- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-24
- Bylos Nr.
- AS-146-410-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Stasys Gudynas
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro, valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui
- Pareiškėjas
- I. P., R. S., A. O., J. N. J., M. S., J. S., A. Š., L. S., A. P., D. J., L. B., I. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gudyno ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. P., R. S., A. O., J. N. J., M. S., J. S., A. Š., L. S., A. P., D. J., L. B. ir I. B. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialui, valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2007 m. rugsėjo 17 d. valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo sprendimą Nr. S(5.1.14)-34882 ir 2007 m. lapkričio 10 d. valstybės įmonės Registrų centras sprendimą Nr. (1.4./1060)s-7713 bei įpareigoti valstybės įmonę Registrų centras per dešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ištaisyti neteisingus nekilnojamojo turto kadastre įrašytus duomenis ir atlikti su tuo susijusius pakeitimus nekilnojamojo turto kadastre, t.y. R. S. nuosavybės teisėmis priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalų Nr. iš (duomenys neskelbtini) pakeisti į (duomenys neskelbtini), A. O. nuosavybės teisėmis priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalų Nr. iš (duomenys neskelbtini) pakeisti į (duomenys neskelbtini), J.N.J. nuosavybės teisėmis priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalų Nr. iš (duomenys neskelbtini) pakeisti į (duomenys neskelbtini), M. S. ir J. S. nuosavybės teisėmis priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti į (duomenys neskelbtini), A. Š. nuosavybės teisėmis priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti į (duomenys neskelbtini), L. S. nuosavybės teisėmis priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti į (duomenys neskelbtini), I. P. ir A. P. nuosavybės teisėmis priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti į (duomenys neskelbtini), D. J. nuosavybės teisėmis priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti į (duomenys neskelbtini), L. B. ir I. B. nuosavybės teisėmis priklausančios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti į (duomenys neskelbtini) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies, panaikindamas 2007 m. rugsėjo 17 d. valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo sprendimą Nr. S(5.1.14)-34882 ir 2007 m. lapkričio 10 d. valstybės įmonės Registrų centras sprendimą Nr. (1.4./1060)s-7713 bei įpareigodamas valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialą per penkias darbo dienas išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų ištaisymo iš naujo. Pareiškėjų prašymas dėl išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, konstatavus, jog rašytinis prašymas dėl išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nepateiktas.
2008 m. birželio 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjos I. P. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo patenkino iš dalies, priteisdamas pareiškėjai iš valstybės įmonės Registrų centro bei valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo lygiomis dalimis 1214,70 Lt litų atstovavimo išlaidų. Teismas vadovavosi Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, 45 straipsnio 1 dalimi, Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punktu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, jog I. P. pateikė pinigų priėmimo kvitus ir atlikto darbo ataskaitą, iš kurios matyti suteiktos teisinės pagalbos pobūdis: skundo ir patikslinto skundo surašymas, atstovavimas 2008 m. kovo 5 d., 2008 m. balandžio 14 d. teismo posėdžiuose. Šios išlaidos pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalį yra atlygintinos. Vadovaujantis minėtomis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio dydžio (8.2., 8.18, 9 p.) nurodyta, jog už atstovavimą teismo posėdžių metu I. P. priteistina suma 240 Lt. Teismas nusprendė, jog nors I. P. prašomos atlyginti išlaidos neviršija rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atsižvelgiant į minėtų rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus ir į tai, kad skundas patenkintas iš dalies, priteistinų atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 1100 Lt. Kadangi, kaip patvirtino byloje esantis žyminio mokesčio kvitas, I. P. sumokėjo teismui 114,70 Lt, žyminio mokesčio, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalies nuostatas, sumokėtas 114,70 Lt žyminis mokestis jai priteistas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi, iš dalies patenkinęs atsakovo valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį pakeitė, priteisdamas pareiškėjai I. P. iš atsakovų valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo bei valstybės įmonės Registrų centras po 325 Lt teismo išlaidų. Pareiškėjai priteistinų teismo išlaidų suma buvo atitinkamai sumažinta atsižvelgus į bylos sudėtingumą, pareiškėjos advokato surašyto skundo turinį.
III.
