jog veiklos grupė dirbs iki 15.45 val., mažamečių apklausti negali. Budėtojas nurodo R. B. susisiekti su veiklos grupe, kad jie surinktų visą medžiagą ikiteisminiam tyrimui. R. B. vėl skambina budėtojui ir prašo, kad ją informuotų, kada atveš nukentėjusįjį, nes nori paimti iš mamos pareiškimą, taip pat informavo budėtoją, jog veiklos grupė (duomenys neskelbtini) paėmė paaiškinimus, nustatė įtariamąjį, apžiūrėjo įvykio vietą, o pirmadienį veiklos grupės vadovas R. A. sakė spręs, ar pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnį. Budėtojas ekipažą 3015 informuoja, kad yra gautas pranešimas iš klinikų dėl sužalojimo. Pasako, kad patikslino mamos telefoną, operatyvinės grupės pareigūnams perdavė, toliau dirbs operatyvinė grupė. Pareigūnė R. B. informuoja, kad girdėjo budėtojo ir ekipažo 3015 pokalbį. Toliau R. B. informuoja budėtoją, jog susisiekė su nukentėjusiojo mama, ji grįžta namo apie 20 val., o jos darbo laikas taip pat baigiasi 20 val. Informavo, jog susitarė su R. A., kad medžiagą įkelia į IBPS ją suformuoja, suteikia teises jos kolegai, o kolega nuvažiuoja ir paima iš mamos pareiškimą, ikiteisminį tyrimą, jeigu reikės, pradės pirmadienį, nes vaiko apklausti dabar negali. Vėliau R. B. kolega J. M. skambina budėtojui ir aiškinasi aplinkybes dėl (duomenys neskelbtini) įvykio. Budėtojas klausia papildomos informacijos dėl nukentėjusiojo amžiaus. Budėtojas klausia ar pagal faktą galima pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasako, kad mano, jog galima ikiteisminį tyrimą pradėti pagal faktą. R. B. vėl skambina budėtojui ir informuoja, jog R. A. nutarė surinkti visą medžiagą ir pirmadienį spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, nurodė, jog viskas buvo derinta su veiklos grupės vyresniuoju, medžiaga priklauso veiklos grupei. Budėtojas viską suprato. Po to J. M. skambina budėtojui ir informuoja, jog ikiteisminio tyrimo dabar nepradės. Budėtojas pasako, jog suprato.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 5-V-1066 patvirtintas Apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų padalinių, prižiūrinčių jiems priskirtą teritoriją, pareigūnų kompetencijų nagrinėjant pranešimus apie įvykius aprašas (toliau – ir Aprašas), šio Aprašo 2.4 punkte reglamentuota, kad veiklos pareigūnas – pareigūnas, kurio pagrindinės funkcijos yra vykdyti vyresniojo pareigūno užduotis (pavedimus) atliekant ikiteisminį tyrimą bylose, kai nenustatytas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylas, asmenų pareiškimus, pranešimus ar skundus, vykdant prevencinę veiklą jam priskirtoje teritorijoje, reaguoti į pranešimus apie įvykius. Aprašo V skyriuje nurodyti veiklos pareigūno, reagavusio į pranešimą apie įvykį ir įvykio vietoje surinkusio pirminę informaciją, veiksmai, 10 punkte numatyta, kad veiklos pareigūnas, reagavęs į pranešimą apie įvykį ir pagal kompetenciją įvykio vietoje atlikęs būtinus pirminius veiksmus: 10.1 jeigu padaryta nusikalstama veika, pradeda ikiteisminį tyrimą ir: 10.1.1. kai nenustatytas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, o įvykio vietoje surinkta visa informacija, būtina sprendimui priimti, ir ikiteisminis tyrimas, <...> priskiriamas prie B3 ar C3 kategorijos, – parengia dokumentus, reikalingus perduoti ikiteisminį tyrimą į prokuratūrą procesiniam sprendimui priimti (pranešimą asmeniui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pranešimą prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodo, kad yra galimybė taikyti formalizuotą procesą, ir pažymi kokią medžiagą prideda). Surinktą ikiteisminio tyrimo medžiagą perduoda veiklos vyresniajam pareigūnui; 10.1.2. kai nustatytas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, ikiteisminio tyrimo medžiagą per veiklos vyresnįjį pareigūną perduoda IT vyresniajam pareigūnui; 10.4. punkte nurodyta, kad jeigu reikia atlikti papildomus veiksmus dėl įvykio aplinkybių patikslinimo ir surinkti visos informacijos, būtinos sprendimui priimti, įvykio vietoje nepavyko, – medžiagą perduoda veiklos vyresniajam pareigūnui.

