Šiaulių apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui R. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, tretieji asmenys – Vilniaus apygardos teismas, A. U., N. C. ir A. K., dėl konstitucinių teisių pažeidimo, trukdymo realizuoti teises į gynybą, žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl Jonavos rajono apylinkės teismo ir teisėjų V. P. ir D. K. apgaulės ir sukčiavimo baudžiamoje byloje Nr. 1-15-831/2009 LR CPK 5 str. pagrindu ieškiniu atsakovui Lietuvos Respublikai ir tretiesiems asmenims Jonavos rajono apylinkės teismui ir teisėjams V. P. ir D. K. ieškovas kreipėsi teisminės gynybos į trečiąjį asmenį Vilniaus apygardos teismą civilinėje byloje Nr. 2-6163-619/2009. 2010-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6163-619/2010 trečiasis asmuo Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. K. nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus. Pašalinus ieškinio trūkumus iki nustatyto termino, ieškovui nebuvo suteikta teisinga informacija apie civilinės bylos eigą, nes civilinės bylos išnagrinėjimas buvo vilkinamas iki 2010-11-27. Lietuvos Aukščiausiame Teisme ieškovo kasacinis skundas baudžiamoje byloje Nr. 1-15-831/2009 buvo išnagrinėtas ir atmestas. Tada 2010-12-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3826-104/2010 trečiasis asmuo Vilniaus apygardos teismas ir teisėja N. C. informavo, kad nusišalino nuo ieškovo minėto ieškinio nagrinėjimo. Į ieškovo 2011-02-21 pareiškimą dėl minėto ieškinio išnagrinėjimo vilkinimo 2011-02-25 rašte Nr. CR64 trečiasis asmuo Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. U. nesuteikė teisingos informacijos apie minėto ieškinio eigą. Dėl trečiojo asmens Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų A. K., N. C. ir A. U. veiksmų Lietuvos apeliaciniam teismui ieškovas negalėjo įrodyti, kad jo minėtas ieškinys yra nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Išnagrinėjimo rezultatas galėjo turėti įtakos ne tik baudžiamosios bylos Nr. l-15-813/2009 kasaciniam nagrinėjimui, bet ir Jonavos rajono apylinkės teisime nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-289-737/2010 sprendimui. Į ieškovo 2011-04-14 pareiškimą dėl minėtos bylos vilkinimo 2011-04-22 rašte Nr. CR 127 Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. U. nesuteikė teisingos informacijos apie proceso eigą. Dėl trečiųjų asmenų Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos A. U. veiksmų ieškovui buvo toliau sudaromi nepatogumai ir trukdoma gintis Jonavos rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-289-737/2010 arba Nr. 2-1539-598/2011.

Tik į ieškovo 2011-04-26 skundą, 2011-05-02 pareiškimą ir 2011-05-19 pareiškimą dėl minėto ieškinio išnagrinėjimo trečiasis asmuo Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. U. pateikė teisingą informaciją, kad trečiasis asmuo Vilniaus apygardos teismas ir teisėja A. K. 2010-06-10 nutartyje, ir teisėja N. C. 2010-12-31 nutartyje pateikė klaidingą informaciją apie civilinės bylos numerį, ir dėl to buvo vilkinamas minėto ieškinio priėmimas ir išnagrinėjimas. Dėl to ieškovui buvo sudaromi nepatogumai ir trukdoma gintis ne tik Jonavos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011, bet ir vilkinamas ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-6131-619/2011 priėmimas ir išnagrinėjimas bei negalimas ieškovo teisių ir teisėtų interesų gynimas baudžiamojoje byloje Nr. I-15-813/2009 nuo neteisėtų Jonavos rajono apylinkės teismo ir teisėjų V. P. ir D. K. veiksmų Lietuvos Aukščiausiame Teisme.

