Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui A. B. , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Tomui Gulbinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. (A.) B. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2009 07 27 privalomojo nurodymo Nr. VR-8.2-47 ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2009 08 12 sprendimo Nr. VR-1.7-1355 panaikinimo, atsakovai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūra ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde ir visuose bylos dokumentuose nurodyta, kad pareiškėjas yra A. B. , tačiau teisme pateikė asmens tapatybės kortelę, kurioje nurodyta vardas ir pavardė A. B. Patikrinta per teismų informacinę sistemą Liteko Gyventojų registro tarnybos duomenyse, kur taip pat nurodyta, kad asmuo yra A. B.

Paaiškina, kad Privalomajame nurodyme išdėstytas nurodymas pašalinti iš jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Sudervės sen., Vilniaus r., atliekas.

Sklypą Sudervės sen., (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, paveldėjo pagal senelės V. S. testamentą. Sklypo nuosavybės teisė pareiškėjui priklauso nuo 2008 05 16. Iki to laiko sklypas buvo bendrosios nuosavybės sklypo dalimi. Bendrasavininkai M. S., M. S., R. T., V. S., D. L., L. P. ir D. G. .

Atliekas apie 2006–2007 metus supylė M. S., kuris gyvena šalia jam priklausančioje bendros nuosavybės žemėje.

E. B., pagal visų sklypo bendrasavininkų įgaliojimą vykdęs bendros nuosavybės žemės padalijimą į asmeninės nuosavybės sklypus, 2007 metais perspėjo M. S., kad savavališkai atliekų sandėliuoti negalima, tuo labiau sklype, kuris ateityje jam nenumatytas. Tačiau M. S. atliekas pylė toliau, buvusių nepašalino.

Vykdydamas bendrasavininkių pavedimą, 2008 m. vasario pabaigoje E. B. informavo Vilniaus miesto kriminalinę policiją, Vilniaus rajono prokuratūrą, Aplinkos apsaugos agentūrą ir Vilniaus rajono Sudervės seniūniją apie M. S. pažeidimus aplinkos apsaugos srityje, t. y. apie esančias atliekas.

Žemės padalijimo procedūros buvo baigtos 2008 05 16, pareiškėjui atiteko sklypas, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Sudervės sen., Vilniaus rajone.

Pareiškėjo tėvas E. B. 2008 06 03 padėjo M. S. organizuoti atliekų nustūmimą iš pareiškėjo sklypo į šlaitą M. S. sklype. Atliekos buvo ant žemės paviršiaus ir kažkiek jų buvo negilioje duobėje. Atliekos buldozeriu buvo nustumtos į šlaitą M. S. sklype, o duobė užlyginta.

Paaiškina, kad šiuo metu sklypą naudoja pagal Žemės įstatymo 21 str. 1 d. reikalavimus. Žemės ūkio paskirties sklypas apželdintas, naudojamas kaip ganykla.

Teismo posėdžiuose pareiškėjas palaikė skunde nurodytus argumentus, aiškino, kad atliekos buvo nustumtos į duobę M. S. sklype, o pareiškėjo sklype jokios atliekos užkasamos nebuvo.

Paaiškina, kad 2009 07 27 privalomuoju nurodymu A. B. iki 2009 09 01 nurodyta pašalinti iš žemės sklypo, kadastrinis (duomenys neskelbtini), visas užkastas į anksčiau buvusią duobę statybines, augalinės kilmės bei komunalines atliekas ir priduoti jas atliekų tvarkytojui. A. B. nurodyta pateikti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Vilniaus RAAD) Vilniaus rajono agentūrai dokumentus, patvirtinančius pašalinių atliekų pridavimą atliekų tvarkytojui.

