- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-07
- Bylos Nr.
- I-1473-764/2017
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Atsakovas
- Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Mariaus Bajoro ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. K. kreipėsi į teismą su skundu ( b. l. 1–3), prašydamas: 1) panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 2016-08-26 sprendimą Nr. 96-3029 ir 2016-08-29 sprendimą Nr. 96-3055; 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas) 2016-10-19 sprendimą Nr. 2S-5633; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 10 000 Eur neturinę žalą.
Taip pat pareiškėjas prašo teismą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 94 str. 1 d. 4 p., 102 str. 1 d., 72 str., 78 str. 84 str. 91 str. 1 d. 4 p., 152 str. 3 d. 2 p., 86 str., 75 str. 1 d. 4 p., 73 str. 2 d. 4 p., 79 str. 2 d. 4 p., 80 str. 2 d. 4 p., 85 str. 1 d. 2 ir 5 p. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 21 str. 2 ir 3 d., 22 str. 2 d., 25 str. 2 d. ir 29 str., taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 ir 8 str.
Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-07-13 nutarimu Nr. 62-456 jam buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas 6 mėnesiams į drausmės grupę. Pareiškėjas 2016-08-03 bandė pasinaudoti savo teise – 2 kartus per mėnesį paskambinti telefonu – taip pat prašė suteikti trumpalaikius pasimatymus su mama ir draugu, tačiau jam nebuvo leista motyvuojant tuo, kad po nuobaudos paskyrimo jis tokios teisės neturi. Pareiškėjo nuomone, Lukiškių TI-K pažeidė jo teises, nes vadovavosi Konstitucijai ir Konvencijai prieštaraujančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Laikotarpiu nuo 2015-07-30 iki 2016-01-30 pareiškėjui nebuvo suteikti pasimatymai, o paskambinti buvo leidžiama tik vieną kartą per mėnesį, nuo 2016-01-30 iki 2016-07-13 pareiškėjui buvo suteiktas vienas pasimatymas per du mėnesius, o paskambinti leisdavo 2 kartus į savaitę. Lukiškių TI-K apribojo pareiškėjo galimybę palaikyti socialinius ryšius. Dėl neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, dvasines kančias ir jautėsi nepilnavertis.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Taip pat palaikė savo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas ir Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 14–17) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėjo teisės pažeistos nebuvo, nes neleisdamas jam 2016-08-03 paskambinti telefonu ir nesuteikdamas trumpalaikių pasimatymų su mama ir draugu atsakovas vadovavosi BVK 86 str. nuostatomis. Nuo 2016-07-13 pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę, todėl pagal BVK 86 str. 1 d. 4 p. nuostatas turėjo teisę du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Vadinasi, nuo 2016-07-13 iki 2016-08-13 jis turėjo teisę į du skambučius ir šia teise pasinaudojo 2016-07-13 ir 2016-07-24. Drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems taikomi tam tikri apribojimai, todėl nesuteikiami trumpalaikiai pasimatymai. Pareiškėjas neįrodė nė vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. kilti, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimų priimtų išnagrinėjus jo prašymus ir skundą teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš Lietuvos valstybės neturtinę žalą.
Bylos duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-07-13 nutarimu Nr. 62-456 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į drausmės grupę 6 mėnesiams.
Pareiškėjas Lukiškių TI-K direktoriui 2016-08-01 pateikė prašymą suteikti trumpalaikį pasimatymą su mama G. L. ir draugu E. D.. Išnagrinėjęs šį pareiškėjo prašymą, Lukiškių TI-K direktorius 2016-08-29 sprendimu Nr. 96-3055 jį tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad pagal BVK 86 str., nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis kalėjime, teisė į trumpalaikius pasimatymus nenustatyta (b. l. 7).
Pareiškėjas su 2016-08-04 skundu kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, nurodydamas, kad pareigūnai nesudaro galimybės pasinaudoti jam suteikta teise – du kartus per mėnesį paskambinti telefonu. Išnagrinėjęs šį pareiškėjo skundą, Lukiškių TI-K direktorius 2016-08-26 sprendimu Nr. 96-3029 jį tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad, 2016-07-13 perkėlus jį į drausmės grupę, per vieną mėnesį, t. y. nuo 2016-07-13 iki 2016-08-13, turi teisę du kartus paskambinti telefonu, kuria pasinaudojo 2016-07-13 ir 2016-07-24, todėl teisė paskambinti telefonu bus suteikta tik po 2016-08-13 (b. l. 6).
Nesutikdamas su nurodytais Lukiškių TI-K direktoriaus sprendimais, pareiškėjas padavė skundą Departamentui, kuris jį išnagrinėjęs, 2016-10-19 sprendimu Nr. 2S-5633, konstatavo, kad Lukiškių TI-K veiksmai ir priimti sprendimai yra teisėti, todėl skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 8).
Pareiškėjas prašo teismą panaikinti Lukiškių TI-K direktoriaus ir Departamento direktoriaus sprendimus kaip neteisėtus. Taip pat priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą, kurią kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų nepagrįstai apribojus jo teises į skambinimą telefonu ir trumpalaikius pasimatymus. Savo skundą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad ginčui taikytinos BVK nuostatos prieštarauja Konstitucijai ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, yra neproporcingos ir neadekvačios, todėl jas taikant buvo pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
BVK 8 str. 1 d. nustatyta, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose šio kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Pagal BVK 9 str., nuteistųjų teisinė padėtis, atsižvelgiant į jų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones, Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso ir šio Kodekso nustatyta tvarka gali būti švelninama arba griežtinama.