Tokiais Vilniaus apygardos teismo ir teisėjų A. K., N. C., A. U. veiksmais, nesuteikiant teisingos informacijos ir vilkinant ieškovo ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-6131-619/2011 priėmimą ir išnagrinėjimą jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, kurią privalo atlyginti atsakovas Lietuvos Respublika.

Padarytą 200650 litų turtinę žalą įrodo ieškinys, civilinės bylos Nr. 2-6131-619/2010 eiga ir medžiaga, pagrindžia šios aplinkybės: dėl trečiųjų asmenų tyčinių neteisėtų veiksmų nepanaikinta ieškovui paskirta 650 Lt bauda, kol kasacine tvarka buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. I-15-831/2009; dėl trečiųjų asmenų tyčinių neteisėtų veiksmų neišnagrinėtas 200650 Lt ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-6131-619/2011, kol kasacine tvarka buvo išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. I-15-831/2009 ir nagrinėta civilinė byla Nr. 2-1539-598/2011.

Patirtą 100000 litų neturtinę žalą įrodo 2010-11-30 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. I-15-831/2009, 2010-06-10, 2010-12-31, 2011-05-20 nutartys civilinėje byloje Nr. 2-6131-619/2010, 2011-02-25 raštas Nr. CR 64, 2011-04-22 raštas Nr. CR 127, 2011‑05‑20 raštas Nr. CR 173 bei 2011-04-19, 2011-06-02 Lietuvos apeliacinio teismo nutartys ir pagrindžia šios aplinkybės: dėl trečiųjų asmenų tyčinių neteisėtų veiksmų yra nebegalimas ieškovo teisių į gynybą realizavimas kasacinėje instancijoje baudžiamoje byloje Nr. I-15-831/2009 nuo neteisėtų Jonavos rajono apylinkės teismo ir teisėjų V. P. ir D. K. veiksmų bei nuo neteisėtų Kauno apygardos teismo veiksmų, dėl trečiųjų asmenų tyčinių neteisėtų veiksmų ieškovui buvo sudaryti nepatogumai ir trukdoma veiksmingai ginti nuosavybę baudžiamojoje byloje Nr. I-15-831/2009 ir civilinėje byloje Nr. 2-1539-598/2011; dėl tyčinių neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų buvo vilkinamas ieškinio priėmimas ir išnagrinėjimas civilinėje byloje Nr. 2-6131-619/2010, pažeidžiant ir suvaržant ieškovo teisę gauti teisingą informaciją.

Tretieji asmenys į teismo posėdį taip pat neatvyko, pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas Vilniaus apygardos teismui 2010-05-30 pateikė ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, tretieji asmenys – Jonavos rajono apylinkės teismas ir teisėjai V. P., D. K., dėl pažeistų teisių gynimo ir žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismas 2010-06-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6131-619/2010 (padaryta rašymo apsiriko klaida nurodant neteisingą civilinės bylos numerį, t. y. Nr. 2-6163-619/2010), motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė procesinių dokumentų priedų nuorašų, patvirtintų dokumentų kopijų, įrodymų dėl patirtos turtinės žalos ir nedetalizavo patirtos neturtinės žalos, pasiūlė ieškovui pašalinti ieškinio trūkumus.

Vilniaus apygardos teismas 2010-07-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6131-619/2010, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Vilniaus apygardos teismas 2011-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6131-619/2010, motyvuodamas tuo, kad ieškovas negavo teismo nutarties, nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010-07-23 nutartį ir pasiūlė ieškovui pašalinti 2010-06-10 nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas siekė pašalinti 2010-06-10 nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, tačiau procesinius dokumentus pateikė kartu su kitais dokumentais į kitą civilinę bylą Nr. 2-3826-104/2010, todėl ieškovo procesiniai dokumentai teisėjai į bylą nebuvo perduoti.

Vilniaus apygardos teismas 2011-06-27 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6131-619/2010, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepašalino ieškinio trūkumų, ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ji padavusiam asmeniui.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011-11-03 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011-06-27 nutartį panaikino ir perdavė ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

2012-02-23 Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko A. D. nutartimi byla perduota nagrinėti Šiaulių apygardos teismui.

