- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 1-10-743/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Nukentėjusysis
- V. M., S. M.
- Kaltinamasis
- D. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.13Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.8Kiti BK IX skyriaus nuostatų taikymo klausimai
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Rūtai Stanulienei, dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, nukentėjusiesiems V. M., S. M., kaltinamajam D. M.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio (9 klasių) išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2009 m. rugsėjo 24 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2014 m. gegužės 23 d., apie 21.00 val., sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), gyvenamosiose patalpose, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo šeimos narį - tėvą V. M., kuriam, gulinčiam lovoje, sudavė ne mažiau dvidešimt smūgių rankomis ir kojomis į galvą ir kitas kūno vietas; tęsdamas nusikalstamą veiką, sodybos kieme, pargriovęs tėvą V. M. ant žemės, sudavė jam ne mažiau penkis smūgius rankomis bei ne mažiau penkis kartus spyrė jam į galvą ir kitas kūno vietas; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pabėgus V. M., smurtavo prieš savo šeimos narį - senelę S. M., kuriai, pargriovęs ant žemės, rankomis sudavė ne mažiau keturis smūgius į galvą; taip V. M. dėl poodinės kraujosruvos veido kairėje pusėje, galvos sumušimo, nosikaulio daugybinio lūžimo nesunkiai sutrikdė sveikatą, dėl ko nukentėjęs jautė fizinį skausmą, o S. M. dėl odos nubrozdinimų padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl ko nukentėjusioji jautė fizinį skausmą.
Kaltinamasis D. M. kaltu prisipažino, paaiškino, kad 2014 m. gegužės 23 d. namo sugrįžo neblaivus, apie 21 val. gulinčiam tėvui V. M. rankomis ir kojomis smūgiavo į galvą ir kitas kūno vietas, vėliau jam sudavė smūgius ir lauke. Lauke taip pat sudavė smūgius ir senelei S. M.. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, mano, kad tokiems jo veiksmams turėjo įtakos išgertas alkoholis.
Nukentėjęs V. M. patvirtino, kad 2014 m. gegužės 23 d. apie 21 val., jam gulint lovoje, sūnus D. M. jį pradėjo mušti rankomis, spardyti kojomis, sudavė apie 20 smūgių. Jis ištrūko į lauką, tačiau jį D. M. pasivijo lauke, pargriovė ant žemės ir sudavė dar apie penkis smūgius rankomis ir kojomis (b. l. 40-44).
Nukentėjusioji S. M. patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku namo sugrįžęs jos vaikaitis D. M. pradėjo mušti lovoje gulėjusį tėvą V. M.. Ji pradėjo V. M. ginti nuo D. M., tada D. M. ją už drabužių pargriovė ant žemės ir sudavė keturis smūgius į galvą. Ji dėl jos atžvilgiu panaudoto fizinio smurto savo vaikaičiui atleidžia, nereiškia jam jokių pretenzijų (b. l. 37,38).
Liudytojai A. M. (b. l. 50,51), D. M. (b. l. 52,53) patvirtino, kad 2014 m. gegužės 23 d. tarp 21 val. ir 22 val. pas juos į namus atėjo sumuštas V. M., kuris prašė iškviesti medicinos pagalbą, nes jį ir jo motiną S. M. sumušė D. M..
Tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje patvirtina, kad 2014 m. gegužės 23 d. nuvykus į (duomenys neskelbtini), V. M. konstatuoti sužalojimai po akimis, ištinęs kairysis žandas; S. M. nustatyti sužalojimai poakyje ir kraujosruva kairiajame žande (b. l. 1-4).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) esančios sodybos gyvenamajame name išvartyti ir sulaužyti baldai, išvartyti namų apyvokos daiktai ir reikmenys (b. l. 7-14).
Specialisto išvada S. M. nustatyti odos nubrozdinimai veide galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje, sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas; smūgių metu nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 21).
Specialisto išvada V. M. nustatyta poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje, galvos sumušimas, nosikaulio daugybinis lūžimas padaryta kieto buko daikto poveikyje; sužalojimas padarytas ne mažiau dviejų poveikių ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl daugybinio nosikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimties dienų laikotarpiui; sužalojimų metu V. M. galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 33,34).
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties ir pasekmių patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvadomis matyti, kad D. M. sudavus smūgius šeimos nariams – tėvui V. M. padarytas nesunkus, o senelei S. M. - nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinus tai, D. M. veika pagrįstai kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto kvalifikaciją, nes remiantis BK 248 straipsnio 1 dalimi artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nors D. M. veika, kai jis smūgiuodamas S. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitiktų BK 140 straipsnio 1 dalies kvalifikaciją, tačiau esant specialiųjų normų konkurencijai kiekvienas labiau pavojingas požymis apima visus kitus, mažiau pavojingus, todėl veikoje esant keliems skirtingiems požymiams, nurodytiems įvairiuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose ar jo dalyse, veika turi būti kvalifikuojama pagal tą straipsnį ar dalį, kurie numato pavojingiausią veikos apibūdinimą, šiuo atveju - BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas.
D. M. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
D. M. neteistas, nors yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau bendruomenė dėl jo elgesio nusiskundimų neturi (b. l. 94), nukentėjusioji S. M. atleido jam, pretenzijų nereiškia, todėl jam skirtina sankcijoje numatyta bausmė mažesnė nei jos vidurkis. Asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkus ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis). Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad D. M. anksčiau nėra teistas. Nors 2009 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu D. M. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, tačiau tai teistumo neužtraukia, šiuo metu D. M. gyvena atskirai nuo savo tėvo V. M., prieš kurį smurtavo, V. M. prašo neskirti kaltinamajam realios laisvės atėmimo bausmės, bendruomenėje nepastebėtas jo ydingas elgesys, nors turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau pažeidimai nėra itin piktybiniai, jie susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, pasirodymu girtam viešoje vietoje, viešosios rimties trikdymu, kaltinamasis gailisi padaręs nusikalstamą veiką, savo elgesį vertina kaip ydingą. Įvertinus visas šias kaltinamojo asmenybę bei jo padarytą nusikalstamą veiką apibudinančias aplinkybes, matyti akivaizdūs jo elgesio trūkumai bendraujant artimoje aplinkoje, todėl spręstina, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, jo elgesį koreguojant dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 75 straipsnio 2 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis) ir tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų, atimti galimybę daryti naujas veikas, užtikrinti teisingumo principą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Įvertinus tai, kad V. M. ir S. M. gydymo išlaidos susidarė dėl kaltų D. M. veiksmų, jos pagrįstos pažymomis (b. l. 116,117), Vilniaus teritorinė ligonių kasa 102,72 Eur (354,67 Lt) prašo priteisti iš kaltinamojo, todėl jos ieškinys tenkintinas ir išlaidos priteistinos iš D. M..
Kaltinamajam D. M. kardomoji priemonė, - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nubausti jį terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams) 6 (šešiems) mėnesiams. Taikyti BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, įpareigoti jį šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taikyti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 dalį ir įpareigoti D. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nesiartinti prie smurtą patyrusių asmenų – V. M. ir S. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su jais.
Remiantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką D. M. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2014 m. gegužės 23 d. iki 2014 m. gegužės 25 d. (dvi paras).
D. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti iš D. M. 102,72 Eur (vieną šimtą du eurus 72 euro centus) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai (Ž. Liauksmino g. 6, LT-01101 Vilnius, įmonės kodas 188783796, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333 ,,Swedbank“, AB).
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.