Atliekų užkasimo faktas A. B. žemės sklype užfiksuotas Vilniaus RAAD Vilniaus rajono agentūros 2008 06 03 patikrinimo akte Nr. 137 bei vaizdo medžiagoje. Aplinkybę, kad atliekos užkastos, patvirtina ir tai, kad pareiškėjas neturi ir nepateikia dokumentų, patvirtinančių pašalintų atliekų pridavimą atliekų tvarkytojui. Remiasi Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d. Paaiškina, kad privalomas nurodymas surašytas vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 str. 1 dalimi, kurioje išvardinti reikalavimai privalomojo reikalavimo turiniui.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Su skundu nesutinka. Paaiškina, kad 2008 05 26 patikrinimo metu (patikrinimo akto Nr. 124) nustatyta, kad A. B. žemės sklype, kadastrinis (duomenys neskelbtini), buvo sukrautos statybinės ir medienos (augalinės kilmės) atliekos. Šalia šių atliekų A. B. žemės sklype buvo iškasta 3 m. gylio duobė, kurioje patikrinimo metu buvo atliekų (tai patvirtina 2008 05 26 vaizdo įrašas).

Patikrinimo metu 2008 06 03 (patikrinimo aktas Nr. 137) nustatyta, kad A. B. žemės sklype buvusios atliekos yra užkastos (sustumtos į duobes). Dalis atliekų užkasta A. B. žemės sklype. Patikrinimo metu nustatyta, kad po atliekų užkasimo (stumdymo) liko komunalinės, kai kurios statybinės ir augalinės kilmės (medienos) atliekos, sumaišytos su žemės gruntu (2008 06 03 vaizdo įrašas).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-2-072-08 esančiame 2008 09 09 liudytojo apklausos protokole A. B. patvirtino faktą, kad buvo atliktas atliekų sustumdymas į duobes, esančias žemės sklypuose. Toje pačioje medžiagoje yra liudytojo E. B. apklausos protokolas, kur šis asmuo patvirtino, kad A. B., įgydamas žemės sklypą, žinojo, kad jame yra laikomos statybinės, buitinės ir augalinės kilmės atliekos. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra liudytojo M. S. apklausos protokolas ir šis asmuo patvirtino, kad atliekos buvo sustumdytos į duobes. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančiame 2008 12 16 akistatos protokole E. B. patikslino, kad A. B. žemės sklype buvo duobių, kurios buvo iškastos ieškant naudingų iškasenų – žvyro, todėl, stumdant atliekas iš A. B. žemės sklypo į M. S. žemės sklype esantį karjerą, šios duobės galėjo užsipildyti atliekomis.

Paaiškina, kad privalomas nurodymas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Pareiškėjas ginčija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – ir Agentūra) surašytą 2009 07 27 privalomąjį nurodymą Nr. VR-8.2-47 (b. l. 22-23). Privalomasis nurodymas surašytas A. B., vadovaujantis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 4 p., 5 p., Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 3 p., 4 p., Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. 1 d. 32/1 str. 2 d. 1 p., 3 d., Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. Nurodyta A. B. pašalinti žemės sklype, kadastrinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) Sudervės sen., Vilniaus r., visas užkastas į anksčiau buvusią duobę statybines, augalinės kilmės bei komunalines atliekas ir priduoti jas atliekų tvarkytojui, iš anksto raštu informavus Agentūrą apie atliekamų darbų pradžią; pateikti Agentūrai dokumentus, patvirtinančius pašalintų atliekų pridavimą atliekų tvarkytojui. Reikalavimus privaloma įvykdyti buvo iki 2009 09 01.

Pareiškėjas šį privalomąjį nurodymą skundė Vilniaus RAAD direktoriui (skundas, b. l. 24). Skunde jis nurodė, kad atliekos nebuvo užkastos, o buvo nustumtos į šalia esantį šlaitą M. S. sklype. Pareiškėjas aiškino, kad atliekų pašalinime nedalyvavo, apie tai buvo informuotas vėliau. Žemė apželdinta ir naudojama kaip ganykla. Skunde nurodo, kad teisės aktai, kurie buvo taikyti pareiškėjui, taikyti nepagrįstai. Vilniaus RAAD 2009 08 12 raštu Nr. VR-1.7-1355 atsakė pareiškėjui į jo skundą ir paaiškino, kad nėra pagrindo naikinti privalomąjį nurodymą. Paaiškino, kad atliekų užkasimo faktas sklype užfiksuotas Agentūros pareigūnų surašytuose dokumentuose (2008 06 03 patikrinimo akte Nr. 137, kitais dokumentais ir foto medžiaga).

