Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Laurai Žvirblienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. Š. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, dalyvaujant nukentėjusiesiems I. J., D. C. ir V. C..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. prašė teismo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio 2009-10-12 nutarimą Nr. N137894/370878, kuriuo pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 1 dalį jai paskirta 50 Lt bauda.

Minėtu nutarimu V. Š. nubausta už tai, kad 2009-08-21, apie 18 val. 00 min., jos katė P. atliko gamtinius reikalus bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo V. Š. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr. 1630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 40 punkto reikalavimus.

V. Š. skunde paaiškino, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jos padarytą pažeidimą, be to, ji niekada nėra padariusi jokių pažeidimų. Ji pripažino, kad augina baltos spalvos katę P., tačiau teigė, jog katės neišleidžia iš namų ir katė gamtinius reikalus atlieka dėžutėje namuose. Laikė, kad nuobauda jai paskirta nesurinkus įrodymų. 2009-08-21 joks pareigūnas nebuvo apsilankęs.

Nukentėjusieji I. J., D. C. ir V. C. prašė skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad V. Š. katę laiko nuo 2001 metų. Katė nuolat išleidžiama į bendrą koridorių ir ten tuštinasi. Jokia kita katė nebuvo matyta laiptinėje, kadangi V. Š. ir nukentėjusiųjų butai yra 14 aukšte, rakinamame koridoriuje. Šiame koridoriuje yra tik trys butai. I. J. nurodė, kad 2009-08-21 ji jautusi katės išmatų kvapą koridoriuje. Tai patvirtino D. C., kuri nurodė, kad 2009-08-21 bendrame koridoriuje grįžusi iš darbo rado katės išmatas. V. C. nurodė, kad žmona jam parodžiusi išmatas bendrame koridoriuje. Papildomai D. C. paaiškino, kad ji kiekvieną mėnesio dešimtadienį valydama bendrą koridorių prirenka semtuvėlį katės išmatų. Visi nukentėję patvirtino, kad kitų kačių laiptinėje nėra matę.

Institucijos, kurios nutarimas skundžiamas, bei protokolą surašiusios institucijos atstovas taip pat prašė skundą atmesti. Nurodė, kad 2009-08-31 gavo nukentėjusiųjų pareiškimą dėl to, kad katė išsituštino bendrame koridoriuje. Nuvyko apžiūrėti, įsitikinus, kad kita katė į bendrą koridorių negali patekti, nes trijų butų laiptinė rakinama, buvo surašytas protokolas.

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovados tyrėja Sonata Savickaitė surašė 2009-09-11 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P358279/10-17-AP-485 V. Š. (b. l. 24). Protokolas buvo surašytas už tai, kad 2009-08-21, apie 18 val. 00 min., V. Š. katė P. atliko gamtinius reikalus bendro naudojimo koridoriuje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tuo V. Š. pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr. 1630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių 40 punkto reikalavimus. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009-10-01 nutarimu Nr. A11-4969 V. Š. paskirta 50 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 110 straipsnio 1 dalyje (b. l. 3, 10).

ATPK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų.

Pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-09-10 sprendimu Nr. 1-630 patvirtintų Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių (galioja iki 2010-01-01) 40 punktą, gyvūno savininkas ar juo besirūpinantis asmuo privalo laikytis sanitarijos ir higienos reikalavimų bei užtikrinti, kad gyvūnas nedarytų žalos aplinkai, neterštų laiptinės, lifto ir kitų bendrojo naudojimo vietų.

