Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Viktoras Dovidaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-191-533/13

Teisėja Aušra Valinskienė Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01738-2012-0

2013 m. vasario 18 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Dovidaičio,

nukentėjusiajai S. Š.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p. ir 140 str. 1 d. ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p. – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu penkiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės buvo subendrintos iš dalies sudedant ir R. Š. paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą kankindamas, t.y. jis 2012 m. birželio 18 d. apie 23.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute adresu (duomenys neskelbtini), Grigiškės, Vilnius, kankindamas 3 valandas mušė savo žmoną S. Š. o būtent tyčia sudavė su medine šluota jai ne mažiau kaip 21 smūgį į galvą, kojas bei rankas, su koja sudavė smūgį į veido sritį bei kitas kūno vietas, tuo padarė nukentėjusiajai S. Š.. kraujosruvas bei nubrozdinimus veide, pakaušio srityje, rankose, krūtinės ląstos ir juosmens kairėje pusėje, dešinio klubo srityje, dešinėje kojoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei dešinio alkūnkaulio lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taigi, R. Š. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymą.

Be to, R. Š. nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą, o būtent jis 2012 m. liepos 7 d. apie 13.30 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio elgėsi agresyviai ir tyčia sudavė vieną smūgį S. Š. per galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai S. Š. fizinį skausmą. Taigi, R. Š. nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju apeliantas neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 2 d. 6 p. ir 140 str. 1 d., padarymo. Nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

Iš byloje surinktų ir nustatytų aplinkybių matyti, kad apeliantas turi mažametį vaiką, nedirba, ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, praeityje buvo teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą. Nuteistasis VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas 2 kartus, paskutinį kartą 2008 m. vasario 7 d. – 2008 m. vasario 15 d., diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstinencijos būklė. Vilniaus priklausomės ligų centre nuo 2008 m. kovo 18 d. įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Specialisto išvadoje Nr. 89TPK-552 nurodyta, kad teismo psichiatrijos ekspertizę jam skirti netikslinga (b. l. 103, 104, 106, 109). Nustatytos ir aptartos aplinkybės rodo, jog apeliantas linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir yra socialiai pavojingas, todėl jam, kaip recidyvistui, pirmosios instancijos teismas už nusikaltimą, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos nepažeidė.

Apylinkės teismas, nustatydamas paskirtos bausmės dydį, įvertino tai, jog apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, ką pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad abi veikas jis padarė būdamas neblaivus, kas įtakojo jo elgesį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui, ir pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes už vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 6 p. ir 140 str. 1 d., kurios dydžiai žymiai mažesni nei įstatymo sankcijose numatyti šios rūšies bausmės vidurkiai. Be to, teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę parinko palankesnį nuteistajam bausmių bendrinimo būdą ir paskirtas bausmes iš dalies sudėjo. Todėl nuteistajam paskirtą galutinę laisvės atėmimo vieneriems metams ir devyniems mėnesiams bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą nėra jokio teisinio pagrindo.

Apelianto R. Š. skunde nurodytos aplinkybės, kad jis savo kaltės neneigia, pilnai pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, labai gailisi ir kitos, buvo įvertintos, parenkant jam bausmės rūšį bei jos dydį. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad apeliantas yra vienintelis šeimos maitintojas bei tai, kad būdamas nelaisvėje jis negali dirbti ir mokėti valstybei mokesčius, negali išlaikyti ir prižiūrėti bei rūpintis vaikais, negali turėti esminės reikšmės, skiriant apeliantui bausmę ir nustatant jos dydį, kadangi visos minėtos aplinkybės nesulaikė apelianto nuo nusikalstamų veikų padarymo.

Apeliantas prašo teismo taikyti jam Lietuvos Respublikos BK 77 str. 1 dalies d punkte numatytą lygtinį atleidimą nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimu švelnesne bausme, atlikus ne mažiau kaip vieną trečdalį paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo sprendžia ir sprendimą priima Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, kurios yra sudaromos Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 164 str. 1 d.). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija per įstatymo nustatytą terminą apsvarsto nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti arba netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (Lietuvos respublikos BVK 164 str. 2 d.). Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas vietovės, kurioje yra nuteistojo pataisos įstaiga, apylinkės teismui (Lietuvos Respublikos BVK 164 str. 6 d.). Skundus dėl apylinkės teismo priimto procesinio sprendimo nagrinėja Vilniaus apygardos teismas Lietuvos Respublikos BPK 364 str. nustatyta tvarka. Kaip matyti iš to, kas buvo išdėstyta, apeliantas dėl lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos BK 77 str. 1 dalies d punkte į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos BVK nustatytos tvarkos, todėl teismas šio klausimo nesprendžia. Tačiau, įvertinus skundo turinį, nagrinėjamu atveju būtų tikslinga pasisakyti dėl galimybės taikyti apeliantui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo institutą (Lietuvos Respublikos BK 75 str.). Pažymima, kad nors apeliantui paskirta bausmė ir jo dydis (laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams) atitinka formalius Lietuvos Respublikos BK 75 str. reikalavimus, tačiau šiuo atveju nėra galimybės taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. nuostatas, nes apelianto asmenybė, bei tai, kad jis jau buvo teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neleidžia teismui teigti, kad yra pakankamas pagrindas, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.