Nustatyta, kad pareiškėjui A. B. nuosavybės teise nuo 2008 05 12 priklauso žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-31), o iki tol tai buvo sklypas, priklausęs bendrosios nuosavybės teise ir kitiems asmenims, tame tarpe M. S. Agentūros vedėjo pavaduotojas S. T. 2008 05 26, dalyvaujant Vilniaus r. savivaldybės administracijos Sudervės seniūnijos vyr. specialistei A. B., M. S. , patikrino teritoriją šalia M. S. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) Šiame akte nurodyta, kad žemės sklype, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), Sudervės k.v., yra krūva statybinių ir medienos atliekų, atliekų kiekis 506,97 m/3, medienos atliekų yra 54,5 m/3, iš jų 25 m/3 atvežė M. S., 50 m/3 – J. M., 2 m³ – V. J. (M. S. žodžiais). Nurodyta, kad, M. S. teigimu, šių atliekų atvežimą organizavo E. B. Nurodyta, kad šalia keliuko yra išpilta 20 m³ statybinių atliekų, bet jau žemės sklype, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), M. S. teigė, kad tas atliekas atvežė E. B. Šiame žemės sklype yra duobė, kurioje išpilta apie 5 m³ buitinių atliekų. Nurodoma, kiek padangų šiame sklype sudegino M. S. Nurodyta, kad matavimai atlikti rulete ir prietaisu GP3 explorist 600 markės. Nors akte nenurodyta, kad prie jo pridedama schema, bet į bylą pateikta atliekų buvimo vietų 2008 05 26 schema, kurioje pavaizduotas A. B. sklypas, jame pažymėta sukrautų atliekų vieta ir buvusios duobės ribos (b. l. 33). Patikrinimo aktas Nr. 137 surašytas 2008 06 03 (b. l. 34). Jį surašė Agentūros vedėjas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius M. B. , vedėjo pavaduotojas, vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Sergejus Tretjakovas. Patikrintas žemės sklypas, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad šiuose žemės sklypuose anksčiau buvusios statybinės, augalinės kilmės ir buitinės atliekos yra užkastos (sustumtos į duobes) tuose pačiuose žemės sklypuose, kad dalis atliekų užkasta žemės sklype, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini), kita dalis – žemės sklype, kurio kadastrinis (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad šalia M. S. gyvenamojo namo pastatytas vikšrinis traktorius (buldozeris), kurio valstybinis (duomenys neskelbtini). Atkartojama, kiek atliekų buvo rasta sklypuose 2008 05 26. Iš M. S. žodžių užrašyta, kad jis traktoriaus vairuotojo nepažįsta, kad nieko neprašė užkasti atliekas, o užkasimo darbus organizavo E. B. Akte nenurodyta, ar buvo patikrinta, ar tikrai atliekos užkastos A. B. sklype buvusioje duobėje.

Siekiant išsiaiškinti, ar tikrai A. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra užkastas koks nors kiekis atliekų, teisme buvo apklausiami liudytojai, tiriami rašytiniai įrodymai.

Liudytoja A. B. teisme parodė, kad ji inspektoriams parodė kelią iki kažkokio sklypo, ji matė tame sklype iškastą karjerą ir šiukšles, o kieno sklypas, ji nežino. Šiukšlės buvo netoli namo, jos gulėjo paviršiuje, tai buvo statybinės ir buitinės bei gamtinės atliekos, buvo ir kelmų. Liudytoja patvirtino, kad 2008 05 26 aktas surašytas teisingai (b. l. 32). Liudytoja prisiminė, kad kažkokiame sklype buvo didelė duobė.