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – I. P. prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas teigia, jog byloje administracinis ginčas tarp pareiškėjų ir atsakovų nebuvo išspręstas iš esmės, nebuvo pasiektas galutinis materialusis teisinis rezultatas vienos ar kitos proceso šalies naudai. Tuo tarpu ABTĮ 44 straipsnio nuostatos aiškiai apibrėžia, kokia šalis turi teisę gauti iš kitos šalies teismo išlaidų atlyginimą - ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsakovas nurodo, jog tokią šalį galima vienareikšmiškai įvardinti kaip bylą laimėjusią šalį, kadangi teismo sprendimo priėmimas šalies naudai reiškia, kad ta šalis teisminės gynybos keliu pasiekė norimą materialųjį teisinį rezultatą - apgynė savo pažeistas teises (ar teisėtus interesus). Šiuo atveju teismas pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, nėra aiškios proceso šalies, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, todėl bendra bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė negali būti taikoma. Tai, kad pareiškėjos (taip pat ir kitų pareiškėjų) negalima įvardinti net ir iš dalies laimėjusia bylą šalimi, atsakovo teigimu, patvirtina tai, kad skundo patenkinimas iš dalies pareiškėjams nedavė jokio materialinio teisinio rezultato, kurį būtų galima laikyti jiems naudingu ir pagal tą naudą spręsti, kokia dalis patirtų išlaidų galėtų būti atlyginta. Atsakovas remiasi skundo pagrindu bei dalyku ir teismo sprendimo motyvais, paaiškindamas, jog pareiškėjai prašė panaikinti atsakovų sprendimus bei įpareigoti ištaisyti klaidas, motyvuodami tuo, kad jie iš esmės yra nepagrįsti ir neteisėti, pažeidžia pareiškėjų teises; tuo tarpu teismas skundą tenkino ne pareiškėjų nurodytais pagrindais (dėl to, kad atsakovų priimti sprendimai yra iš esmės neteisėti ir pažeidžia pareiškėjų teises), o dėl to, kad skundžiami sprendimai apskritai nelaikytini sprendimais, dėl to, kad jie priimti nesivadovaujant bendraisiais viešojo administravimo principais (nors pareiškėjai to neteigė ir neįrodinėjo), reikalavimais administracinėms procedūroms ir administracinių sprendimų turiniui (nenurodyti atsisakymo taisyti klaidas motyvai, nenurodytas apskundimo terminas ir kt.). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų prašymas iš esmės nebuvo išnagrinėtas, todėl atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymą ir priimti motyvuotą sprendimą. Kadangi šiuo atveju nėra bylą laimėjusios proceso šalies (teismo sprendimas negali būti laikomas materialiuoju teisiniu atžvilgiu palankesniu kuriai nors iš šalių), nėra pagrindo, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, priteisti patirtas išlaidas. Atsakovo teigimu, teismas savo išvadų tinkamai nepagrindė, pažeisdamas ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 6 dalių nuostatas.
Atsakovo manymu, teismas negalėjo priteisti atstovavimo išlaidų ir dėl to, jog prašymas bei atstovavimo išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti nesilaikant Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje nustatytos tvarkos, netinkamai pritaikė ABTĮ 1 straipsnio 2 dalį bei 44 straipsnio 6 dalį. ABTĮ 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas vadovaujasi CPK normomis, kai ABTĮ jas tiesiogiai nurodo. ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis yra specialioji norma kitų šio įstatymo normų, reglamentuojančių išlaidų atlyginimo tvarką, atžvilgiu, kadangi minėta norma reglamentuoja būtent atstovavimo išlaidų atlyginimo tvarką, ji tiesiogiai teikia nuorodą į CPK. ABTĮ 44 str. 6 d. vienareikšmiai nurodo, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jokių išimčių, jog atstovavimo išlaidų klausimas pagal CPK normas spręstinas ne visa apimtimi, o tik dėl tam tikrų klausimų, minėta nuostata nenumato. Atsakovas daro išvadą, jog sprendžiant prašymus administracinėse bylose dėl tokių išlaidų atlyginimo, taikytinos visos CPK normos, kurios reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Teismas šiuo atveju taikė tik CPK 98 straipsnio 2 dalį, nors to paties straipsnio (taikytinas pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį) 1 dalyje įtvirtinta bendroji norma numato absoliutų draudimą priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Kadangi I. P. prašymo dėl išlaidų atlyginimo raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu nebuvo pateikusi iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjos prašymą dėl išlaidų atlyginimo priteisimo, nenurodydamas jokių motyvų (ABTĮ 106 str. 1 d. 5 p.), kodėl imperatyvi CPK 98 str. 1 d. norma šiuo atveju netaikytina. Daroma išvada, kad teismas netinkamai taikė ABTĮ 44 str. 6 d., CPK 98 str.
