Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Alės Bukavinienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2022 m. birželio 27 d. paduotu ieškovo S. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo. Byloje priimtais teismų procesiniais sprendimais ieškinys buvo atmestas. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios normas, reglamentuojančias asmens garbės ir orumo gynimą, dėl to priėmė iš esmės neteisingą sprendimą, ignoruodami faktą, kad ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti tuo, kad jis buvo viešai apkaltintas padaręs nusikalstamas veikas, kurių iš tikrųjų nepadarė; šiuo atveju ieškovas negali savęs pateisinti nei baudžiamąja tvarka, nei civiline tvarka, ir de facto yra paliktas be teisminės gynybos, pažeidžiant tiek Konstitucijos 30 straipsnį, tiek Europos žmogaus teisių konvencijos 13 straipsnį; teismai demonstravo šališkumą ieškovo atžvilgiu, nes ypač plačiai vertino vien tik atsakovo pateiktą platų bylos kontekstą, o ieškovo pateiktą kontekstinę informaciją atmetė kaip nereikšmingą; nepagrįstai pateisino ginčo teiginių paskelbimą įvesdami teisiškai neapibrėžtą „nepatvirtintos žinios (gando)“ sąvoką; be to, teismai nemotyvuotai ignoravo didžiąją dalį byloje surinktų įrodymų, aiškiai liudijančių, kad ieškovo garbė ir orumas buvo pažeisti apie jį paskleidžiant tikrovės neatitinkančią informaciją, iškraipydami proceso šalių ir kitų dalyvių paaiškinimus, ignoruodami atsakovo pripažinimus, iš kurių matyti, kad jis paskleidė apie ieškovą būtent žinias ir duomenis; pažeidė įrodymų naštos paskirstymo taisykles, padarę išvadą, kad atsakovo teiginiai turėjo faktinį pagrindą, taip prieštaraudami patys sau ir tinkamai nepagrįsdami, kas sudaro tą faktinį pagrindą; nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos kasaciniame skunde įvardytais klausimais, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti S. J. (duomenys neskelbtini) 112,68 Eur (vieną šimtą dvylika Eur 68 ct) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. birželio 27 d. Luminor Bank AS, mokėjimo nurodymo Nr. 1839.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.