Liudytojas M. B. patvirtino, kad dalyvavo surašant 2008 06 03 aktą, kad vietoje matė daug atliekų, kitoje pusėje daug iškasto smėlio. Liudytojas paaiškino, kad prie akto pridėto plano tikrintojai neturėjo kai buvo atliekami atliekų matavimai. Atliekant matavimus, naudojosi navigaciniu prietaisu, kuris rodo tikslias žemės koordinates, turėjo liniuotes. Patvirtino, kad natūroje viskas taip ir buvo, kaip pavaizduota plane, esančiame bylos lape 33. Parodė, kad atliekų buvo žvyrduobėje, atliekos buvo įvairios – komunalinės-buitinės, statybinės. Visos duobės buvo užstumtos atliekomis. Į sklypą važiavo ne vieną kartą, todėl nepamena, ar atliekas matė 2008 06 03, bet tą dieną matavo atliekų kiekį. Atliekos buvo ant žemės. Pareiškėjo sklype buvo mažesnė duobė, negu šalia esančiame sklype. Atliekų buvo ir pareiškėjo sklype esančioje duobėje ir šalia duobės. Paaiškino, kad 2008 06 03 matė, kad prie namo stovėjo buldozeris. Duobės paviršius buvo užlygintas, kadangi visos atliekos netilpo į vieną duobę, tai jos buvo nustumtos į kitą duobę.

Dėl šių parodymų būtina pastebėti, kad 2008 06 03 atliekų A. B. sklype jau tikrai nebuvo ir jos tą dieną nebuvo matuojamos.

Liudytojas E. B., pareiškėjo tėvas, paaiškino, kad nuo 2005 iki 2008 m. M. S. pardavinėjo žvyrą, po to už užmokestį leido išpilti sklype atliekas (anksčiau sklypas buvo bendra nuosavybė). Po to, kai jo sūnus A. B. įformino sklypo nuosavybę, jo sklype taip pat buvo atliekų. Jos buvo iki tol, kol jis tų atliekų su buldozeriu nenustūmė į M. S. sklypą. A. B. sklype buvo nedidelė duobė, bet jis buldozerininkui sakė, kad atliekas nustumtų ne į tą duobę, o į šlaitą, esantį M. S. sklype, taip ir buvo padaryta. Jeigu A. B. sklype esančioje duobėje ir buvo užkasta atliekų, tai labai nedidelė dalis. Jis pats dalyvavo stumdant šiukšles ir viską matė.

Šio liudytojo parodymai dėl žvyro karjero, buvusio M. S. sklype, pasitvirtina bylos vaizdine medžiaga (b. l. 35, 146, 147, 148, 149, 150, 152, 153)

Liudytojas F. D. teisme parodė, kad pažįstą E. B., kuris jo paprašė sutvarkyti sklypą. Jis sklypą sutvarkė, išlygino. Paaiškino, kad sklype buvo daugiausiai kelmai, statybinė įpakavimo plėvelė. Jo užduotis buvo visas atliekas nustumti į kitą sklypą, E. B. parodė, kur reikėjo nustumti atliekas. Ten dar buvo padangų, tai E. B. jas sudėjo savo sklype. E. B. sklype esančioje nedidelėje duobėje jokių atliekų nebuvo. Nustūmęs atliekas į kitą sklypą, jis užlygino E. B. sklype esančios duobės paviršių, nes šalia duobės buvo nedidelis natūralus kalniukas, be to po šiukšlių stumdymo į gretimą sklypą, žemės paviršius pasidarė nelygus, tai jis viską užlygino. Atliekas jis stumdė taip, kad jos nepatektų į E. B. sklype esančią duobę – jis stūmė jas nuo duobės maždaug metro atstumu. Jis stebėjo ir matė, kad atliekos į nedidelę duobę E. B. sklype nepateko, nes jis duobės kraštą lenkė maždaug metro atstumu.

