Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1325-1078/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-26
Bylos Nr.
1-1325-1078/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28273-2019-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Kaltinamasis
L. C.
Nukentėjusysis
V. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1325-1078/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28273-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.25.4.1.; 2.3.4.3.; 1.1.6.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Aušrai Razutienei,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamajam L. C.,nukentėjusiajai V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. C., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2019 m. liepos 5 d., apie 8.13 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vairuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus, numatančius, kad „<...> , išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, <...>“, t. y. važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. ir išvažiuodamas iš kelio, o būtent sukdamas į dešinę, į degalinės „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ((duomenys neskelbtini)), nepraleido pėsčiosios V. K., kurios judėjimo kryptį kirto, ir ją partrenkė. V. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Tokiu būdu L. C. pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimus ir atsiradus minėtoms pasekmėms, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis L. C. nurodė, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi, atsiprašo nukentėjusiosios ir pageidauja su ja susitaikyti. Nurodė, kad įvykio metu važiavo su kaltinime nurodytu automobiliu, kurio gabaritai yra didesni, dėl ko matomumas buvo blogesnis. Kiek pamena, prieš įvažiuodamas į degalinės teritoriją, pasižiūrėjo, kad nėra pėsčiųjų, bet jau prieš pat posūkio manevrą jo dėmesys buvo labiau koncentruotas į tai, prie kurios benzino kolonėlės yra laisva vieta, todėl galbūt dėl to ir nepamatė nukentėjusiosios. Paties smūgio nematė, tik išgirdo garsą, iškart sustojo, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jau po kurio laiko, tyrimo metu, gavęs nukentėjusiosios telefono numerį, skambino pastarajai, domėjosi jos sveikata.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. C. kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad 2019 m. liepos 5 d., apie 8.10 val., (duomenys neskelbtini), vairavo UAB „(duomenys neskelbtini)‘ krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo (duomenys neskelbtini) g., pirma eismo juosta nuo miesto centro pusės link (duomenys neskelbtini). Važiavimo greitis buvo minimalus, apie 10 km/h, kadangi ketino sukti į dešinę pusę, į degalinę. Artėjant prie įvažiavimo į degalinę, jokių pėsčiųjų dešinėje nematė. Atliekant dešinio posūkio manevrą, t. y. kai jau buvo pravažiavęs dviračių taką, staiga iš dešinės pusės išgirdo kažkokį smūgio garsą į dešinį šoninį vaizdo veidrodėlį. Pažiūrėjęs ta kryptimi, pamatė krentantį žmogų. Iškart paspaudė stabdžių pedalą ir automobilį sustabdė. Išlipęs iš automobilio, pamatė, kad dešinėje pusėje šalia automobilio ties veidrodėliu prie šaligatvio bortelio gulėjo moteris. Ji skundėsi kojos skausmu. Jis padėjo moteriai atsikelti, pasodino į automobilį ir apie įvykį pranešė telefonu 112. Iki policijos pareigūnų atvykimo automobilio stovėjimo padėties nekeitė. Iš kur kelio važiuojamojoje dalyje atsirado ir kaip judėjo minėta moteris, nematė, pamatė ją tik po to, kai išgirdo smūgio garsą. Kokios tuo metu buvo oro sąlygos, tiksliai nepamena. Savo kaltę pripažino iš dalies, nes pėsčiosios iki partrenkimo nematė, nors automobilio greitis buvo nedidelis, ir jau buvo beveik pasukęs į degalinę. Mano, kad pėsčioji irgi turėjo būti atsargi, turėjo apsidairyti, tuo labiau, kad ji buvo kliudyta ne automobilio priekine dalimi, o atsitrenkė į automobilio šoną, t. y. į dešinį vaizdo veidrodėlį. Mano, kad eismo įvykis kilo dėl jų abiejų neatsargumo (b.l. 56).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. K. parodė, kad 2019 m. liepos 5 d., apie 8.00 val., (duomenys neskelbtini), ėjo nuo (duomenys neskelbtini) g. esančios „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Ji ėjo dešiniu šaligatviu link įvažiavimo į degalinę „(duomenys neskelbtini)“. Iš parduotuvės nešėsi maišelį, ėjo normaliu tempu. Praėjo tiltą, priartėjo prie įvažiavimo į degalinę, žvilgtelėjo į kairę pusę, po to į dešinę. Automobilių nematė. Tada nužengė nuo šaligatvio į pravažiavimą. Prisimena, kad tikrai nėjo dviračių taku. Žengė porą žingsnių ir pajuto smūgį į kairį petį. Nuo smūgio ji parkrito. Viskas buvo labai netikėta, nesuprato, kas atsitiko. Tada pamatė šalia jos sustojusį krovininį automobilį. Ji gulėjo apie pora metrų nuo automobilio dešinės pusės durelių. Suprato, kad ją partrenkė šis automobilis, kurio iki partrenkimo nematė. Vairuotojas išlipo, paklausė, ar reikia iškviesti GMP ir kadangi kraujavo dešinės kojos pėda, vairuotojui pasakė, kad iškviestų GMP. Po įvykio buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jai nustatė dešinės pėdos 1-o ir 2-o piršto lūžius ir stiprias plėštines žaizdas (b.l. 22, 23).