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atskirajame skunde sutinka su valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atskirajame skunde išdėstytais argumentais dėl ABTĮ 45 straipsnio 1 dalies taikymo, dėl to, kad tik pats prašymas dėl išlaidų atlyginimo gali būti pateiktas ir po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (ne vėliau, kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo), o išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų pateikimas po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos negalimas (toks aiškinimas atitinka ir CPK 98 str. 1 d. nuostatas). Pažymima, kad reikalavimas pateikti išlaidų dydį pagrindžiančius įrodymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos užtikrina proceso operatyvumo ir koncentruotumo principus, šalių lygiateisiškumo principą (šalies teisę išsamiai susipažinti su pateikiamais įrodymais, pateikti išsamius atsikirtimus į juos, imtis kitų teisinių priemonių savo teisėms apginti).
Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota (ABTĮ 106 str. 1 d. 5 p., 86 str. 1 d., 87 str. 4 d. 2, 3, 4 p.), teismas nemotyvavo atitinkamų teisės normų, reglamentuojančių atstovavimo išlaidų atlyginimą, taikymo (pvz., teismas taikė CPK 98 str. 2 d., tačiau netaikė to paties straipsnio 1 d., nors ABTĮ 44 str. 6 d. numato CPK normų taikymą; nemotyvavo ABTĮ 45 str. 1 d. taikymo). Pažymima, kad teismas nepasisakė dėl atsakovų argumentų, nenurodė jų atmetimo pagrindo.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo su atskirojo skundo argumentais sutinkąs, prašo atskirąjį skundą patenkinti.
Pareiškėja I. P. atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Pareiškėja pažymi, kad teismas skundą iš dalies patenkino, atsakovai sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Jos manymu, nėra pagrindo teigti, jog dėl to, kad skundo reikalavimas nebuvo patenkintas pilnai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo negalėjo būti patenkintas (ABTĮ 1 straipsnio 2 dalis, CPK 93 str.). Pareiškėja pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas nebuvo patenkintas pilnai, priteistų išlaidų suma buvo sumažinta dvigubai, kad dėl to, jog atsakovai tinkamai nesprendė pareiškėjų prašymų ne ginčo tvarka, teko kreiptis į teismą, kad sprendimai buvo panaikinti todėl, jog nebuvo teisėti bei pagrįsti. Atskirojo skundo motyvai, jog teismas be teisinio pagrindo svarstė prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir priėmė skundžiamą nutartį, pareiškėjos manymu, neatitinka teisės normų, reglamentuojančių išlaidų atlyginimą, nes ABTĮ 45 str. išsamiai, aiškiai ir suprantamai reglamentuoja sprendimo dėl išlaidų atlyginimo priėmimo klausimus, atitinkamoje dalyje CPK normos gali būti taikomos tik tokia apimtimi, kiek to nereglamentuoja ABTĮ. ABTĮ 45 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu gali būti pateikiamas tiek iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tiek ir ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Teiginiai, esą per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo gali būti pateiktas tik prašymas dėl išlaidų atlydinimo, o išlaidų apskaičiavimas ir pagrindimas ne, pareiškėjos manymu, nelogiški, pagal ABTĮ 45 straipsnio 1 dalį prašymo pateikimas apima tiek paties prašymo, tiek išlaidų apskaičiavimo bei pagrindimo pateikimą (nėra elementarios logikos teikti prašymą dėl išlaidų atlyginimo, neteikiant jį pagrindžiančių dokumentų ir išlaidų apskaičiavimo).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis). Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti jam sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, transporto išlaidas, gyvenamosios patalpos nuomos teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas (44 straipsnio 2 dalis).