Teisme buvo gauta ir ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 57-2-072-08 (b. l. 97-181). Šioje medžiagoje yra 2009 12 10 pranešimas apie įtarimą E. B. (b. l. 171-172). Įtarimas pareikštas dėl to, kad jis įtariamas pažeidęs teisės aktais nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo taisykles, padarė žalos aplinkai, dėl ko atsirado aplinkai sunkių padarinių. Šiame pranešime teigiama, kad 2008 06 02 tikslus laikas nenustatytas, E. B. neatlygintinai pasamdė F. D., kuris vikšriniu traktoriumi DT-75, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustumdamas statybines, augalinės kilmės ir komunalines atliekas iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Sudervės sen., Vilniaus r., kadastrinis (duomenys neskelbtini), priklausančio A. B., į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Sudervės sen., Vilniaus r., kadastrinis (duomenys neskelbtini) priklausantį M. S., užkasė jas po žeme. Toliau nurodyta, kokias Atliekų tvarkymo įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatas jis pažeidė. Šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys patvirtina tai, kad atliekos iš A. B. sklypo buvo nustumtos į M. S. sklypą. E. B. pareikštame įtarime nėra nuorodos į tai, kad jis atliekas užkasė dar ir A. B. sklype. Apie atliekų nustūmimą ir užkasimą būtent M. S. priklausančiame sklype parodymus davė E. B., F. D. (2008 12 08 liudytojo apklausos protokolas, b. l. 124-126, 2009 03 12 akistatos protokolas, b. l. 127-129, liudytojo parodymų patikrinimo vietoje 2009 06 11 protokolas, b. l. 136-141). Šio liudytojo parodymai tiek duoti teisme nagrinėjant administracinę bylą, tiek ikiteisminio tyrimo metu sutapo. Liudytojas visą laiką nuosekliai aiškino, kad atliekas nustūmė nuo A. B. sklypo į M. S. sklype esančią duobę. Jis aiškino, kad E. B. jam sakė, kad atliekas sukrovė M. S. Tai, kad M. S. sklype buvo įrengtas žvyro karjeras, patvirtina 2008 04 03 patikrinimo aktas (b. l. 103-104). M. S., kai buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, aiškino, kad atliekas už pinigus leido atvežti E. B. (b. l. 110). Iš šios ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad yra ginčas dėl to, kas atvežė ar leido pilti atliekas sklypuose (tiek A. B., tiek M. S. ), nes E. B. ir M. S. paaiškinimai šioje srityje yra visiškai priešingi, tačiau ta aplinkybė nėra svarbi šiame administraciniame ginče, nors ji ir rodo esant konfliktą tarp E. B. ir M. S. Šia prasme svarbu ir tai, kad visuose M. S. raštu išdėstytuose paaiškinimuose taip pat nurodyta, kad atliekas E. B. visas sustūmė į jo sklypą. Šia prasme visų įvykį mačiusių asmenų parodymai sutampa.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2008 09 09 apklaustas liudytoju (b. l. 42-43) papasakojo tik apie planus, o būtent, kad jis su tėvu E. B. nutarė atliekas, buvusias jo sklype, užstumdyti į duobes (į kokias konkrečiai nenurodoma), tačiau atliekų užstumdyme į duobes jis nedalyvavo. Tuo tarpu apklaustas liudytoju E. B. 2008 09 09 (b. l. 44) aiškino taip pat kaip ir teisme, kad atliekas jis nutarė nustumti į M. S. sklypą, ką ir padarė. Tą patį paaiškino ir apklausiamas liudytoju M. S. (b. l. 46-47), t. y. jis patvirtino, kad E. B. visas atliekas sustūmė į jo sklype esantį karjerą. Tos pačios aplinkybės nustatytos ir liudytojų A. B. ir E. B. akistatos metu (b. l. 48-50), jos metu E. B. sakė, kad visą atliekų sustumdymo darbą stebėjo M. S. ir jis neprieštaravo, kad atliekos nustumtos į jo sklypą.