Byloje nustatyta, jog į užregistruotą įvykį (ROIK 0117000140382) išsiųstas policijos pareigūnų ekipažas 3015, kuriame dirbo Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK veiklos skyriaus tyrėjai A. V. ir R. G.. Ekipažas 3015 nuvyko į įvykio vietą, surinko pirminę informaciją ir A. V. informavo budėtoją, kad galimai padaryta nusikalstama veika, atitinkanti požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį, dėl to tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. Išklausius įrašus užfiksuota ir tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad budėtojas policijos ekipažui 3013, kuriame dirbo pareiškėja R. B., nurodė prisijungti prie tyrimo ir davė nurodymą iš nukentėjusiojo vaiko mamos paimti pareiškimą. Kaip minėta, Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK veiklos skyriaus viršininkas A. K. tarnybiniame pranešime nurodė, jog vyriausiasis tyrėjas R. A. turėjo informuoti į įvykį reagavusius pareigūnus apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą. Išklausius garso įrašus nenustatyta, jog reagavimo skyriaus vyresniajai tyrėjai R. B. būtų pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą dėl minėto įvykio. Teismas konstatuoja, jog pagal Aprašą ikiteisminį tyrimą turėjo pradėti pareigūnai, reagavę į pranešimą apie įvykį, šiuo nagrinėju atveju veiklos grupės pareigūnai, kontroliuojami vyriausiojo veiklos grupės pareigūno.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija parengė IBPS, siekiant skatinti ir plėsti teisėsaugos ir kitų institucijų bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą, šių institucijų veiksmų koordinavimą, IBPS Naudotojo vadovą (toliau – ir Vadovas). Vadovo 2.3.4. punkte nurodyta, kad PRĮR užregistruotas įvykis gali būti perduotas vadovui ar kitam atsakingam pareigūnui sprendimo priėmimui. Tam atlikti turi būti paspaudžiamas mygtukas „Perduoti sprendimo priėmimui“, ir nurodomas atsakingas pareigūnas, kuriam yra perduodamas įvykis. Po perdavimo atsakingas pareigūnas galės matyti jam perduotą įvykį PRĮR lange (Pradžia -> Gauti įvykiai) taip pat ir Vadovo lange (Man priskirti). Tolimesnį šio įvykio apdorojimą, norėdamas jį perduoti į IBPS, atsakingas pareigūnas turi atlikti Vadovo lange, įvykiui surašydamas rezoliuciją ir pažymėdamas varnelę „Kurti užduotį IBPS“. Patvirtinus rezoliuciją įvykis bus perduotas į IBPS, pagal įvykio duomenis sukurta medžiaga, kuri bus paskirta nurodytam atsakingui pareigūnui. Kartu su medžiaga bus sukurta ir užduotis. Vadovo 2.3.5 punkte nurodyta, kad vadovas uždėdamas rezoliuciją persiunčia medžiagą IT tyrėjui į IBPS sistemą. Paskirtasis IT tyrėjas, prisijungęs prie IBPS, mato vadovo persiųstą medžiagą skiltyje „Mano medžiagos“. Taip pat tyrėjas gauna naują užduotį, kokius veiksmus turi tyrėjas atlikti su gauta medžiaga.

Integruotojoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) nurodyta ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-13338-17 tyrimo eiga: 2017 m. kovo 17 d. A. V. surašė tarnybinį pranešimą, apžiūrėjo įvykio vietą (įvykio vietos apžiūros protokolas, foto lentelė). 2017 m. kovo 20 d. Šiaulių AVPK Joniškio rajono PK Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. V. surašė tarnybinį pranešimą dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo ir rezoliuciją – „pradedu IT dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 284 straipsnio 1 dalies padarymo“.

Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog perkeliant medžiagą iš policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) į integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą (IBPS) galėjo pats priimti sprendimą (suteikti teisę) R. B. pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat tą galėjo nurodyti viršininkas, budėtojas arba vyresnysis. Iš reagavimo skyriaus niekam nesuteikė teisės pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodė, jog iš viršininko negavo žodinio pavedimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Vyresniojo tyrėjo A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017 m. kovo 20 d. grupės vyresnysis R. A. nurodė medžiagoje (IBPS) M-1-01-20727-17 pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Šios išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog veiklos skyriaus pareigūnas A. V. 2017 m. kovo 17 d. reagavo į pranešimą apie įvykį, apžiūrėjo įvykio vietą, nustatė įvykio aplinkybes, (įvykio vietos apžiūros protokolas, fotolentelė), nustatė liudytojus, bendravo su nukentėjusiojo nepilnamečio vaiko mama. Grįžęs į komisariatą surašė tarnybinį pranešimą apie įvykį ir užfiksuotus įvykio duomenis iš policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) į integruotą baudžiamojo proceso informacinę sistemą (IBPS) perkėlė, tačiau pareigūnui iš reagavimo skyriaus šiuo atveju pareiškėjai neperdavė įvykio sprendimo priėmimui, t. y. neperdavė IT tyrėjui į IBPS sistemą gautos medžiagos. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėja R. B. neturėjo objektyvių duomenų – medžiagos, pagal kurią būtų galėjusi pradėti ikiteisminį tyrimą; išklausius pokalbių įrašus nenustatyta, jog pareiškėjai būtų perduota įvykio medžiaga ir jai būtų pavesta atlikti ikiteisminį tyrimą; be to, pareiškėjai nebuvo suteikta prieigos teisė integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (IBPS) dirbti su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-1-13338-17.

Teismas kritiškai vertina atsakovo atstovo atsiliepime nurodytą argumentą, jog R. B., turėdama visą informaciją apie įvykį, prieš A. V. suformuojant medžiagą grįžus iš įvykio vietos, galėjo PRĮR sistemoje užregistruotą įvykį perkelti į IBPS ir jau šioje sistemoje dirbti be jokio atskiro teisių suteikimo. Teismas susipažinęs su IBPS naudotojo vadove nustatyta tvarka, daro išvadą, jog norint PRĮR užregistruotą įvykį perduoti atsakingam pareigūnui būtini šie veiksmai, t. y.: PRĮR užregistruotas įvykis gali būti perduotas atsakingam pareigūnui sprendimo priėmimui, paspaudus mygtuką „Perduoti sprendimo priėmimui“, ir turi būti nurodomas atsakingas pareigūnas, kuriam perduodamas įvykis. Atsakingas pareigūnas norėdamas medžiagą perduoti į IBPS turi atlikti šiuos veiksmus: vadovo lange įvykiui surašydamas rezoliuciją ir pažymėdamas varnelę „Kurti užduotį IBPS“; patvirtinus rezoliuciją įvykis perduodamas į IBPS, pagal įvykio duomenis sukurta medžiaga, kuri paskiriama nurodytam atsakingam pareigūnui. Paskirtasis IT tyrėjas, prisijungęs prie IBPS, mato vadovo persiųstą medžiagą skiltyje „Mano medžiagos“. Liudytojas A. V. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybę, jog IBPS įvykio duomenų sukurtos medžiagos neperdavė kitam pareigūnui, jokia įvykio medžiaga nebuvo persiųsta IT tyrėjui į IBPS sistemą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą savo praktikoje yra nurodęs, kad asmeniui taikant tarnybinę atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais, turi būti įvertinamas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas – galėjimas veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Nustatant galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, privalu atsižvelgti į visas neveikimo metu egzistavusias faktines aplinkybes, kurios sudarė galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai arba gali būti padaryta priešinga išvada, kad susiklosčiusioje faktinėje situacijoje pareiškėjas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kaip to reikalauja teisės aktai negalėjo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005; 2010 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-876/2010).

Įvertinus išvadoje nurodytas aplinkybes, įrodymus, kurių pagrindu konstatuota, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, darytina išvada, jog nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja padarė atsakovo nurodytą pažeidimą, jog yra nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Atsakovas tarnybinio nusižengimo tyrimą atliko neišsamiai, neobjektyviai, vertino tik įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos galimo nusižengimo faktą, jos kaltę, ir visiškai netyrė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos kaltę.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, turimą bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad Įsakymas priimtas vadovaujantis prieštaringa Išvada, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. B. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 22 d. įsakymą Nr. 40-TE-358 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei inspektorei R. B.“.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėjas Žanas Kubeckas