Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Benedikto Stakausko,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. P. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartis, kuria Ž. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. P. nuteistas už tai, kad 2005 m. liepos 12 d., laikotarpyje nuo 12 iki 20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. R. metu, tyčia sudavė jai rankomis septynis kartus į krūtinę, septynis kartus į nugarą, tris smūgius į juosmenį, trylika smūgių į rankas, devynis į kojas ir du smūgius į galvą, smūgių sudavimo vietose padarydamas kraujosruvas bei galvos sumušimą, sukėlusį kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, kuriam susikomplikavus galvos smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, ūmiu centrinės kilmės kraujotakos ir kvėpavimo nepakankamumu, nukentėjusioji mirė.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas

Kasaciniame skunde iškeltą versiją apie nuteistojo Ž. P. nesugebėjimą nusikalstamos veikos padarymo metu suprasti savo veiksmų pavojingumo visuomenei pirmosios instancijos teismas tyrė ir, remdamasis bylos faktiniais duomenimis, motyvuotai paneigė. Kilus abejonėms dėl Ž. P. psichinės sveikatos būklės, ikiteisminio tyrimo metu paskirta teismo psichiatrinė – psichologinė ekspertizė, kurią, laikantis BPK 208, 209 straipsniuose nustatytų taisyklių, pavesta atlikti Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai. Ekspertų kvalifikacija ir kompetencija nei teismui, nei proceso dalyviams abejonių nekėlė. Ekspertinio tyrimo rezultatai ir ekspertų išvada išdėstyta 2006 m. sausio 18-27 d. ekspertizės akte (T. 1, b. l. 163-165). Ekspertizės aktas pakankamai aiškus, išsamus, motyvuotas, atitinka bendruosius ekspertizės akto turiniui keliamus reikalavimus (BPK 88 straipsnis). Iš akto tiriamosios dalies matyti, kad Ž. P. psichinės būsenos tyrimo metu ekspertams buvo žinoma apie susirgimą meningitu vaikystėje, o taip pat ir apie įgimtą silpnaprotystę (oligofreniją), kuri, ekspertų nuomone, neturėjo esminės įtakos kaltininko veiksmams inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu. Ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad tiriamasis Ž. P. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir sveikatos patikrinimo metu lėtine psichine liga nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės galėjo visiškai suvokti pavojingą nusikalstamos veiklos pobūdį ir valdyti savo veiksmus. Teismas, remdamasis ekspertų išvada, kaltinamojo, liudytojų parodymais, kitais faktiniais bylos duomenimis, įvertino kaltininko psichinį santykį su daroma pavojinga veika ir padarė pagrįstą išvadą, kad Ž. P. kitam žmogui gyvybę atėmė, esant sąmonės kontrolei ir suvokdamas subjektyviuosius baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymius. Kaltininkas suprato, kad, suduodamas smūgius į galvą, kelia pavojų nukentėjusiosios gyvybei, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji gali mirti ir, nors šių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Tyčios turinio klausimą teismas sprendė, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, faktinių duomenų visumą. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Taip pat teismų sprendimais nustatyta, kad nuteistasis Ž. P. nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Būtent dėl šios priežasties jis neteko savitvardos, tapo priekabus, įžūlus, tai ir turėjo įtakos kito žmogaus nužudymui.

Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų teismų procesiniams sprendimams panaikinti ar pakeisti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis ir nutartis, neperžengiant skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 str. 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Nuteistojo Ž. P. kasacinį skundą atmesti.