- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-20
- Bylos Nr.
- 2YT-3651-1065/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00176-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Jurevičienė
- Pareiškėjas
- L. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. T., valstybės įmonei Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
- 3.4.5.1Bendrieji ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatumai
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. T. ir valstybės įmonei Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja L. B. pateiktu teismui pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. J., miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos A. T. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama A. T. J. Po mamos mirties liko trys pirmos eilės paveldėtojai pagal įstatymą: vyras S. J., pareiškėja bei jos sesuo R. T. Po mamos mirties jos vardu registruoto turto nebuvo, todėl į notarų biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė. Bute liko gyventi tėtis S. J., kuris (duomenys neskelbtini) testamentu turėtą butą, esantį P. kaime, užrašė pareiškėjai. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. J. Po jo mirties liko jo vardu registruotas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Pakruojo r. sav. Pareiškėja L. B. 2020 m. sausio 22 d. kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties pagal testamentą. Notaras užvedė paveldėjimo bylą, tačiau nurodė, kad palikimą pagal testamentą gali priimti tik 1/2 dalį buto, nes kita dalis pagal įstatymą priklauso jos mirusiai motinai, nes po jos mirties niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Jos tėvai kartu pirko butą, tik sutartis buvo įforminta tėčio vardu, jie visą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Po mamos mirties tėtis ir toliau liko gyventi tame bute, naudojosi tais pačiais daiktais, mokėjo mokesčius ir pan.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. T. J. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. T. J. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad S. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti asmeniškai.
Apie rašytinį procesą bei teismo posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Vadovaujantis CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiškėjas įgys tam tikrą subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeis jo teisinis statusas. Tai reiškia, kad teismine tvarka negali būti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės. Teismas ypatingąja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 8 punktas).
Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu išaiškino, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę turintį faktą; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą; o 13 punktu išaiškino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kurio 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Iš santuokos sudarymo įrašo matyti, kad S. J. ir A. T. V. (po santuokos – J.) susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Iš mirties įrašo matyti, kad A. T. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6); iš medicininio mirties liudijimo matyti, kad S. J. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Nustatyta, kad L. B. yra A. T. J. ir S. J. dukra (b. l. 3, 4). S. J. butą su priklausiniais, esantį Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini), bei 0,5000 ha žemės sklypą testamentu paliko savo dukrai L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš (duomenys neskelbtini) sutarties matyti, kad S. J. iš Š. valstybinio pieno kombinato P. pieninės nupirko 63,84 m² butą, esanti Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–10). Iš Pakruojo rajono 1-ojo notarų biuro liudijimo matyti, kad po A. T. J. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla ir dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b. l. 11), o iš Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra duomenų apie sudarytus ir notarų biure patvirtintus testamentus (b. l. 12). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis S. J. vardu registruotas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Pakruojo r. sav., (duomenys neskelbtini) (b. l. 13).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus šioje byloje esančius įrodymus, turinčius reikšmės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimą konstatuoja, kad pareiškėjos L. B. prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas, todėl pareiškimas tenkinamas.
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, kuri turi būti išreikšta per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėja L. B., įrodinėdama savo motinos A. T. J. palikimo priėmimą, jos tėvui S. J. faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, faktą, nurodė, kad po motinos mirties tėtis ir toliau liko gyventi jų bendrai pirktame bute, naudojosi tais pačiais daiktais, mokėjo mokesčius ir pan. Suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nepateikė.
Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto, ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ar į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Šioje byloje yra įrodyta, kad pareiškėjos L. B. tėvas S. J., po žmonos A. T. J. mirties, žmonai priklausiusį turtą, daiktines teises į žmonos turtą, priėmė ir naudojosi. Šios aplinkybės patvirtina faktą, kad S. J. po žmonos mirties neatsisakė palikimo, todėl konstatuotina, jog S. J. palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos A. T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti.
Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.