Taigi, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokio objektyvaus patvirtinimo, kad tokiu būdu tvarkant atliekas, jos buvo užkasamos ir A. B. sklype esančioje duobėje. Šioje medžiagoje tuo klausimu yra tik aplinkos apsaugos pareigūnų S. T. ir M. B. prielaidos, išsakytos juos apklausiant liudytojais, kur jie teigė, kad jeigu 2008 05 26 patikrinimo metu abiejuose sklypuose (A. B. ir M. S.) buvo rasti akte nurodyti atliekų kiekiai, tai patikrinimo metu 2008 06 03 rasta padėtis patvirtina, kad atliekos buvo užkastos irgi abiejuose sklypuose.

Vertinant pirmiau išvardytus faktinius duomenis, svarbu ir tai, kad 2008 05 26 patikrinimo akte Nr. 124 nurodytas A. B. sklype rastų atliekų konkretus kiekis, o skundžiamame privalomajame nurodyme Nr. VR-8.2-47 jau nenurodoma, kokį kiekį atliekų iš savo sklypo privalo pašalinti A. B. , t. y. niekur, jokiuose aktuose nėra nustatyta, koks kiekis atliekų gali būti užkastas A. B. sklype, ar iš viso toje duobėje yra atliekų. Faktiniai duomenys rodo, kad visas A. B. sklype 2008 05 26 rastas atliekų kiekis buvo nustumtas į M. S. sklype esantį žvyro karjerą, o A. B. visoje toje atliekų nustūmimo veikloje nedalyvavo. Dėl to, teismo manymu, duodant jam privalomąjį nurodymą turi būti kažkoks dokumentas, kuriame būtų užfiksuota, kokį atliekų kiekį jis turi pašalinti iš jo sklype buvusios duobės, kurios dydis nurodytas plane prie 2008 05 26 patikrinimo akto.

Vilniaus rajono agentūra į bylą pateikė 2008 05 26 ir 2008 06 03 vaizdo įrašus (b. l. 35, vokas). Visų pirma, nei viename patikrinimo akte nenurodyta, kad prie jų pridedami vaizdo įrašai. Antra, vaizdo įrašai (teismas remiasi tik vaizdu, bet ne kartu su vaizdu įrašytu garso įrašu, kadangi jis neaprašytas, neišverstas į valstybinę kalbą) iš dalies patvirtina, kad 2008 05 26 galimai A. B. sklype tikrai buvo daug atliekų, o 2008 06 03 atliekos jau buvo matomos tik M. S. sklype esančiose didelėse duobėse, panašiose į žvyro karjerus. 2008 05 26 vaizdo įraše negalima nustatyti, kad A. B. sklype šalia atliekų krūvos buvo ir duobė. Galimai 2008 06 03 A. B. sklype stovi traktorius, kurio valstybinis numeris atitinka traktorių, kurį vairavo liudytojas F. D. Tai, kad A. B. sklype yra užlyginta duobė, vaizdo įrašas neparodo, tik yra parodoma, kad dalis žemės yra užlyginta, joje nėra žolės. Iš esmės tokia situacija nustatoma ir iš Patikrinimo aktų bei liudytojų parodymais, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga, bet tokia padėtis neįrodo, kad A. B. sklype buvusioje duobėje užkastos atliekos.