BVK 83 str. 1 d. nustatyta, kad kalėjimuose laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys, nuteisti už labai sunkius nusikaltimus, taip pat į pataisos namų kamerų tipo patalpas perkelti nuteistieji, pasiųsti šią nuobaudą atlikti kalėjime, ir nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Nuteistieji kalėjimuose suskirstomi į paprastąją ir drausmės grupes (BVK 84 str.).
Pagal BVK 85 str. 1 d., paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas; 5) du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Tuo tarpu pagal BVK 86 str. 1 d., drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 3) kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu.
Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-07-11 nuosprendžiu pareiškėjui buvo paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti kalėjime. Lukiškių TI-K direktoriaus 2016-07-13 nutarimu Nr. 62-456 pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į drausmės grupę 6 mėnesiams.
BVK 143 str. 5 d. nustatyta, kad paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Nuobauda, kuri nebuvo pradėta vykdyti per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, nebevykdoma. To paties straipsnio 8 d. nustatyta, kad nuteistasis turi teisę šio kodekso 183 str. nustatyta tvarka apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo.
Nurodytos nuostatos patvirtina, kad nuo 2016-07-13 pareiškėjui pagrįstai pradėtos taikyti BVK 86 str. nuostatos, reglamentuojančios drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas kalėjime. Šios nuostatos taip pat sudaro pagrindą atmesti pareiškėjo argumentus, kad Lukiškių TI-K nepagrįstai vieno mėnesio termino, per kurį jis turi teisę du kartus paskambinti telefonu, pradžia laiko 2016-07-13, o pabaiga atitinkamai 2016-08-13. Pareiškėjo nuomone, vienas mėnuo turėtų būti suprantamas kaip kalendorinis mėnuo, todėl nuo 2016-08-01 jis turėjo teisę paskambinti telefonu. Teismas pažymi, kad paskirta nuobauda pradedama vykdyti nedelsiant po jos paskyrimo ir baigiama vykdyti pasibaigus terminui, kuriam ji buvo paskirta. Vadinasi, bausmę drausmės grupės sąlygomis pareiškėjas atliko nuo 2016-07-13 iki 2017-01-13. BVK nuostatas aiškinant taip, kaip nurodo pareiškėjas, susidarytų tokia situacija, kai BVK nuostatos, reglamentuojančios drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, pareiškėjui būtų taikomos iki 2017 metų sausio mėnesio pabaigos, nors nuobaudos terminas būtų pasibaigęs 2017-01-13.
Nustatyta ir šių aplinkybių pareiškėjas neginčija, kad teise du kartu per mėnesį paskambinti telefonu jis pasinaudojo, t. y. skambino 2016-07-13 ir 2016-07-24. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad Lukiškių TI-K užtikrino pareiškėjui BVK 86 str. 1 d. 4 p. įtvirtintą teisę, ir neturėjo teisinio pagrindo iki 2016-08-13 leisti pareiškėjui paskambinti telefonu, nes jis buvo išnaudojęs teisės aktuose nustatytų skambučių limitą.
Pagal BVK 86 str. nuostatas, nuteistieji, kalėjime atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis, neturi teisės į trumpalaikius pasimatymus. Atsižvelgdamas į tai, Lukiškių TI-K teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjo 2016-08-01 prašymo suteikti jam trumpalaikius pasimatymus su mama G. L. ir draugu E. D..
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai, todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 10 000 Eur neturtinę žalą negali būti tenkinamas.
Pareiškėjas prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti BVK nuostatų atitiktį Konstitucijai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas paaiškino, kad, jo manymu, BVK nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų skirstymą į grupes, nepagrįstai ribojančios nuteistųjų teises paskambinti telefonu ar turėti trumpalaikius pasimatymus, taip pat nuostatos, nustatančios griežtesnes sąlygas nuteistiesiems, atliekantiems bausmę kalėjime, lyginant su nuteistaisiais, atliekančiais bausmes pataisos namuose, pažeidžia Konstitucija ir joje įtvirtinus principus.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 str. 1 d. nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Įstatymo prieštaravimo Konstitucijai faktas gali būti nustatytas tik Konstitucinio Teismo (Konstitucijos 102 str. 1 d.), todėl administracinis teismas negali taikyti tik tokio įstatymo, kuris Konstitucinio Teismo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Pagal ABTĮ 4 str. 2 d., jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.
Teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai. Pagal Konstituciją pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą Konstituciniame Teisme yra konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai, kurios privalo būti pašalintos, kad teismas galėtų priimti teisingą sprendimą (baigiamąjį aktą).
ABTĮ taikymo požiūriu bylos proceso dalyvio prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nelaikytinas administracinio skundo reikalavimu, todėl tokiam prašymui išspręsti ABTĮ nuostatos, nustatančios, kad teismo sprendime būtina atsakyti į visus pareikštus reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A261-997/2009, Nr. A756-152/2009, Nr. A63-3204/2011, Nr. A602-2287/2012). Kita vertus, teismas pažymi, kad jam abejonių dėl pareiškėjo nurodytų BVK nuostatų atitikties Konstitucijai nekyla, nes įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, nustatyti skirtingą bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas, o, atsižvelgdamas į nuteistųjų elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, nustatytas bausmės atlikimo sąlygas griežtinti, t. y. taikyti didesnius turimų teisių ribojimus.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, remiantis jame išdėstytais argumentai nėra, tiek atsakovo, tiek Departamento veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo teisių nepažeidė. Pareiškėjo V. K. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str., 88 str. 1 p., 132 ir 133 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.