Iš 2019 m. rugpjūčio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad VTMT Vilniaus skyriaus specialistė, apžiūrėjusi V. K. (duomenys neskelbtini) asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. 52739/2019 ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad V. K. nustatyti sužalojimai - plėštinė žaizda dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, I piršto nago plokštelės išnirimas, I piršto naginio pirštakaulio lūžis, II piršto vidurinio pirštakaulio lūžis, III piršto naginio pirštakaulio lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 18).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. degalinės vadovo pavaduotojas pateikė 2019 m. liepos 5 d. eismo įvykio vaizdo įrašą (b.l. 29, 30). Iš 2019 m. rugsėjo 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad minėtas vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas, užfiksuota, jog filmuojamas vaizdas nuo degalinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pusės link (duomenys neskelbtini) g., važiuojant nuo miesto centro pusės. Matomas įvažiavimas į degalinę nuo (duomenys neskelbtini) g. Asfaltas šlapias, apsiniaukę. (duomenys neskelbtini) g. dešiniu šaligatviu nuo miesto centro pusės normaliu tempu eina moteris, kuri abiejose rankose neša nešulius. Likus keliems metrams iki įvažiavimo į degalinę, moteris pasisuka per dešinį petį (00:07) ir įstrižai kerta dešinėje pusėje dviračių taką, toliau eina šaligatviu link įvažiavimo. Tuo metu (duomenys neskelbtini) g. pirma eismo juosta nuo miesto centro pusės važiuoja krovininis automobilis, kuris artėdamas prie įvažiavimo į degalinę, mažina greitį. Automobiliui pradedant sukti į dešinę, pėsčioji nuo šaligatvio vidurio (žiūrint pločio atžvilgiu) įžengia į įvažiavimo važiuojamąją dalį (00:15). Įvyksta pėsčiosios partrenkimas (00:17). Automobilis kliudė pėsčiąją dešiniu šonu priekyje (tiksliau nesimato). Pėsčioji važiuojamojoje dalyje nukrenta, automobilis sustoja (00:18). Pėsčioji keliasi, iš automobilio išlipa vairuotojas (00:25) ir nubėga prie pėsčiosios. Vairuotojas surenka pėsčiosios daiktus ir jai paduoda. Jie stovi, kalbasi, pėsčioji rodo į savo koją. Vairuotojas nuveda pėsčiąją prie kabinos ir pasodina ją į keleivio vietą. Vairuotojas kalba mobiliuoju telefonu (02:27), apžiūri automobilio priekį, grįžta prie keleivio durelių, uždaro keleivio dureles (04:00). Vairuotojas vaikšto prie automobilio, po to atsisėda į vairuotojo vietą (06:22) (b.l. 31).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2088 (19) nustatyta, kad: 1) Žiūrint automobilio „(duomenys neskelbtini)“ ir pėsčiosios V. K. judėjimo kryptimi, pėsčiosios partrenkimas įvyko ne didesniu kaip 1,9 m atstumu nuo įvažiavimo į degalinę važiuojamosios dalies dešinio krašto, automobiliui judant dešinio posūkio trajektorija, o pėsčiajai į įvažiavimo į degalinę važiuojamąją dalį įžengus nuo šaligatvio (kurio plotis - 4,6 m) vidurio ir šią važiuojamąją dalį kertant skersai; 2) Šio eismo įvykio eiga buvo tokia. (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies dešine puse, pirma eismo juosta, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link kelio (duomenys neskelbtini), važiavo L. C. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, o šios gatvės dešiniuoju šaligatviu ta pačia kryptimi ėjo pėsčioji V. K.. Automobilio vairuotojas pradėjo sukti į dešinę, o pėsčioji tuo metu įžengė į įvažiavimo į degalinę važiuojamąją dalį. Automobilis „(duomenys neskelbtini)“ dešinio šono priekinės dalies sritimi ties veidrodėliu kliudė pėsčiąją. Pėsčiosios V. K. partrenkimas įvyko ne didesniu kaip 1,9 m atstumu nuo įvažiavimo į degalinę važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, automobiliui judant dešinio posūkio trajektorija, o pėsčiajai į įvažiavimo į degalinę važiuojamąją dalį įžengus nuo šaligatvio (kurio plotis - 4,6 m) vidurio ir šią važiuojamąją dalį kertant skersai. Dėl sąlyčio su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ pėsčioji buvo nublokšta į priekį ir į dešinę ant įvažiavimo į degalinę važiuojamosios dalies. Po pėsčiosios partrenkimo automobilį „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas L. C. sustabdė įvažiavimo į degalinę važiuojamojoje dalyje, padėtyje, užfiksuotoje 2019 m. liepos 5d. eismo įvykio vietos plane; 3) Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo L. C. veiksmai - išvažiuodamas iš kelio ((duomenys neskelbtini)gatvės) į šalia jo esančią teritoriją (degalinę), nepraleido pėsčiosios V. K., kurios judėjimo kryptį jis kirto - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam įvykiui kilti (b.l. 45-50).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2019 m. liepos 5 d., 8.14 val., užregistruotas eismo įvykis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šalia degalinės „(duomenys neskelbtini)“, kurio metu automobilio vairuotojas L. C., važiuodamas automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš kelio nepraleido pėsčiosios V. K. ir ją kliudė. Po eismo įvykio patikrinimui į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę pristatyta V. K., kuriai diagnozuoti dešinės pėdos 1, 2, 3 pirštų lūžiai (b.l. 5, 6).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės antrosios kuopos pirmojo būrio vyriausiojo patrulio V. B. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2019 m. liepos 5 d., dirbant su vyriausiąja patrule E. B., apie 8.13 val., iš Vilniaus apsk. VPK OVS būdėtojo dalies buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kurio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas partrenkė moterį. Automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas L. C. paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kur iš lėtėjimo juostos įsukinėjo į dešinę link (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esančios degalinės „(duomenys neskelbtini)“, jo važiavimo greitis buvo 10 km/h. Tik kirtus dviračių taką staiga į kelio važiuojamąją dalį jam iš dešinės išbėgo pėsčioji, kuri atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlį, pasak L. C., jis iš karto sustojo. Abu eismo įvykio dalyviai buvo blaivūs (b.l. 7).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole ir jo prieduose (b.l. 8-11).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas transporto priemonės – krovininio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b.l. 12).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas matyti, kad buvo apžiūrėta transporto priemonė - automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b.l. 13).