Teismas pripažįsta, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad 2009-08-21 V. Š. priklausanti katė išsituštino bendrame koridoriuje, o jos šeimininkė ekskrementų neišvalė. Tokias aplinkybes patvirtina nukentėjusiųjų 2009-08-25 skundas Fabijoniškių policijos nuovados viršininkui (b. l. 13), kuriame nurodytas 2009-08-21 padarytas pažeidimas. Vėliau tiriant pareiškimą nukentėjusiosios I. J. ir D. C. surašė paaiškinimus, kuriuose patvirtino, kad tik viena V. Š. iš bendrame koridoriuje gyvenančių šeimų laiko katę. Katė dažnai išleidžiama į bendrą koridorių, kuriame atlieka gamtinius reikalus, dėl ko koridoriuje tvyro smarvė. Tokius pat paaiškinimus nukentėję davė ir teismo posėdžio metu. Nukentėjusiųjų paaiškinimai yra nuoseklūs, juose prieštaravimų nenustatyta, asmeninio nusistatymo prieš pareiškėją, dėl ko galėjo būti duodami neteisingi paaiškinimai, taip pat nenustatyta. Tiek nukentėję, tiek protokolą surašiusi policijos pareigūnė patvirtino, kad bendro koridoriaus durys yra rakinamos ir kitos katės ten negali patekti. Tokie parodymai laikomi patikimais, tuo labiau, kad rakinamame koridoriuje gyvena tik trys šeimos, o laiptinė yra 14 namo aukšte.

Tai, kad pažeidimas buvo užfiksuotas ir protokolas surašytas ne pažeidimo padarymo dieną, o vėliau, nėra draudžiama. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato terminų, per kuriuos turi būti surašomas protokolas. ATPK 259 straipsnis numato tik protokolo surašymo paskirtį – padaryto pažeidimo aplinkybių fiksavimą. Terminai numatyti tik administracinių nuobaudų skyrimui (ATPK 35 straipsnis). Pradėti rinkti įrodymus leidžiama ir nuo pirmos pažeidimo padarymo dienos, ir nuo bet kurios kitos dienos. Nors 2009-08-21 nebuvo atlikta laiptinės apžiūra, tačiau kiti įrodymai pakankami pažeidimo padarymo fakto patvirtinimui.

Kaip jau minėta, ATPK 110 straipsnio 1 dalies sankcija numato galimybę skirti nuobaudą nuo įspėjimo iki 200 Lt. Pareiškėja teismui pateikė dokumentus, kad turi du nepilnamečius vaikus (b. l. 6-7), o pati ieško darbo Vilniaus darbo biržoje (b. l. 5). ATPK 30-2 straipsnis numato skiriamos baudos dydžio parinkimo taisykles. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Byloje nebuvo galima nustatyti nei vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pareiškėja nors iš dalies ir pripažino, kad tą dieną katė galėjo priteršti bendrą koridorių, tačiau dėl to visiškai nesigailėjo. Šiuo atveju daroma išvada, kad bauda parinkta tinkamai, kadangi paskirta mažesnė bauda nei nustatytas vidurkis. Todėl laikoma, kad į pareiškėjos turtinę padėtį jau buvo atsižvelgta skiriant baudą Administracinėje komisijoje. Nukentėję asmenys parodė, kad katė laiptinę buvo priteršusi ne pirmą kartą, V. Š. apie tai buvo pranešta, tačiau ji išvadų nepadarė. Ši aplinkybė nėra vertinama kaip sunkinanti aplinkybė, kadangi dėl ankstesnių veikų protokolai nebuvo surašyti, tačiau į ją atkreipiamas dėmesys vertinant pažeidimo sunkumo laipsnį ir veiką padariusio asmens požiūrį į savo veiksmus.

Jei pareiškėja negali baudos sumokėti iš karto, ji gali prašyti baudą paskyrusio organo išdėstyti baudos mokėjimą ilgesniam terminui ATPK 313 straipsnio tvarka.

Administracinio teisės pažeidimo nutarime yra padaryta teisės normos taikymo klaida. Aprašomojoje nutarimo dalyje nurodžius, kad V. Š. veiksmai atitinka ATPK 110 straipsnio 1 dalį, kadangi jais pažeidžiamos Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės, rezoliucinėje dalyje rašoma, kad V. Š. pripažįstama kalta pagal kitą ATPK straipsnį. Teismas šio netikslumo nelaiko esminiu proceso pažeidimu. ATPK 284 straipsnio 2 dalis nustato, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, nustatantį atsakomybę už pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą. Kadangi protokole nurodyti veiksmai buvo tirti ir įrodyti bylos nagrinėjimo metu, jokių pakeitimų daryta nebuvo, tai yra pagrindo vadovautis minėta ATPK 284 straipsnio 2 dalies nuostata.

Dėl paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad skundas nėra pagrįstas ir netenkinamas.

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 124 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą netenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.