Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinio reikalavimą atsakovei R. R. dėl leidimo paimti žemės sklypus visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, trečiasis asmuo Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždaroji akcinė bendrovė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ieškinyje atsakovei R. R. pareiškė tokius reikalavimus:

1) leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. 1 P-332-( 1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalių paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytas atsakovės R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir kurių bendras plotas 0,5687 ha, dalis: 933/2800 dalį sklypo, kurio plotas 0,2800 ha ir kurio kadastro numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), 763/2289 dalį sklypo, kurio plotas 0,2289 ha ir kurio kadastro numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini) bei 199/598 dalį sklypo, kurio plotas 0,0598 ha ir kurio kadastro numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šias žemės sklypų dalis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. 1P-332-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalių paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodytiems tikslams - Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje;

2) nustatyti, kad atsakovei R. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. 1P-332-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalių paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir kurių bendras plotas 0,5687 ha, dalis dydis yra: 933/2800 dalį sklypo, kurio plotas, 0,2800 ha ir kurio kadastro numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), - 7 448 Eur; 763/2289 dalį sklypo, kurio plotas 0,2289 ha ir kurio kadastro numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), - 6 088 Eur bei 199/598 dalį sklypo, kurio plotas 0,0598 ha ir kurio kadastro numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), - 1 590 Eur.

Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 2 d. nutartimi leido ieškovei įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. 1 P-332-( 1.17 E.) nurodytas atsakovės R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas, žemės sklypų, kurių bendras plotas 0,5687 ha, dalis: 933/2800 dalį sklypo, kurio plotas 0,2800 ha ir kurio kadastro numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), 763/2289 dalį sklypo, kurio plotas 0,2289 ha ir kurio kadastro numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini) bei 199/598 dalį sklypo, kurio plotas 0,0598 ha ir kurio kadastro numeris yra Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šias žemės sklypų dalis Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje.

Ieškinio ir jo priedų kopijos bei pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovei R. R., kurios gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, buvo išsiųstas 2019 m. gruodžio 3 d. Atsakovei įteiktinus paminėtus procesinius dokumentus įteikiančioji institucija gavo 2019 m. gruodžio 10 d. (reg. Nr. DOK-36371) ir 2019 m. gruodžio 14 d. procesinius dokumentus įteikė atsakovei asmeniškai (reg. Nr. DOK-2130).

2019 m. gruodžio 18 d. (reg. Nr. DOK-36614) teisme gautas atsakovės R. R. elektroninis laiškas, kuriame atsakovė nurodė, kad ji nori nesutikti su jos žemės nuosavybės paėmimu, kadangi bus paimta tik dalis, o kita dalis atsakovei nereikalinga. Nurodė, kad atsakovė nori parduoti visą savo žemės dalį, kadangi negyvena Lietuvoje, kad kaina gali būti derinama. Nurodė, kad atsakovė nesutinka pasirašyti jai priklausančios žemės dalies paėmimo dokumentų, kadangi ieškovė iš sklypo išsirenka jai naudingiausius žemės plotus. O kas ieškovei nenaudinga, tą žemės plotą palieka atsakovei. Nurodė, kad atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktomis jai priklausančio žemės sklypo paėmimo-pirkimo sąlygomis. Atsakovė reikalauja, kad ieškovė paimtų (nupirktų) visą jai priklausančią 1/3 sklypo dalį, tai yra 0,6303 ha, po 250 Eur už vieno aro kainą. Atsakovės nuomone, tai yra palankiausias sprendimas atsakovei ir ieškovei.

Atsakovė R. R. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį trūkumų nepašalino, todėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi atsakovės R. R. atsiliepimas į ieškinį laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. 2020 m. balandžio 1 d. nutartis atsakovei išsiųsta 2020 m. balandžio 3 d. Atsakovei įteiktiną 2020 m. balandžio 1 d. nutartį įteikiančioji institucija gavo 2020 m. balandžio 16 d. (reg. Nr. DOK-11708). Kauno apygardos teisme 2020 m. gegužės 21 d. gautas įteikiančios institucijos patvirtinimas (reg. Nr. DOK-14010) apie 2020 m. balandžio 1 d. nutarties įteikimą asmeniškai atsakovei.

CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, atsakovui be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad procesiniai dokumentai atsakovei R. R. įteikti tinkamai. Atsakovė per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie nurodyto procesinio dokumento nepateikimo priežastis. Esant tokioms aplinkybėms ir esant ieškovės prašymui dėl sprendimo už akių priėmimo, yra pagrindas priimti atsakovės R. R. atžvilgiu sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinio reikalavimai atsakovei R. R. tenkintini.

Vadovaudamasis CPK 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, surašo sutrumpintus motyvus, tai yra atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas teisingo atlyginimo nustatymo atsakovei R. R. už jos visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Žemės sklype esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė ir suteikiamo valstybinės žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojamos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę, kuri apskaičiuojama taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu ir kurių dydis apskaičiuojamas taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o apskaičiavimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias nagrinėjamai bylai aktualias teisės taikymo ir aiškinimo taisykles: teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; toks praradimas sietinas su savininko galimybe įsigyti analogišką žemės sklypą, kokį jis prarado dėl sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams; visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertė nustatoma sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams dieną; sklypo vertė nustatoma pagal jo parametrus, buvusius iki sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams priėmimo dienos; savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas ne bet kokio, o būtent konkretaus individualias savybes turinčio žemės sklypo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014, 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-248/2017).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-473-943/2017).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius 2015 m. rugpjūčio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-258-( 1.3) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, kuriuo, be kita ko, buvo pradėta Kauno LEZ teritorijoje esančio 1,8800 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1/3 dalis nuosavybės teise priklauso atsakovei R. R., paėmimo visuomenės poreikiams procedūra.

VĮ Valstybės žemės fondas parengė Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti) projektą, atliko žemės sklypų, kurių plotas buvo nustatytas preliminariais matavimais, geodezinius (kadastrinius) matavimus ir preliminariais matavimais 1,8800 ha ploto žemės sklypui nustatė patikslintą - 1,8909 ha plotą, kurių metu: 1,8909 ha ploto žemės sklypą padalijo į keturis savarankiškus žemės sklypus, t. y.: vieną į Kauno LEZ teritoriją nepatenkantį 1,3222 ha ploto žemės sklypą ir tris į Kauno LEZ teritoriją patenkančius 0,5687 ha bendro ploto žemės sklypus, kurie buvo suteikiant jiems kadastro numerius: (duomenys neskelbtini) (patenka Į Kauno LEZ teritoriją), 5233/0010:406 (nepatenka Į Kauno LEZ teritoriją), (duomenys neskelbtini) (patenka Į Kauno LEZ teritoriją) ir (duomenys neskelbtini). NŽT 2019 m. birželio 27 d. įsakymu patvirtinus projektą, šie padalinti žemės sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Projekto rengimo ir įgyvendinimo paslaugos tiekėjos VĮ Valstybės žemės fondo subtiekėja UAB „Jungtinis verslas“ parengė 1,8909 ha ploto žemės sklypo paimamų visuomenės poreikiams trijų dalių, sudarančių 0,5687 ha, nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. AM18/0207/5N (trijų 0,5687 ha bendro ploto žemės sklypų rinkos vertė nustatyta 2018 m. vasario 7 d.; turto vertintoja A. M.- O.), pagal kurią trijų 0,5687 ha bendro ploto žemės sklypų vertinimo ataskaitą atsakovei R. R. už jai priklausančią sklypo 0,1895 ha dalį mokėtinas 15 126 Eur dydžio atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus, iš kurių žemės sklypų rinkos vertė - 15 126 Eur, kitų su žemės sklypų paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis - 0 Eur;

Atsakovė R. R. nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neskundė teismui Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 1P-332-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalių paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“, kuriuo visuomenės poreikiams paimta atsakovės R. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų trijų žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir kurių bendras plotas 0,5687 ha, dalis: 933/2800 dalį sklypo, kurio plotas 0,2800 ha ir kurio kadastro numeris (padalinus sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį dydis - 7 448 Eur, 763/2289 dalį sklypo, kurio plotas 0,2289 ha ir kurio kadastro numeris (padalinus sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį dydį - 6 088 Eur bei 199/598 dalį sklypo, kurio plotas 0,0598 ha ir kurio kadastro numeris (padalinus sklypą Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Nr. (duomenys neskelbtini) ir nustatytas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį dydį - 1 590 Eur . Bendras nuostolių dėl šių žemės sklypų dalių paėmimo visuomenės poreikiams dydis - 15 126 Eur.