Duodant Privalomąjį nurodymą, kuris ginčijamas šioje byloje, buvo vadovautasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, kurie nustato, kad „Privalomieji nurodymai duodami šiais atvejais: <…> 4) kai nustatomas terminas likviduoti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu sukeltas pasekmes; 5) kai padaryta žala aplinkai ir nustatomos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai“. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateikiama privalomojo nurodymo sąvoka: privalomasis nurodymas – aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones. Taigi, daroma išvada, kad jeigu galima duoti privalomąjį nurodymą dėl pasekmių likvidavimo, įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones, tai būtina, kad tos pasekmės būtų konkrečiai apibrėžtos, šiuo atveju turi būti konkrečiai apibrėžta, koks kiekis atliekų užkastas A. B. žemėje, ar buvo koks nors jų kiekis ten užkastas, kadangi nustatytas konkrečiai buvo tik sklype buvęs atliekų kiekis, kai jos dar nebuvo užstumdytos, užkastos, be to, nustatyta, kad didžioji jų dauguma, o greičiausiai ir visos išstumtos į M. S. žemės sklype esančias duobes ar žvyro karjerą.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kokie duomenys turi būti privalomajame nurodyme, ir 4 punkte pasakyta, kad turi būti nurodyta, kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas aplinkos apsaugos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams ar žalai aplinkai atsirasti, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias aplinkos atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokius terminus jis tai turi padaryti. Šiuo atveju nurodyta, kad pareiškėjas privalo iš savo žemės sklypo visas užkastas į anksčiau buvusią duobę statybines, augalinės kilmės bei komunalines atliekas pašalinti ir priduoti jas atliekų tvarkytojui, iš anksto raštu informavus Vilniaus rajono agentūrą apie atliekamų darbų pradžią. Po to pareiškėjas privalo pateikti agentūrai dokumentus, patvirtinančius pašalintų atliekų pridavimą atliekų tvarkytojui. Tačiau, kaip minėta, niekur nėra tiksliai užfiksuota, kad kokia nors dalis atliekų pateko ir į A. B. sklype buvusią duobę.

Atsižvelgiant į visą nurodytą reglamentavimą, daroma išvada, kad duodant tokį privalomąjį nurodymą, turėjo būti konkrečiai nustatyta, ar tikrai į A. B. sklype esančią duobę buvo užstumtos, užkastos atliekos. Pirmiau minėta, kad 2008 05 26 Patikrinimo akte Nr. 124 konstatuotas atliekų buvimas A. B. sklype, nurodytas jų kiekis ir šitų duomenų neginčija pareiškėjas, jie nustatyti ir visais pirmiau aptartais įrodymais. 2008 06 03 Patikrinimo akte Nr. 137 yra nurodyta, kad dviejuose žemės sklypuose užkastos atliekos, o tai patvirtina tik šalia stovintis vikšrinis traktorius bei 2008 05 26 patikrinimo aktas. Šie du pastarieji dalykai nepatvirtina atliekų užkasimo A. B. sklype fakto. Iš tiesų, jeigu A. B. nepateikė dokumentų, kad jis tinkamai sutvarkė atliekas jas priduodamas, be to, tiksliai nustatyta, kad to ir nebuvo, o atliekos buvo nustumtos į M. S. sklypą, akivaizdu, kad atliekos buvo tvarkomos netinkamai ir už tai asmenims jas tvarkiusiems gali kilti atsakomybė. Tačiau tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tam, kad pareiškėjas galėtų įvykdyti privalomąjį nurodymą, jis negali tvarkyti atliekų M. S. sklype, kur jos tikrai yra užkastos, užstumdytos, o dalis netgi guli žemės paviršiuje (2008 06 03 vaizdo įrašas), o gali jas tvarkyti tik savo sklype. Tokiu atveju vėl grįžtama prie to, kad turi būti įrodyta, kad A. B. sklype yra užkastos atliekos. Iš 2008 06 03 vaizdo įrašo galima nustatyti tik tai, kad A. B. sklypas užlygintas, jame iš dalies nėra žolinės dangos, tačiau jokių atliekų likučių sklype nėra. Atliekų užkasimo A. B. sklype faktas atsakovų įrodinėjamas tik prielaidomis, o kita ištirta bylos medžiaga iš viso paneigia faktą, kad A. B. sklype liko atliekų, kurios aprašytos 2008 05 26 akte Nr. 124. Surašant 2008 06 03 Patikrinimo aktą, nebuvo imami žemės, grunto mėginiai iš A. B. sklype buvusios duobės, nors jos buvimo vieta buvo konstatuota schemoje prie 2008 05 26 patikrinimo akto (b. l. 33), taigi jos vieta buvo gerai žinoma, kas leido patikrinti, ar joje nėra užkastų atliekų, tačiau tai nebuvo padaryta. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apskaičiuojama padaryta žala (b. l. 109, 130-131), tačiau čia paimti bendri buvusių ant žemės paviršiaus atliekų dydžiai pagal 2008 05 26 akte nurodytus duomenis, todėl ir iš žalos apskaičiavimo negalima nustatyti, ar buvo užkastos atliekos ir A. B. sklype, nes visais aptartais įrodymais nustatyta, kad visas atliekų kiekis, t. y. visos rastos atliekos E. B. nurodymu buvo nustumtos į M. S. sklype esančias duobes. A. B. sklype buvo likusios tik kelios padangos, kurios nebuvo užkastos. E. B. tik kartą yra pasakęs, kad galbūt stumdant atliekas kažkiek jų įkrito į A. B. sklype buvusią duobę. Tačiau visa aptarta situacija rodo, kad E. B. buvo įsitikinęs, kad atliekos sklype, kuris prieš tai buvo bendra nuosavybė, atsirado dėl M. S. veiksmų, todėl jis davė nurodymą F. D. nustumti atliekas būtent į M. S. sklypą iš karto po to, kai sklypai buvo atidalinti. Tai patvirtino netgi pats M. S.