Iš 2019 m. liepos 5 d. surašyto L. C. paaiškinimo nustatyta, kad jis 2019 m. liepos 5 d., 8.15 val., vairavo krovininį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“. Važiavo (duomenys neskelbtini) g. link „(duomenys neskelbtini)“ degalinės, lynojo, važiuojamoji dalis buvo šlapia, asfaltas. Jis įvažiavo į lėtėjimo juostą 10 km/h greičiu, buvo įjungtos artimos šviesos. Išsukant iš lėtėjimo juostos link degalinės, stovėjo dviračių tako ženklas. Kertant dviračių tako pravažiavimą, į važiuojamąją dalį išbėgo pėsčioji su nešuliais ir atsitrenkė į automobilio dešinės pusės veidrodėlį. Jis automobilį akimirksniu sustabdė, nes greitis buvo nedidelis. Pėsčioji nukrito, bet stengėsi atsikelti. Jai pajutus skausmą dešinėje kojoje, su jo pagalba atsisėdo į automobilį „(duomenys neskelbtini)“, iš karto po to jis paskambino GMP numeriu 112 (b.l. 14).

Iš draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pateikto pranešimo nustatyta, kad jų draudimo bendrovėje yra administruojama asmens žalos byla, nes atsakingo už eismo įvykį automobilio vairuotojo (L. C.) civilinė atsakomybė yra drausta jų bendrovėje Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Informuojama, jog V. K. pagal pateiktus dokumentus išmokėta 103,51 Eur kompensuojamoji suma už medikamentus ir 1500 Eur suma kaip neturtinės žalos atlyginimas (b.l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis nors ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino tik iš dalies, tačiau teisiamojo posėdžio metu ją pripažino visiškai ir paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku vairuodamas automobilį buvo neatidus, nepamatė einančios nukentėjusiosios ir ją partrenkė. Teigė, kad tokia situacija galėjo susidaryti tiek dėl vairuoto automobilio specifikos (automobilis didelis, todėl galėjo užstoti pėsčiąją) bei dėl to, kad prieš įsukdamas į degalinės teritoriją dėmesį labiau koncentravo į tai, kuri benzino kolonėlė yra laisva ir prie kurios būtų patogiau privažiuoti. Kaltinamojo parodymus taip pat patvirtina ir kita bylos medžiaga, kurią teismas pripažįsta įrodymais, o būtent: nukentėjusiosios V. K. parodymai, L. C. rašytiniai paaiškinimai, kitų objektų apžiūros ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolai, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2088 (19), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys ir kita bylos medžiaga. Būtent iš byloje pateikto vaizdo įrašo bei jos apžiūros protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji buvo įžengusi į važiuojamąją dalį dar prieš L. C. atliekant posūkio manevrą. Visumos aukščiau nurodytų aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamojo L. C. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tai yra 27 punkto pažeidimas, kuriame numatyta, kad „<...> , išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta, <...>“, - buvo eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios V. K. sveikata priežastis, o aukščiau aptarti kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji V. K. nurodė, kad ji neprieštarauja, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi ji su juo susitaiko, jam neturi jokių pretenzijų, žala, kurią patyrė eismo įvykio metu, yra atlyginta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji pasirašė susitaikymo protokolą. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, jog praėjus kiek laiko po įvykio, kaltinamasis jai išties skambino, domėjosi jos sveikata.

Kaltinamasis L. C. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąja susitaikė, pretenzijų dėl žalos atlyginimo nėra. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta viena neatsargi veika, kaltinamasis neteistas (teistumai išnykę, kas leidžia spręsti, jog nors praeityje asmuo ir buvo padaręs priešingas teisei veikas, tačiau reikiamas išvadas padarė, savo elgesį pakeitė teigiama linkme), administracine tvarka baustas tik už nešiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas moka laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus. Šios aplinkybės teismui leidžia spręsti, jog nagrinėjama nusikalstama veika buvo visiškai atsitiktinė, kaltinamojo praeitis rodo, jog jis geba pasidaryti išvadas dėl savo elgesio neigiamų pasekmių ir tokio elgesio nekartoja, iškart apie padarytą nusikaltimą pranešė policijos pareigūnams bei greitajai medicinos pagalbai, susisiekė su nukentėjusiąja savanoriškai, kas rodo jo neabejingą požiūrį į sukeltą eismo įvykį. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja, baudžiamąją bylą nutraukiant.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalis nustato, be kita ko, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (6 punktas). Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju L. C. taikytina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismo vertinimu tokia baudžiamoji poveikio priemonė yra proporcinga ir adekvati padarytai nusikalstamai veikai, todėl kaltinamajam skiriama 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka.

Dėl kitų klausimų

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, kardomoji priemonė nepaskirta, proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti – du vokai, prisegti prie galinio bylos viršelio, kuriuose yra CD-R ir DVD-R formato kompaktiniai diskai su eismo įvykio vaizdo įrašu ir nuotraukomis iš įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

nusprendžia:

L. C. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiąja V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. C. kardomosios priemonės neskirti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu L. C. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant 10 MGL (t. y. 500 eurų) dydžio įmoką, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)bankas), mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Išaiškinti L. C., kad vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. C., kad, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė