- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-22
- Bylos Nr.
- A2.6.-625-951/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00359-2015-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išnagrinėjusi V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. K. 2015 m. sausio 17 d. 13.56 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) kieme vairavo automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti atimta, nepaliko saugaus atstumo iš šono ir kliudė stovintį automobilį. Eismo įvykio metu apgadinti automobiliai. Be to, automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatyta tvarka nedraustas.
V. K. teismo posėdžio metu prisipažino administracinių teisės pažeidimų padarymu ir paaiškino, kad sausio 17 d. vairavo, buvo (duomenys neskelbtini) namo kieme, galėjo taip būti, kad kliudė kitą automobilį, nors neprisimena. Techninė apžiūra jo automobiliui atlikta, nors pareigūnai motyvavo, kad nėra lipduko. Draudimas galėjo būti pasibaigęs. Nežino, ar įvykio dieną automobilis buvo draustas, neturi dokumentų. Gali būti, kad kliudė kitą automobilį. Jei kaimynas būtų atėjęs pas jį, būtų atlyginęs žalą. Vairuotojo pažymėjimo neturėjo, bet vairavo. Galėjo kliudyti kitą mašiną, matė nuotraukas, tačiau nejuto, galvojo, kad nekliudė. Jo automobilis buvo iš anksčiau nubrėžtas. Nukentėjusiojo automobilio iš arti nematė, tik nuotraukoje. Nežino, ar galėjo apgadinimai atsirasti nuo jo automobilio, nes kontakto nejuto. Niekur nebėgo, juk kaimynas. Asmeniškai jo nepažįsta. Smūgio nepajuto. Signalizacija neįsijungė, žmonių aplink nematė. Niekas prie jo nepriėjo, nepasakė, kad atsitrenkė. Policijoje sužinojo, kai jį išsikvietė. Po kurio laiko mama iškvietė policiją, nes kieme nebuvo automobilio. Tada pasakė, kad jis nutemptas. Automobilis priklauso jo mamai, bet naudojasi jis. Ant savo automobilio apgadinimų nematė. Žala nėra didelė, tik įbrėžta. Nematė savo automobilio. Techninė apžiūra yra galiojanti, turi techninį pasą. Perkant mašiną, gruodžio mėn., techninė apžiūra jau buvo pravaryta spalio mėn. Apie įvykį nieko nežinojo, sužinojo tik policijoje. Krovininio automobilio nepamena. Nepamena tos dienos įvykių. Grįžo į kiemą tą pačią dieną. Galėjo grįžti po 1-2 val. Automobilis visada būdavo kieme.
Nukentėjusysis M. K. teisme parodė, kad nepamena dienos, laiko, su kolega V. N. išsiruošė į žvejybą. Paprašė jo pavaryti automobilį, nešė šiukšles, tuomet pamatė, kas įvyko. „Audi“ automobilis atsitrenkė ir nuvažiavo. Paties susidūrimo momento nematė. Paklausus draugo, jis pamanė, kad jis uždarė galinį dangtį. Automobilis priklauso UAB „Šiaulių buitinių paslaugų centras“, jis yra tos įmonės direktorius. Apgadinimai buvo žymūs, juos pamatė iš 20 metrų atstumo. Visi dažai buvo pažeisti, matėsi glaisto sluoksnis. Kontaktas buvo slystančio pobūdžio. V. N. pajuto smūgį, bet nesuprato, kad atsitrenkė automobilis. V. K. irgi turėjo pajusti, kad atsitrenkė. Galinio dangčio uždarymo smūgis juntamas. Automobilis sujudėjo. Dabar žino, kad V. K. yra kaimynas, bet iki įvykio nežinojo, kas vairuoja „Audi“ automobilį. Atkreipė dėmesį, kad „Audi“ automobilį buvo bandoma ilgai užvesti, matė, kad automobilio priekinės grotelės yra kitokios. Kai pasišalino, kvietė pareigūnus. Pareigūnai juos apklausė ir sakė, kad ieškos. „Audi“ automobilis staigiai nuvažiavo. Jis grįžo į kiemą kitos dienos ryte, kai jie grįžo, automobilį rado kieme. Jie grįžo kitos dienos rytą apie 4-6 val. Priėjo, apžiūrėjo, akivaizdžių apgadinimų nebuvo. Pranešė pareigūnams. Pareigūnai nustatė, kad tai tas pats automobilis. Jie labai akylai nežiūrėjo. Nežino, kokia žala padaryta automobiliui, kreipėsi į draudimą, bet dar ne visi dokumentai pateikti draudimui. Plastikinė detalė turi tokią savybę, kad po smūgio vėl atsistoja į savo vietą. Mikroautobusas stovėjo toliau, apie 10 metrų nuo įvykio vietos. Pareigūnai matavo automobilių pažeidimų aukščius. Jie automobilį patraukė, nes jis trukdė pravažiavimui. Pareigūnams nurodė, kad automobilis patrauktas, nurodė, kur stovėjo. V. K. automobilis išvažiuoti netrukdė, buvo apie 10 metrų tarpas. Į kiemą įvažinėjo krovininis automobilis, V. K. bandė pravažiuoti pro tarpą. Gal dėl to taip ir atsitiko. Krovininis automobilis sustojo ir V. K. bandė pralysti.