Esamos, t. y. visais surinktais įrodymais konstatuotos, padėties nekeičia Privalomajame nurodyme paminėtos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punkto nuostatos (pareiškėjui nebuvo duotas nurodymas pvz., atželdinti žolinę dangą, kuri tikrai buvo išstumdyta). Privalomajame nurodyme dar yra nuoroda į Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, kuriame yra bendro pobūdžio norma, kad visi piliečiai privalo saugoti aplinką, yra nuoroda į 32¹ straipsnį, kuriame reglamentuojamas prevencinių ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymas. Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama atliekų turėtojo pareiga tvarkyti atliekas, o 5 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad atliekos turi būti tvarkomos taip, kad nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai. Dėl pastarųjų teisės aktų nurodymo būtina pastebėti, kad Privalomajame nurodyme nėra kaltinimo pareiškėjui, kad jis ne taip tvarkė atliekas, nes privalomasis nurodymas nėra tas dokumentas, kuriame formuluojami kaltinimai. Be to, kaip minėta, visais įrodymais nustatyta, kad atliekas ėmėsi tvarkyti E. B., o prieš duodant privalomąjį nurodymą, nebuvo neabejotinai nustatytas faktas, kad iš viso A. B. sklype liko kokios nors atliekos. Įvertinus visą surinktą bylos medžiagą, galima daryti išvadą, kad privalomasis nurodymas, kuris surašytas praėjus daugiau kaip metams laiko nuo Patikrinimo aktų surašymo ir per tuos metus nesurinkus jokių įrodymų, kad A. B. žemės sklype yra užkastų atliekų, nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra naikintinas. Tai netrukdo Vilniaus RAAD įstaigoms, surinkus pakankamai duomenų, kad A. B. sklype buvusioje duobėje yra paslėptų, užkastų atliekų, surašyti naują privalomąjį nurodymą, tačiau tai yra šių institucijų diskrecijos teisė. Teismas įvertino teisėtumo ir pagrįstumo aspektu tik skundžiamą privalomąjį nurodymą.

Kadangi skundžiamas privalomasis nurodymas pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu, naikinamas ir Vilniaus RAAD 2009 08 12 sprendimas Nr. VR-1.7-1355, kuris priimtas pareiškėjui pasinaudojus Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės 23 straipsnyje nustatyta privalomųjų nurodymų apskundimo tvarka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 88 str., 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 str., kolegija

nusprendė:

pareiškėjo A. B. (A. B.) skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2009 07 27 privalomąjį nurodymą Nr. VR-8.2-47.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2009 08 12 sprendimą Nr. VR-1.7-1355.

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.