Ieškovas iš esmės kelia klausimą dėl žalos atlyginimo, o žalos atsiradimo priežastimi įvardija Vilniaus apygardos teismo 2010-07-23 ir 2011-06-27 nutartis, nes jose buvo padaryta teisės taikymo klaidų, taip pat teismo veiksmus, kai į vieną civilinę bylą teikti procesiniai dokumentai buvo užregistruoti kitoje civilinėje byloje. Ieškovas teigia, kad dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų civilinėje byloje Nr. 2-6131-619/2010 jam buvo padaryta 200650 Lt turtinė ir 100000 Lt neturtinė žala.

Pasisakant dėl Vilniaus apygardos teismo veiksmų, kai ieškovo procesiniai dokumentai buvo užregistruoti ne toje civilinėje byloje, pažymėtina, kad 2010 metų birželio mėnesį Vilniaus apygardos teisme be civilinės bylos Nr. 2-6131-619/2010 buvo nagrinėjamos dar 6 civilinės bylos pagal ieškovo A. B. ieškinius dėl įvairių teisių pažeidimo. Ieškovas, teikdamas procesinius dokumentus dėl ieškinio trūkumų šalinimo, nurodė ne tą bylos numerį ir teismas, kuriame nagrinėjamos kelios to paties ieškovo iškeltos bylos, suklydo registruodamas procesinius dokumentus, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismo veiksmai buvo tyčinis siekis vilkinti civilinės bylos Nr. 2-6131-619/2010 nagrinėjimą.

Kaip matyti iš bylos duomenų, 2010-07-23 nutartis nebuvo apskųsta, nes ieškovui nepavyko įteikti teismo procesinių dokumentų. Šios bylos kontekste svarbu yra tai, kad savo teisių įgyvendinimu turi rūpintis šalys, nes tik subjektinės teisės turėtojas turi galimybę nuspręsti, ar ginti turimą teisę. Civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo (pareiškėjo) iniciatyva; teismas negali iškelti civilinės bylos savo iniciatyva, taip pat niekas negali priversti ieškovo pareikšti ieškinio; šalys taip pat nustato bylos nagrinėjimo dalyką, teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo; teismas negali grįsti sprendimo šalių nenurodytais faktais (CPK 5, 12, 13, 178, 179 straipsniai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, pareikšiantis ieškinį, privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas, nes nėra teisminio nagrinėjimo dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartis A. A. v. AB ,,Lietuvos paštas” byloje Nr. 3K-3-271/1999; 2000 m. vasario 21 d. nutartis M. J. v. K. B. ir kt. byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. gegužės 2 d. nutartis V. M. v. UAB ,,Seta” irkt. byloje Nr. 3K-3-179/2007; kt.). Taigi, pareiškėjui 2010-06-02 pateikus ieškinį teismui, vėliau siekus pašalinti ieškinio trūkumus, tačiau padavus procesinius dokumentus ne į tą bylą, ir tik 2011-04-14 pareiškimu kreipusis į teismą dėl informacijos suteikimo apie civilinės bylos eigą, konstatuotina, kad pareiškėjas iš esmės pats nebuvo atidus ir rūpestingas, tinkamai nesidomėjo bylos eiga, todėl tik 2011-05-20 paaiškėjo, kad registruojant teisme gautus pareiškėjo procesinius dokumentus pagal juose nurodytus bylų numerius buvo padaryta klaida. Taip pat pažymėtina, kad teismo padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant iš dalies neteisingą civilinės bylos numerį nedaro 2010-06-10 nutarties neteisėta, juolab kad 2010-07-23, 2011-05-20 bei 2011-06-27 nutartyse yra nurodytas teisingas bylos numeris. Apibendrinant tai, kas pasakyta, negalima teigti, kad Vilniaus apygardos teismas vilkino procesą civilinėje byloje Nr. 2-6131-619/2010.