Transporto priemonės savininkė R. K. teisme parodė, kad realiai nieko nesimato, matė gyvai nukentėjusiojo automobilį. Nuotraukose žymiai daugiau matosi. M. K. gyvena jų laiptinėje, nežino, ar jis išvykęs, mažai būna Šiauliuose. Paskutinį kartą matė praeito posėdžio dieną. Klausė, kodėl negalėjo ateiti ir pasakyti, kas nutiko, tai atsakė, kad jo sūnus labai naglas. Jos automobilis yra „Audi A4“, ji juo nesinaudoja, nes neturi vairuotojo pažymėjimo, jį pirko sūnui V. K.. Sausio 17 d. sūnus sakė, kad vairavo mašiną. Nėra mačiusi, kad kas kitas vairuotų tą automobilį. Ji nežinojo, kad sūnus neturi vairuotojo pažymėjimo, kad jis atimtas. Sūnus jai paskambino, kad kieme nėra automobilio, grįžo į Šiaulius, nuvyko į policiją, ten ir pasakė, kad mašina nutempta. Grįžusi į Šiaulius, paskambino 112, atvyko du pareigūnai ir pasakė, kad automobilis yra Purienų gatvėje. Ten jam papasakojo, kas nutiko. Ji parašė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog duoda sūnui naudotis automobiliu. Sūnus sakė, kad jis tikrai nejuto, kad kliudė kitą mašiną. Automobilio nematė, žymes parodė tik kompiuteryje, realiai nematė. Anksčiau nebuvo mačiusi, kad automobilis būtų apgadintas. Sūnus pats nežino, kaip viskas buvo. Automobilis draustas, bent jau sūnus taip sakė, tik automobilis draudžiamas trumpesniam laikotarpiui. Prašė atiduoti automobilį, nes reikės daug mokėti už aikštelę, nebebus verta jo pasiimti.
Liudytoja D. P. teisme parodė, kad sausio 17 d. gavo iškvietimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Atvykus automobilis „VW Transporter“ stovėjo kitaip, nei įvykio metu. Buvo apgadintas galinis kairės pusės bamperis. Suformino įvykį ir viskas. Nukentėjusysis sakė, kad apgadino automobilis, kurio savininkas gyvena tame pačiame kieme. Ji su nukentėjusiuoju nebendravo, buvo šalia, nes įvykio metu buvo stažuotoja. Asmuo sakė, kad sėdėjo automobilyje, išgirdo garsą. Sakė, kad juto smūgį, bet manė, kad kolega uždarė bagažinę. Nurodė „Audi“ automobilį su kitokiomis priekinėmis grotelėmis nei įprastai, valstybinių numerių nenurodė, tik kad automobilis tamsios spalvos. Asmuo žinojo, kad automobilio vairuotojas gyvena tame pačiame kieme, tai pats ieškojo automobilio. Ji matė tik nukentėjusiojo automobilį. Apgadinimai buvo matomi, nubrėžtas bamperis. Mano, kad vairuotojas turėjo suprasti, kad kliudė kitą mašiną. Vairuotojas kliudė tik bamperį.