Rašytinis prašymas dėl išlaidų atlyginimo teismui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pareiškėja I. P., nepažeisdama įstatymo nustatyto termino, prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo su išlaidas patvirtinančiais dokumentais pateikė 2008 m. gegužės 15 d. Pažymėtina, jog nėra pagrindo Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatas aiškinti kaip nustatančias, jog prašymai dėl teismo išlaidų atlyginimo gali būti pateikiami ir per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o išlaidas pagrindžiantys dokumentai - tik iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teismo išlaidas pagrindžiantys dokumentai neatskiriami nuo pačių prašymų dėl šių išlaidų atlyginimo, todėl gali būti pateikiami, kaip ir prašymai, ir įsiteisėjus teismo sprendimui. CPK 98 straipsnio nuostata, reikalaujanti išlaidas pagrindžiančius dokumentus pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, administracinių bylų teisenoje netaikytina, nes prašymų dėl teismo išlaidų atlyginimo bei šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikimo administracinėse bylose tvarką išsamiai reglamentuoja ABTĮ 45 straipsnis, kuris nustato kitokias taisykles nei CPK (pagal jas ir prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo ir dokumentai, pagrindžiantys patirtas išlaidas, gali būti pateikti ne tik iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, bet ir po jo, ne vėliau kaip per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo). Konstatuotina, jog ABTĮ 44 straipsnio 6 dalies nuoroda į CPK neapima prašymų dėl teismo išlaidų atlyginimo pateikimo ir nagrinėjimo administracinėse bylose procedūrinių taisyklių, aptartų ABTĮ 45 straipsnyje.
Nėra pagrindo sutikti su atsakovo tvirtinimu, jog byla visiškai nebuvo išspręsta pareiškėjų naudai. Tai, kad byla buvo iš dalies išspręsta pareiškėjų naudai, patvirtina teismo sprendimas, iš kurio aiškiai matyti, jog dalis pareiškėjų reikalavimų buvo patenkinta. Pareiškėjo reikalavimų patenkinimas iš dalies suteikia pareiškėjui teisę remiantis ABTĮ 44 straipsniu reikalauti proceso išlaidų atlyginimo. Kadangi, kaip matyti iš teismo sprendimo, pusė pareiškėjos reikalavimų buvo patenkinti iš dalies (panaikintas 2007 m. rugsėjo 17 d. valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo sprendimas Nr. S(5.1.14)-34882 ir 2007 m. lapkričio 10 d. valstybės įmonės Registrų centras sprendimas Nr. (1.4./1060)s-7713, tačiau įpareigota ne ištaisyti nekilnojamojo turto kadastro duomenis, kaip reikalavo pareiškėjai, o per penkias darbo dienas išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų ištaisymo iš naujo), pareiškėja I. P., prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais pateikusi laikydamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, turi teisę į patirtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pateiktos advokato darbo ataskaitos ir mokėjimo dokumentų (b.l.180, 166-168), pareiškėja I. P. byloje naudojosi advokato paslaugomis. Šios pareiškėjos pasamdytas advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose ir surašė pareiškėjų skundą. Advokatui už paslaugas sumokėjo būtent pareiškėja I. P. Taip pat būtent ji sumokėjo žyminį mokestį už skundą (b.l.2).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 2 d. nutartimi patenkindamas atsakovo Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutarties, pakeitė minėtą nutartį sumažindamas pareiškėjai iš abiejų atsakovų priteistas teismo išlaidas (vietoj 2008 m. birželio 4 d. nutarties rezoliucinėje nurodytos 1214,70 Lt sumos, nutarė, kad pareiškėjai iš atsakovų priteistina iš viso 650 Lt teismo išlaidų (325 Lt iš atsakovo Valstybės įmonės Registrų centras Vilniaus filialo ir 325 Lt iš atsakovo Valstybės įmonės Registrų centras). Taigi atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro atskirajame skunde pateiktas atsakovo prašymas dėl teismo išlaidų priteisimo yra išnagrinėtas ir išspręstas iš esmės dėl abiejų atsakovų, todėl dar kartą keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartį nėra pagrindo. Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo 2008 m. liepos 2 d. nutartis yra įsiteisėjusi ir pagal šią nutartį skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 4 d. nutarties rezoliucinė dalis išdėstyta taip : „Priteisti I. P. iš valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 325 (tris šimtus dvidešimt penkis litus). Priteisti I. P. iš valstybės įmonės Registrų centro 325 (tris šimtus dvidešimt penkis litus)“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.