Atsakovė R. R. turėjo galimybę pareikšti savo poziciją dėl ieškovės jos atžvilgiu pareikštų reikalavimų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad 2018 m. vasario 7 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. AM18/0207/16N už visuomenės poreikiams paimto atsakovei R. R. priklausančio 0,5687 ha žemės sklypo dalis: 933/2800 dalį sklypo, kurio plotas 0,2800 ha ir kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydis - 7 448 Eur, 763/2289 dalį sklypo, kurio plotas 0,2289 ha ir kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydis - 6 088 Eur bei 199/598 dalį sklypo, kurio plotas 0,0598 ha ir kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydis - 1 590 Eur yra pagrįstas ir tinkamas, todėl ieškovės reikalavimai atsakovės atžvilgiu tenkintini: nustatytina, atsakovei R. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. 1 P-332-(l.17 E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalių paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir kurių bendras plotas 0,5687 ha, dalis: 933/2800 dalį sklypo, kurio plotas, 0,2800 ha ir kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 7 448,00 Eur; 763/2289 dalį sklypo, kurio plotas 0,2289 ha ir kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 6 088,00 Eur bei 199/598 dalį sklypo, kurio plotas 0,0598 ha ir kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 590,00 Eur.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 ir 14 punktų ir Žemės įstatymo 47 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, yra pažymėjęs, kad šiuo konkrečiu atveju labai svarbu paisyti teisingos interesų pusiausvyros principo, kuris atskleidžia jautresnio požiūrio poreikį į turto vertės, teisingo atlyginimo nustatymo klausimus. Tokiose bylose bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kontekste žmogaus teisių (nuosavybės) apsaugos požiūriu atkreiptinas dėmesys į tai, kad išlaidų paskirstymas vyksta ne privačiame ginče, bet valstybės vykdomos ekspropriacijos rėmuose.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo suderinamumo su Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimais bylose EŽTT vertina ir paties asmens elgesį, jo prisidėjimą prie konkretaus dydžio bylinėjimosi išlaidų (pvz., ar buvo reikšti akivaizdžiai nepagrįsti reikalavimai, klausimai). EŽTT praktika atskleidžia, kad jeigu ir būtų nustatyta, jog asmens elgesys turėjo reikšmės bylinėjimosi išlaidų dydžiui, labai svarbu, kad išlaidų paskirstymo efektas nebūtų uždedantis asmeniui neproporcingą naštą, pavyzdžiui, „absorbuotų“ ar sumažintų iš valstybės priteistą kompensaciją iš esmės (žr. cituotą Perdigao; 2013 m. liepos 18 d. sprendimą Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10). Todėl kasacinis teismas tokiose bylose vertina, ar yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse ir CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-686/2017).

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie atsakovės R. R. sąmoningai vilkinamą bylos nagrinėjimą, todėl pripažintina, kad siekiant nepažeisti teisingos pusiausvyros tarp bendrojo visuomenės intereso ir pagrindinių individo teisių, CPK 96 straipsnio 5 dalis tiesiogiai taikytina šiai konkrečiai bylai ir žyminis mokestis bei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (j. a. k. 188621919) ieškinio reikalavimą atsakovei R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) patenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovei R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) Ragauskienei atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. spalio 16 d. įsakyme Nr. 1 P-332-(l.17 E.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), dalių paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno r. sav.)“ paimtas žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir kurių bendras plotas 0,5687 ha, dalis: 933/2800 dalį sklypo, kurio plotas, 0,2800 ha ir kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 7 448,00 Eur (septyni tūkstančiai keturi šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai); 763/2289 dalį sklypo, kurio plotas 0,2289 ha ir kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 6 088,00 Eur (šeši tūkstančiai aštuoniasdešimt aštuoni eurai) bei 199/598 dalį sklypo, kurio plotas 0,0598 ha ir kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dydis yra 1 590,00 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai devyniasdešimt eurų).

Atsakovė R. R., dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę pateikti CPK 287 straipsnio reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.