Negalima sutikti ir su ieškovo teiginiais, neva dėl užsitęsusio civilinės bylos Nr. 2-6131-619/2010 nagrinėjimo jam buvo trukdoma gintis kitose bylose. Ieškovas šiuo atveju pateikė tik deklaratyvius teiginius, tačiau nenurodė jokių pagrįstų argumentų, kokią įtaką civilinės bylos Nr. 2-6131-619/2010 išnagrinėjimas turėtų jo minimų baudžiamųjų ir civilinių bylų nagrinėjimui ir kokiu būdu jam buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje pasisakė ir dėl ieškovo ieškinyje civilinėje byloje Nr. 2-6131-619/2010 nurodomų Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų veiksmų, kuriuos iš esmės laikė nešališkais. Tai reiškia, kad aplinkybės, susijusios su neišnagrinėta civilinė byla Nr. 2-6131-619/2010, nesutrukdė nei ieškovui gintis baudžiamojoje byloje, nei kasacinės instancijos teismui priimti galutinę ir neskundžiamą nutartį.

Įvertinus tai, kad 2011-06-27 Vilniaus apygardos teismo nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2011-11-03 nutartimi panaikino, yra pagrindas pasisakyti dėl 2011-06-27 nutartimi galimai ieškovui padarytos žalos. Atkreiptinas dėmesys, kad nei ieškovo ieškinio, nei patikslinto ieškinio reikalavimuose nedetalizuojama ir tiksliai nenurodoma kokias konkrečias ieškovo teises pažeidė tretieji asmenys.

CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Iš CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos darytina išvada, kad joje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuo atveju, kai jie padaryti vykdant teisingumą, o ne už žalą, padarytą kitais teisėjo ar teismo pareigūnų veiksmais. Skirtingai nuo CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos, pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal civilinio proceso normas. Toks aiškinimas paremtas CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos nuostata – „nagrinėjant civilinę bylą“.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija reglamentuota įstatymuose (pvz., Teismų įstatyme, baudžiamojo ir civilinio proceso kodeksuose ir kt.). Civilinio proceso kodekse nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę į apeliaciją ir kasaciją, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas gali būti peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas.

Teisėjo kaltė gali būti nustatyta tik tuo atveju, kai padaryta akivaizdžių ir šiukščių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti (CK 6.248 straipsnis); sprendžiant teisėjo kaltės klausimą, būtina nustatyti, kad teisėjas, priimdamas procesinį sprendimą, ne tik aiškiai pažeidė įstatymus, bet kad ir kitas teisėjas tokioje pačioje situacijoje būtų pasielgęs kitaip. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio mėn. 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti ir kt.

Teismas pažymi, kad tai, jog teisėjas priimdamas nutartį padarė klaidą, dar neįrodo teisėjo kaltės. LR CPK 332 str. nustato, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, priima atskirąją nutartį. Nagrinėjamu atveju nutartį priėmusiam teisėjui nebuvo taikyta drausminė atsakomybė, o aukštesnės instancijos teismas nepriėmė atskirosios nutarties. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-06-27 nutartyje nebuvo padaryta akivaizdžių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų, kurių kvalifikuotas teisėjas neturėtų daryti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nenustačius trečiųjų asmenų kaltės, kaip to reikalauja CK 6.272 str. 2 d., nėra pagrindo tenkinti ieškovo ieškinio ir spręsti klausimo dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio nustatymo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje instancinė teismų sistema užtikrina asmenų procesinių teisių pažeidimų kontrolę, t. y. ieškovui pasinaudojus savo procesinėmis teisėmis ir apskundus Vilniaus apygardos teismo 2011-06-27 nutartį Lietuvos apeliaciniam teismui, jokios ieškovo teisės nebuvo pažeistos, jo ieškinys priimtas ir šiuo metu nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Šiaulių apygardos teismą.