Liudytojas A. Š. teisme parodė, kad sausio 17 d. buvo iškvietimas dėl apgadinto automobilio, pasišalinimo iš įvykio vietos. Valstybiniai numeriai nebuvo nurodyti. Juos pasitiko nukentėjusysis, kuris pajuto stuktelėjimą į galą. Iš pradžių nesuprato, dėl to nespėjo sureaguoti. Jie suformino įvykį. Tyrimą vykdė kiti pareigūnai. Su nukentėjusiuoju bendravo, sakė, kad pajuto stuktelėjimą, kai sėdėjo automobilyje. Nukentėjusysis ne iš karto suprato, kad į jį atsitrenkė. „VW Transporter“ automobilio apgadinimai žymūs, braukiamo pobūdžio, vairuotojas turėjo pajusti. Nepamena, ar sakė, kad buvo garsas, nežino, kas tyrė įvykį.
Liudytojas Ž. S. teisme parodė, kad gavo medžiagą, kad „Audi A4“ pasišalino iš įvykio vietos, buvo nurodyta jo vieta. Nuvykę rado automobilį, jį apžiūrėjo ir išvilko. Rado Krymo gatvėje, netoli 42 namo. Jiems buvo nurodyti valstybiniai numeriai, žinojo ko ieško. Su savininku nesusiekė, nes automobilis buvo išregistruotas. Apgadinimai buvo, tik juos nufotografavo kiti pareigūnai. Jie tik išvilko. Jis apžiūrėjo automobilį, bet nepamena apgadinimų. Pirminę dieną nukentėjusysis nematė valstybinių numerių, bet vėliau pats paskambino ir pranešė automobilio valstybinius numerius.
Liudytojas E. J. teisme parodė, kad tyrėjų nurodymu gauta medžiaga, kad surašytų protokolą. Įvykio vietoje jis pats nebuvo, tyrė kiti pareigūnai. Darbo metu atvyko pas juos „Audi A4“ vairuotojas, paaiškino aplinkybes, surašė protokolą. Įvykio pats netyrė. Transporto priemonę apžiūrėjo kiti pareigūnai. Nematė „Audi A4“ apgadinimų. „VW Transporter“ buvo apibraižytas, nežino, ar dideli apgadinimai, nėra ekspertas. Gavo informaciją iš tiriančio pareigūno. Jis paaiškino, už kokius straipsnius surašyti protokolą. Nežino, gal klaidos kompiuteryje būna, jei vairuotojas nepateikia dokumentų, remiasi duomenų bazėmis. Su nukentėjusiuoju nebendravo, V. K. buvo atvykęs į komisariatą. Jis pripažino, kad tą dieną buvo kieme, vairavo, tik nežino, ar sakė, jog juto, kaip kliudė kitą automobilį.
Liudytojas L. R. teisme parodė, kad pirminę medžiagą rinko kolegos, jie tik surašė protokolą. Automobilio neapžiūrėjo, nefotografavo. Jei nuotraukos ištraukiamos iš kompiuterio, dėjo savo parašą. Nežino, ar apžiūrėjo „Audi A4“ automobilį. Su asmeniu bendravo, nepamena, ar išsikvietė, ar pats atvyko, papasakojo, kodėl yra ieškomas, kad pasišalino iš įvykio vietos. Jis kaltės neneigė, bet nieko pateikti negalėjo. Visų aplinkybių nepamena. Apgadinimus apžiūrėjo nuotraukose. „VW Transporter“ galinis bamperis buvo apgadintas, o „Audi A4“ – priekinis bamperis. Nežino, kokie apgadinimai, jis ne ekspertas. Asmuo nei teigė, nei neigė, kad pasišalino. Su nukentėjusiuoju, liudytojais, transporto priemonės savininke nebendravo. Medžiagą rinko keli pareigūnai. Nepamena, ar buvo pranešta apie pavogtą transporto priemonę. Automobilį pareigūnai nuvežė ne tą pačią dieną, nes tą dieną jo nerado. Su įvykiu dirbo ne nuo pradžių, nelabai ką gali plačiau komentuoti.
Liudytojas M. T. teisme parodė, kad kolegos atnešė eismo įvykio medžiagą, kad buvo apgadinta kita transporto priemonė ir pasišalinta. Automobilio nerado, išsikvietė nukentėjusįjį, apklausė, pasakė, kad matė nuvažiuojantį mėlyną „Audi“ automobilį. Buvo susisiekta su liudytoju, bet šis buvo išvykęs į užsienį. Nuotraukos buvo darytos ne toje vietoje, kur įvyko įvykis, nes reikėjo patraukti automobilį, trukdė eismui. Kiti pareigūnai rado „Audi“ automobilį. Išsikvietė V. K., kad surašyti protokolą, bet tą dieną jis neatvyko. Matė tik nuotraukas. Matėsi, kad apgadinimai sutampa. „VW Transporter“ stovėjo kitaip, nes ten negalėjo stovėti. Liudytojas sakė, kad „Audi“ automobilis būna tame kieme. „Audi“ buvo rastas po 2-3 dienų, nuvežtas į aikštelę be savininko žinios. Pranešimo apie pavogtą automobilį negavo. V. K. buvo atėjęs pas juos, sakė, kad dingo automobilis. Jis automobilio nenuvežė, nežino, kodėl pareigūnai nepranešė. Jei asmuo pasišalino iš įvykio vietos, jie gali taip daryti.
Liudytojas V. N. teisme parodė, kad sėdėjo automobilyje „VW Transporter“, ruošėsi važiuoti į žvejybą. Pajuto smūgį į automobilio galą, pamanė, kad draugas uždarė bagažinę. Per veidrodėlį pamatė nuvažiuojantį „Audi“ automobilį. Kai pajuto stuktelėjimą, priėjo M. K., paklausė, kodėl sėdi automobilyje, jei į jį atsitrenkė. Smūgis nebuvo stiprus, automobilis lengvai sujudėjo, garsas nebuvo didelis. Automobilį matė, jis nuvažiavo greitai. Kliūčių jam iš kiemo išvažiuoti buvo, nes į kiemą sukosi krovininis automobilis. „Audi“ automobilis šiek tiek palaukė, kol atsilaisvino kelias. Mano, kad nuvažiavo greitai, nes atsitrenkė į jų automobilio galą. V. K. greitis nebuvo labai didelis, bet nuvažiavo greičiau. Turėjo tai pats pajusti. Apgadinimai nebuvo dideli. Nežino, koks buvo kontaktas, ji ne ekspertas. Buvo apgadintas kairės pusės bamperis. To asmens nežinojo. Jis luktelėjo kelias sekundes ir nuvažiavo. Policiją kvietė iš karto. „VW Transporter“ patraukė, kad netrukdytų eismui. Nežino, kodėl M. K. sakė patraukti automobilį. Kai stovėjo, kol laukė draugo, automobilis eismui nekliudė. Apgadinimai nebuvo smarkūs. Jei asmuo būtų sustojęs, būtų susitarę ir nekvietę policijos. Policija atvyko po 10-15 min. Neįsidėmėjo „Audi“ automobilio valstybinio numerio. Pareigūnams apibūdino kaip tamsios spalvos „Audi“ automobilį, matė jį anksčiau, kai ilgai bandė užsikurti. Transporto priemonės vairuotojo nematė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad V. K. kaltė padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), eismo įvykio vietos schema (5-6 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (7 b. l.), V. N. paaiškinimu (8 b. l.), M. K. paaiškinimu (9 b. l.), V. K. paaiškinimu (10 b. l.), R. K. paaiškinimu (11 b. l.), Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (12, 13, 14, 15, 16 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti, kad „VW Transporter“ automobiliui apgadintas galinis kairės pusės bamperis (18 b. l.), fotonuotraukomis (19-21 b. l.), BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, iš kurių matyti, kad automobilis „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apdraustas nuo 2014-11-23 iki 2014-12-22 (28, 29 b. l.), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurių matyti, kad V. K. atimta teisė vairuoti transporto priemones 2015-01-05 Šiaulių apylinkės teismo nutarimu (33-40 b. l.), Šiaulių apskrities VPK raštu Nr. 40-S-12689, iš kurio matyti, kad automobiliui „Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybinė techninė apžiūra atlikta 2014-09-25 ir galioja iki 2016-09-25 (53, 54 b. l.).
LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto. V. K. teisme sutiko, kad galėjo apgadinti nukentėjusiojo automobilį, matė nuotraukas, tačiau teigė, jog nejuto kontakto, galvojo, kad nieko nekliudė, todėl neišlipo iš automobilio ir nuvažiavo. Nukentėjusysis M. K. teisme parodė, jog pamatė, kas įvyko, „Audi“ automobilis atsitrenkė ir nuvažiavo, apgadinimai buvo žymūs, buvo pažeisti dažai, matėsi glaisto sluoksnis. Liudytoja D. P. teisme taip pat teigė, jog matė automobilio „VW Transporter“ apgadinimus, jie buvo matomi, nubrėžtas bamperis. Liudytojas A. Š. taip pat nurodė, jog „VW Transporter“ automobilio apgadinimai žymūs, braukiamo pobūdžio. Liudytojas Ž. S. teismui taipogi patvirtino, jog apgadinimai ant nukentėjusiojo automobilio buvo. Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas teigė, jog apgadinimus apžiūrėjo nuotraukose, „VW Transporter“ buvo apgadintas galinis bamperis, o „Audi A4“ – priekinis bamperis. Liudytojas M. T. teismui patvirtino, jog apžiūrėjus transporto priemones matėsi, kad apgadinimai ant automobilio „Audi A4“ ir automobilio „VW Transporter“ sutampa. Tai, kad nukentėjusiojo transporto priemonė buvo apgadinta patvirtino ir įvykio vietoje buvęs ir teisme liudytoju apklaustas V. N.. Teismas remiasi minėtais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, nenustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti V. K. administracinio teisės pažeidimo padarymu. Pažymėtina ir tai, kad M. K., V. N., tiesiogiai stebėję eismo įvykį, buvo nuoseklūs viso tyrimo metu, tiek duodami paaiškinimus pareigūnams, tiek nagrinėjant bylą teisme, jie tapačiai aiškino įvykio aplinkybes, į įvykio vietą iš karto kvietė policijos pareigūnus, nurodė V. K. vairuotos transporto priemonės požymius. Be to, tokias aplinkybes patvirtino ir teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai, kurie iš karto atvyko į įvykio vietą, apžiūrėjo „VW Transporter“ automobilio apgadinimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog eismo įvykio aplinkybes patvirtina ir automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai, byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad automobilis „VW Transporter“ yra apgadintas. Be to, 2015-01-17 transporto priemonės technninės apžiūros aktas taip pat liudija, kad buvo nustatytas automobilio „VW Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimas, t. y. apgadintas galinis kairės pusės bamperis.
Aukščiau nurodytų duomenų visumos analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad V. K. vairuojamas automobilis kliudė kieme stovintį „VW Transporter“ automobilį ir jį apgadinimo. Todėl teismas sprendžia, kad V. K. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Be to, iš bylos aplinkybių matyti, jog V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 226 punkto reikalavimus, draudžiančius dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o motorinės transporto priemonės, dalyvaujančios eisme, civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas ir vairuotojas. Tiek V. K. teisme pripažino, jog draudimas galėjo būti pasibaigęs, tiek iš byloje esančios BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad automobilis „Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas nuo 2014-11-23 iki 2014-12-22, o tuo tarpu įvykio dieną (2015 m. sausio 17 d.) draustas nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, V. K. padarytas pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal LR ATPK 123 straipsnio 5 dalį.
V. K. atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ATPK 32 str.), todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti jam, kaip neturinčiam teisės vairuoti tranporto priemones, paskyrus sankcijose numatytas nuobaudas, lygias baudos minimumams. Nuobaudos subendrinamos pagal LR ATPK 33 straipsnio nuostatas.
Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresnysis patrulis E. J. 2015 m. sausio 23 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir 123 str. 1 d. dėl to, kad V. K. 2015 m. sausio 17 d. 13.56 val. Šiauliuose, Krymo g. 42 kieme vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, kai teisė vairuoti atimta, nepalikęs saugaus atstumo iš šono ir kliudęs stovintį automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Be to, automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatlikta valstybinė techninė apžiūra.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. V. K., aiškindamas įvykio aplinkybes, tiek apklausiamas pareigūnų, tiek nagrinėjant bylą teisme, nurodė, kad jis nejuto, jog būtų atsirenkęs į kitą transporto priemonę, nejuto jokio smūgio, negirdėjo jokio garso, nesuveikė jokia signalizacija, o jei būtų jutęs, būtų tikrai pasilikęs įvykio vietoje ir su nukentėjusiuoju susitaręs. Be to, V. K. teismui patvirtino, jog jis ten, kur įvyko eismo įvykis, gyvena, netrukus grįžo atgal į namus, tame pačiame kieme pastatė automobilį „Audi A4“. Teisme apklaustas nukentėjusysis ir tiesiogiai įvykio vietoje buvęs liudytojas V. N. teigė, kad smūgis nebuvo stiprus, automobilis lengvai sujudėjo, garsas nebuvo didelis, apgadinimai nebuvo dideli. Šie asmenys taip pat patvirtino, jog jiems grįžus į įvykio vietą kitos dienos anskti ryte, automobilis „Audi A4“ kieme stovėjo, priėjus ir apžiūrėjus automobilį, akivaizdžių apgadinimų nebuvo. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai taip pat patvirtino, jog automobilį „Audi A4“ į policijos aikštelę nutempė būtent iš Krymo g. 42 esančio kiemo. Kas patvirtina aplinkybę, kad net ir įvykus eismo įvykiui, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sugrįžo į namus, tame pačiame kieme pastatė automobilį, t.y. nesistengė slėpti pažeidimo padarymo pėdsakų, neturėjo tikslo slėpti pažeidimo padarymo fakto ir vengti atsakomybės. Tiesiogiai įvykio vietoje buvęs V. N., kuris teisme buvo apklaustas liudytoju, taip pat nurodė, kad smūgis nebuvo stiprus, automobilis lengvai sujudėjo, garsas nebuvo didelis, o apgadinimai nebuvo žymūs. V. K. taip pat teismui nurodė, kad sūnus jai sakė, jog jis tikrai nejuto, kad kliudė kitą mašiną. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog ant automobilio apgadinimai yra labai nežymūs, braukiamojo pobūdžio. Vertinant apgadinimų dydį, jų pobūdį, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilių buvo nedidelis, kas rodo, kad V. K. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti atsitrenkęs į „VW Transporter“ automobilį. Be to, pažymėtina ir tai, jog iš bylos aplinkybių matyti, jog V. K. neturėjo pagrindo bėgti, nes su nukentėjusiuoju gyvena kaimynystėje, tame pačiame kieme stato automobilius, po įvykio taip pat iš karto sugrįžo į tą patį savo namų kiemą.
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, V. K. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad V. K. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs „VW Transporter“ automobilį, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas V. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Be to, V. K. kaltinimas buvo suformuluotas ir dėl to, kad V. K. vairuotam automobiliui „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Kelių eismo taisyklių 226 punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto techninės apžiūros įmonę atlikti privalomąją techninę apžiūrą). Nagrinėjant bylą teisme, V. K. paaiškino, jog techninė apžiūra jo automobiliui atlikta ir yra galiojanti, nors pareigūnai motyvavo, kad nėra lipduko, turi techninį pasą, perkant mašiną gruodžio mėn., techninė apžiūra jau buvo atlikta spalio mėn. Teismas remiasi šiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais, nes juos patvirtina ne tik liudytojo E. J. parodymai, kad būna klaidų kompiuteryje, o jei vairuotojas nepateikia dokumentų, remiasi duomenų bazėmis, bet ir byloje esantis Šiaulių apskrities VPK raštas Nr. 40-S-12689, iš kurio matyti, kad automobiliui „Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valstybinė techninė apžiūra atlikta 2014-09-25 ir galioja iki 2016-09-25. Tokios aplinkybės neleidžia teigti apie administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, buvimą, todėl teismas V. K. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal šį straipsnį nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja
nutaria:
V. K. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.
V. K. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalį skirti administracinę nuobaudą – 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) dydžio baudą
Paskirtas nuobaudas subendrinti pagal LR ATPK 33 str. ir galutinę administracinę nuobaudą V. K. paskirti 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) dydžio baudą.
V. K. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį ir pagal 123 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.