- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-344-253/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Savinijus Katauskas
- Atsakovas
- I. L.
- Ieškovas
- J. L.
- Advokatai
- Ričardas Noreika
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Albinos Pupeikienės, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Ričardui Noreikai, atsakovei I. L., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei I. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio sumažinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. L. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ir prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-10 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dėl išlaikymo nepilnametėms dukroms dydžio nustatymo ir sumažinti jo teikiamą dukterims S. ir V. išlaikymo dydį iki 350 Lt per mėnesį kiekvienai iki jų pilnametystės bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-10 sprendimu buvo nutraukta santuoka tarp jo ir atsakovės bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šią sutartį iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteista po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki kiekvieno vaiko pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu iš esmės pasikeitė jo materialinė padėtis, todėl prašė sumažinti priteisto išlaikymo dydį. Mano, kad teikiamas išlaikymas vaikams yra per didelis, šiuo metu jis neturi galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Nutraukiant santuoką, žmona darė didelį spaudimą, vertė pasirašyti jos pateiktus dokumentus. Su žmona žodžiu buvo susitarę, kad išlaikymas vaikams bus apie 600–700 Lt, tačiau po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovė nesilaiko žodinio susitarimo ir reikalauja po 500 Lt kiekvienam vaikui. Mano, jog yra pagrindas sumažinti išlaikymo dydį, nes jis yra bedarbis, jokio turto, įskaitant gyvenamąjį būstą, neturi. Po santuokos nutraukimo jis nuomojasi butą, už kurį moka po 600 Lt nuompinigių bei už komunalinius patarnavimus, neturi profesijos, verčiasi atsitiktiniais darbais, gyvena padedamas artimųjų, mokosi (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų vidurinėje mokykloje. Be to, nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti į abiejų tėvų turtinę padėtį ir vaikų poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-05-10 sprendimu patvirtintą nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį ir nuo 2008-01-01 priteisė iš ieškovo nepilnamečių vaikų išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokant po 400 Lt kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas, vertindamas ieškovo finansinę padėtį, padarė išvadą, kad jo finansinė padėtis iš dalies pasikeitė, nes jis pradėjo mokytis vidurinėje mokykloje, tam jis turi skirti papildomai laiko ir negali visos dienos skirti darbui, be to, tai patvirtina ieškovo argumentą, kad jis šiuo metu negali išvykti dirbti į užsienį. Tokiu pagrindu išlaikymo dydį sumažino iki 400 Lt kiekvienam vaikui. Visus kitus ieškovo argumentus pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė I. L. prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. L. ieškinį atmesti. Apeliantės motyvai yra tokie:
1. Teismas nukrypo nuo CK 3.201 straipsnyje įtvirtinto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo reguliavimo pagal įstatymą principo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas gali sumažinti ar padidinti išlaikymo vaikams dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, tačiau teismas privalo siekti vaikų išlaikymo teisinių santykių stabilumo. Pirmosios instancijos teismas 2008-01-16 sprendimu konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis pasikeitė tik iš dalies, nes jis pradėjo mokytis vakarinėje mokykloje, todėl negali visos dienos skirti darbui. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas nemotyvavo, kodėl negali dirbti laisvu nuo pamokų metu. Kadangi ieškovas neįrodė, jog iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo dydį, tuo pažeisdamas LR CK 1.5 straipsnio 4 dalies, 3.3 straipsnio nuostatas.
2. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovės turtinė padėtis nepagerėjo, o atvirkščiai, pablogėjo, nes viena dukra pradėjo lankyti mokyklą ir dėl to atsirado papildomų būtinų mokymosi reikmių išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės I. L. apeliacinį skundą ieškovo J. L. atstovas R. N. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą 2008-01-16 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1310-637/2008.
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis teisės normomis, pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį, kadangi ieškovo finansinė padėtis pasikeitė, jis mokosi, negali dirbti ar išvykti į užsienį.
2. Atsakovė vengia CK 3.192 straipsnyje numatytos pareigos išlaikyti vaikus; vaikų išlaikymo našta yra perkelta ant ieškovo pečių, nes atsakovė nepateikė duomenų, kad vaikui išlaikyti per mėnesį reikia 500 Lt. Ieškovė yra įgijusi buhalterės specialybę, tačiau nededa pastangų dirbti normalų darbą ar papildomą darbą ir užsidirbti pakankamai pinigų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje sprendžiamas nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimas, kurį reglamentuoja CK 3.201 straipsnis. Nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.201 straipsnio nuostatas byloje nustatytiems faktams. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą.
Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ir jų pakeitimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 str. 1 d., – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo šios teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Bylos duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nutraukęs šalių santuoką, 2007 m. gegužės 10 d. sprendimu patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovas įsipareigojo kas mėnesį skirti po 500 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam nepilnamečiam vaikui iki jo pilnametystės (b.l. 6–7, t. 1). Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nurodė, kad po minėto teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, jis pradėjo mokytis vakarinėje mokykloje, nuomojasi butą, už kurį moka 600 Lt nuomos mokestį ir komunalinius patarnavimus, nedirba, yra tėvų išlaikomas. Dėl to jis mano, kad 500 Lt dydžio jo skiriamas išlaikymas kiekvienam vaikui yra per didelis, todėl prašė jį sumažinti, priteisiant 350 Lt periodines išmokas, mokamas kas mėnesį, kiekvienam vaikui. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas (motina), valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 str. 1 d.). Tačiau tai savaime nereiškia, kad teismas privalo pakeisti priteisto išlaikymo formą ir dydį. Pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas. Jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė arba pasikeitė nežymiai, keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas. Pagrindas reikalauti pakeisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą bei vaiko poreikių pasikeitimą.
