Vilniaus apygardos teismo nutartis

Nuorašas Pranešėja L.Gurevičienė Byla Nr. 1A - 1125-149/2011

Teisėjas V.Paškevič Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00239-2011-2

2011 m. lapkričio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-08-09 nuosprendžio, kuriuo J. G. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. G. buvo kaltinamas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu būdamas liudytoju davė melagingus parodymus, o būtent:

jis 2009-10-13 laikotarpiu nuo 10.55 val. iki 11.35 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, Kosciuškos g. 8A, Vilniuje, minėto skyriaus tyrėjos R. P. apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-2-353-09 parodė, jog jis nežinojo, kad 2008-11-11 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Atsiskaitymo su valstybės, savivaldybių biudžetais ir valstybės pinigų fondais pažyma Nr. (21.26)-322-21215 buvo suklastota, ir kas ir iš kur ją gavo jis nežino, o 2010-12-16 apklausiamas liudytoju Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, jis parodė, kad tuo metu kai UAB „Tavilta” ofise buvo daroma krata, O. P. jam pasakė, kad ji kartu su V. S. padarė kompiuteriu minėtą pažymą ir įdėjo į voką prie konkursinės medžiagos.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011-08-09 nuosprendžiu J. G. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad 2009-10-13 Vilniaus apskr. VPK NTV ENTS vykusios apklausos metu, kur J. G. apklaustas liudytoju, buvo suvaržyta J. G. teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save, todėl jis už duotus melagingus parodymus atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. negali.

Vilniaus apygardos teisme 2011-09-01 gautas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas, kuriuo ji prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-08-09 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – pripažinti J. G. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir skirti jam 10 MGL (1300 Lt) dydžio baudą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašo skundą tenkinti, išteisintasis ir jo gynėja prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantės argumentai, kad J. G. nebuvo pareikšti įtarimai, todėl jo kaip liudytojo apklausa vyko nepažeidžiant tokios apklausos taisyklių ir tvarkos, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prielaida, apie galimas grėsmes J. G. būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn, prieštaraujančia objektyviems bylos duomenims, atmestini kaip nepagrįsti, jie neatitinka nei faktinių bylos aplinkybių, nei formuojamos teismų praktikos.

Baudžiamoji atsakomybė už melagingų parodymų davimą nustatyta BK 235 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Atvejai, kai asmuo turi teisę atsisakyti duoti parodymus, reglamentuojami ne tik baudžiamajame įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, todėl, sprendžiant BK 235 straipsnio taikymo klausimą, šie teisės aktai turi būti analizuojami ir vertinami kaip visuma. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Pagal BPK 80 straipsnio 1 punktą, 82 straipsnio 3 dalį, įtvirtinančius šią konstitucinę nuostatą, asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų davimą (pagal BK 235 straipsnio 1 dalį). EZTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozubal'v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007).

Iš minėtų teisės aktų nuostatų išplaukia, kad BPK 80 straipsnio 1 punkte įtvirtintas draudimas kaip liudytoją apklausti asmenį apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką aiškintinas platesniame – tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek EŽTT sprendimų – kontekste. Pripažinus, kad pažeidimas yra baudžiamojo pobūdžio, asmeniui, kuris yra įtariamas ar kaltinamas jį padaręs, turi būti taikomos Konvencijos 6 straipsnyje numatytos baudžiamojo proceso garantijos (kasacinė nutartis Nr. 2K-168/2011).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad liudytojo, kaip baudžiamojo proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtinąjo dalyvavimą darant nusikalstamas veikas. BPK 80 straipsnio 1 punkto prasme, asmuo bet kurioje proceso stadijoje negali būti apklausiamas kaip liudytojas apie bet kokias aplinkybes, duomenys apie kurias galėtų būtų pagrindu vėliau jam reikšti įtarimus ar kaltinimus ne tik tiriamoje baudžiamojoje byloje, bet ir bet kurioje kitoje „baudžiamojo pobūdžio” byloje. Formalus įtarimų nepareiškimas neleidžia kategoriškai teigti, kad asmens teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save nebuvo varžoma (kasacinė byla Nr. 2K-225/2009). Todėl sprendžiant, ar tokia teisė nebuvo varžoma, atsižvelgtina ne tik į tai, ar procesine prasme asmeniui buvo pareikšti įtarimai dėl aplinkybių, kurios buvo tiriamos baudžiamojoje byloje, bet būtina įvertinti visus faktinius bylos duomenis (kasacinė byla Nr. 2K- 183/2009).

Kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl galimai J. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., patvirtina tiek Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nusikaltimų tyrimo valdybos ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2009-02-17 pranešimas Nr. 10-4-S-1753 apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad asmenys, kurių atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas yra UAB „Tavilta”, į/k 223265180, ir šios įmonės generalinis direktorius J. G., a/k (duomenys neskelbtini) ikiteisminis tyrimas planuojamas užbaigti iki 2009-06-30 (b.l. 17), tiek ir vėlesni su šiuo ikiteisminiu tyrimu susiję dokumentai. Būtent visuose šiuose dokumentuose J. G. minimas kaip vienintelis asmuo, galimai padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir tik po atliktos 2009-10-13 J. G. apklausos 2009-10-19 buvo pareikštas įtarimas UAB „Tavilta“ direktorei O. P..

Be to iš byloje ištirtų įrodymų – teismo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-486- 648/2010 (b.l. 68-73) – matyti, kad 2009 m. gegužės mėn. 7.00 val. tiek J. G., vienintelio UAB „Tavilta“ akcininko namuose, tiek UAB „Tavilta“ biuro patalpose buvo atliktos kratos, kas paneigia apeliantės teiginius, kad J. G. atžvilgiu nebuvo imtasi jokių baudžiamojo proceso veiksmų ir vėlesnėje 2009-10-13 vykusioje jo kaip liudytojo apklausoje nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos BK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str. 3 d. nuostatos.

Iš J. G. apklausos protokolo matyti, kad jis buvo apklaustas liudytoju, nesuteikiant jam specialaus liudytojo statuso (b.l. 30-31). Apklaustas teismo posėdyje J. G. patvirtino, kad 2009-10-13 apklausos metu jam nebuvo išaiškintos jo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. 1 p., 182 str. 3 d., melagingus parodymus jis davė iš baimės dėl galimo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, nes jis niekada nebuvo teistas, manė, jog geriau pasakyti tyrėjams, kad nieko nežino, taip pat dėl to, kad jo darbuotoja augina vaiką (b.l. 128).

Vertinant tai, kas išdėstyta, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. G. teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save 2009-10-13 Vilniaus apskr. VPK NTV ENTS vykusios apklausos metu, kur jis buvo apklaustas liudytoju, buvo suvaržyta ir jis už šiuos melagingus parodymus atsakyti pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. negali.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo 2011- 08-09 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nėra įstatyminio pagrindo. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą atmesti.