CK 3.51 straipsnyje nustatytos santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu sąlygos. Šiame įstatyme įtvirtinta, kad sutuoktiniai, sutardami, kad jų santuoka iširo, ir norėdami pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, privalo susitarti ir dėl teisinių jos nutraukimo padarinių. Jeigu sutuoktiniai sutaria, kad jų santuoka iširo, tačiau nesutaria dėl teisinių santuokos nutraukimo padarinių, nutraukti santuokos CK 3.51 straipsnio tvarka negalima. Byloje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtino šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Joje šalių susitarimu vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su vaikų motina ir nustatytas išlaikymas vaikams kas mėnesį po 500 Lt kiekvienam, ieškovui buvo palikta didesnės vertės turto, atsakovei nereikalaujant jokios kompensacijos. Santuokos nutraukimo byloje abu tėvai, įvertinę vaikų poreikius ir savo galimybes teikti išlaikymą vaikams, nustatė, kad ieškovas kiekvienam vaikui teiks po 500 Lt kas mėnesį. Apylinkės teismas pripažino, kad santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis atitinka įstatymų reikalavimus ir sutarties šalių valią, sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 2005 m. gegužės 10 d. sprendimu patvirtino (l. 6-7, CK 3.51, 3.52, 3.53, CK).
Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo finansinė padėtis pasikeitė, kadangi jis pradėjo mokytis vidurinėje mokykloje, tam jis turi skirti papildomai laiko ir negali viso laiko skirti darbui ar išvykti dirbti į užsienį, ir tai sąlygojo išlaikymo dydžio pakeitimą.
Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, kad jis yra įgijęs paklausią staliaus-baldžiaus specialybę, Darbo birža jam siūlė darbą, tačiau jis pastarojo atsisakė (b. l. 88). Byloje taip pat yra duomenų, kad ieškovas, nors ir nėra išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų vidurinės mokyklos moksleivių sąrašų, tačiau 2007 m. mokyklą lankė nereguliariai, o nuo 2008 metų pradžios mokyklos visai nebelanko (b.l. 120). Todėl faktas, kad ieškovas pradėjo mokytis, dėl ko, pasak ieškovo, jo turtinė padėtis pablogėjo, nėra pagrindas peržiūrėti vaikams priteisto išlaikymo sumą ir daryti išvadą, kad jo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės. Kartu kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovas dėl išlaikymo dydžio vaikams pakeitimo kreipėsi į teismą nepraėjus nė 3 mėnesiams po išlaikymo vaikams priteisimo, kas irgi leidžia daryti išvadą, kad ieškovo turtinė padėtis nėra iš esmės pakitusi. Su kitomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kuriomis buvo atmesti ieškovo argumentai dėl pablogėjusios jo turtinės padėties, kolegija sutinka.
Vertindama ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, kad atsakovė vengia CK 3.192 straipsnyje numatytos pareigos išlaikyti vaikus, vaikų išlaikymo naštą perkėlė ant ieškovo pečių, nepateikė duomenų, kad vaikui išlaikyti per mėnesį reikia 500 Lt, kolegija pažymi, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Jau minėta, kad išlaikymo dydis šalių nepilnamečiams vaikams buvo nustatytas tėvų susitarimu (CK 3.53 straipsnio 2 dalis), kai abi šalys iš anksto įvertinusios savo turtinę padėtį, nustatė išlaikymo vaikams dydį.
Ieškovo argumentas, kad priteistas išlaikymo dydis yra per didelis, atmestinas, kadangi CK 3.185 str. įtvirtino vaiko ir tėvų turto atskyrimo principą. Nuosavybės teises į tam tikrą turtą nepilnametis vaikas įgyja įvairiais būdais. Vienas iš jų yra išlaikymo gavimas. Vaikui mokamas išlaikymas turi būti naudojamas jam išlaikyti, todėl tėvui (motinai), gyvenančiam ne su vaiku, reikalaujant, šis turi pateikti ataskaitą, kaip naudojo vaikui išlaikyti skirtas lėšas (CK 3.203 str. 1 d.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Visos sumos, gaunamos kaip išlaikymas, pirmiausiai privalo būti naudojamos būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti – jam maitinti, aprengti, mokyti, ugdyti. Išlaikymo dalis, likusi patenkinus būtiniausius vaiko poreikius, gali būti naudojama jo laisvalaikio reikmėms, išlaidoms, susijusioms su gyvenamojo būsto išlaikymu, padengti ir panašiai. Vaiko tėvas (motina) gali reikalauti, kad turto, kuris nėra sunaudojamas vaikui išlaikyti, apskaita būtų tvarkoma atskirai (CK 3.190 str.). Tokia taisyklė nustatyta siekiant apsaugoti vaiko turtinius interesus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovui kilus abejonių dėl išlaikymo vaikams naudojimo kitiems poreikiams tenkinti, ieškovas turi galimybę reikalauti iš atsakovės teikti kas mėnesį ataskaitą apie tai, kur yra išleidžiamos vaikų išlaikymui skirtos lėšos.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad byloje nėra nustatyta, jog ieškovo turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, todėl nepagrįstai ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio sumažinimo buvo patenkintas. Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, apeliacinį skundą tenkina, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reguliuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo (LR CPK 330 str.) ir priimtinas naujas sprendimas (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.) – ieškinys atmestinas.
Iš ieškovo atsakovei priteistina 300 Lt už advokato teisinę pagalbą (b.l. 23, 99) (LR CPK 93 str. 1 ir 4 d., 98 str. 1 ir 3 d).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atsakovės I. L. apeliacinį skundą tenkinti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo J. L. ieškinį atsakovei I. L. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo atmesti.
Priteisti atsakovei I. L. iš J. L. 300 Lt advokato pagalbai apmokėti.