Kauno apygardos teismo nutartis

2011-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-878-508/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-07-29
Bylos Nr.
1S-878-508/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Egidijus Jonas
Kategorijos
Nr. 1S-878-508/11
Procesinio sprendimo kategorija: 2.12.4. (S)
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuroro skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011m. birželio 6 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla perduota Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui bei nustatytas 3 mėnesių, nuo skundžiamos nutarties įsiteisėjimo dienos, terminas trūkumams pašalinti.

Teismas, susipažinęs su baudžiamąja byla ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lazdijų rajono apylinkės teisme 2011-05-11 gauta nagrinėti baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. B. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas asmeninės naudos ir piktnaudžiaudamas tarnyba, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą, ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė:

E. B., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju ir eidamas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) Viršininko pavaduotojo pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo (2003 m. balandžio 29 d. Nr. IX-1538 redakcija) 12 straipsnyje nustatytą pareigūno priesaiką; 2000-10-17 Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 3 str. 1 d., nustatančią, kad policija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais; 4 str. 2 d., nustatančią, kad policijos veikla grindžiama teisėtumo principu; 5 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktais, nustatytus policijos uždavinius - nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimą ir tyrimą; 21 str. 1 d. 2 p., nustatančius pareigą policijos pareigūnui, jog gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtųsi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui; jis - E. B., veikdamas priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaudamas užimamom aukštomis pareigomis ir minėto Policijos veiklos įstatymo 2 str. 3 d. jam suteiktais Viešojo administravimo įgaliojimais nepavaldiems asmenims, siekdamas asmeninės naudos - įsiteikti V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, 2009 m. kovo 5 d. 20 val. 40 min. telefoninio pokalbio metu pareikalavo iš E. D. (asmens, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas) miške iškirsti ir jam - E. B., atvežti 2009 m. kovo 11 d. mašiną malkų ir tokiu būdu sukurstė šį asmenį padaryti svetimo turto - valstybinio miško pagrobimą ir padėti jam - E. B., piktnaudžiauti tarnyba. Tuoj po to, E. B. tęsdamas pradėtą veiką ir vykdydamas susitarimą su E. D., 2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, įkalbėjo V. D. dalyvauti šio nusikaltimo padaryme. Po ko, 2009 m. kovo 9 d. 18 val. 23 min. telefoninio pokalbio su E. D. metu jis - E. B. susitarė, kad stačio miško iškirtime ir pagrobime be to, dalyvaus ir pats jis - E. B., taip pat įtrauks į šio nusikaltimo darymą V. K. ir V. R.. Tuoj po to, E. D. vykdydamas jo - E. B. neteisėtą reikalavimą, savo iniciatyva 2009 m. kovo 10 d. 08 val. 33 min. įkalbėjo dalyvauti šio nusikaltimo padaryme VĮ Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos girininko pavaduotoją P. V., kad šis leistų jam ir E. B. be sutarties ir leidimo medžiams kirsti, kirsti medžius ir juos pagrobti, tai yra, sukurstė P. V. piktnaudžiauti tarnyba ir padėti pagrobti miško medieną. 2009 kovo 11 d. apie 9 val. 00 min. jis - E. B., įgyvendindamas susitarimą su E. D., telefoninio pokalbio metu pasiūlė V. K. važiuoti ir pasigaminti malkų ir tokiu būdu sukurstė dalyvauti šio nusikaltimo padaryme šį asmenį. 2009 kovo 11 d. apie 10 val. 00 min. V. D. vykdydamas susitarimą su juo - E. B., telefoninio pokalbio metu paprašė V. R. padėti iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti, tokiu būdu sukurstė dalyvauti šio nusikaltimo padaryme šį asmenį.

Tuoj po to, 2009 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, E. B., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios, bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; jis - E. B., tęsdamas pradėtą veiką, ir veikdamas bendrininkų grupe su E. D., V. D., V. R., V. K. ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m³ medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m³ medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso E. B., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miškų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Tokiais veiksmais E. B., būdamas statutiniu valstybės tarnautoju, sukurstydamas kitus asmenis daryti nusikaltimą (vagystę), baudžiamąjį nusižengimą ir pats dalyvaudamas jų padaryme, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijos - Marijampolės AVPK autoritetą ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

Dėl tokių veiksmų E. B. kaltinamas pagal BK 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d.

P. V. šioje byloje kaltinamas tuo, jog jis, būdamas valstybės tarnautoju, siekdamas asmeninės naudos ir piktnaudžiaudamas tarnyba, padėjo piktnaudžiauti tarnyba, pagrobti svetimą turtą, pažeisti teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padaryti baudžiamąjį nusižengimą, ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė:

P. V., būdamas valstybės tarnautoju ir eidamas Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos girininko pavaduotojo pareigas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalį, nustatančią, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; LR Valstybės tarnybos įstatymo (1999-07-08 redakcija Nr. VIII-1316) 3 str. 1 d., nustatančią, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnyba grindžiama įstatymų viršenybės, atsakomybės už priimtus sprendimus principais; 3 str. 2 d. 3 p. nustatančio, kad valstybės tarnautojas eidamas ar atlikdamas tarnybines pareigas privalo nesiekti naudos sau; 3 str. 2 d. 6 p., nustatančio, kad valstybės tarnautojas asmeniškai atsako už savo sprendimus; 3 str. 2 d. 8 p. nustatančio, kad valstybės tarnautojas privalo deramai atlikti savo pareigas; 15 str. 1 d. 4 p. nustatančio reikalavimą tinkamai atlikti savo pareigybines funkcijas; 15 str. 1 d. 5 p. nustatantį reikalavimą nepiktnaudžiauti tarnyba; LR Miškų įstatymo (1994-11-22 redakcija Nr. 1-671) 6 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., nustatančius valstybinių miškų pareigūno pareigą vykdyti valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę; organizuoti ir vykdyti miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų - savavališko miško kirtimo; gavus pranešimą apie šio įstatymo bei kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad butų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai; VĮ Marijampolės miškų urėdijos miškų urėdo 2006-09-15 įsakymu Nr. 1-113 patvirtintus girininko pavaduotojo pareiginių nuostatų 9 punkto 1, 2 papunkčius - kontroliuoti visų rūšių kirtimą ir miškų apsaugą nuo savavališkų kirtimų; 2009 m. kovo 10 d. 08 val. 33 min. E. D. (asmens, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas) telefoninio pokalbio metu įkalbėtas leisti jam - E. D. ir E. B. be sutarties ir leidimo medžiams kirsti, kirsti medžius miške ir juos pagrobti, jis - P. V., veikdamas priešingai tarnybos interesams, siekdamas asmeninės naudos - gerų santykių su Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) viršininko pavaduotoju E. B. ir E. D., leido šiems savavališkai kirsti mišką ir tokiu veiksmu padėjo piktnaudžiauti tarnyba E. B., pagrobti miško medieną ir padaryti nedidelę žalą augmenijai.

Po ko, gavus jo - P. V., neteisėtą leidimą, 2009 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, E. B., E. D., V. D., V. R. ir V. K. veikdami bendrininkų grupe, ir J. R., nesupratęs, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, pažeisdami 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m³ medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m³ medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miškų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Tokiais veiksmais P. V., būdamas valstybės tarnautoju, padėdamas kitiems asmenims daryti nusikalstamas veikas - vagystę, piktnaudžiauti tarnyba E. B. ir baudžiamąjį nusižengimą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino valstybės institucijos - VĮ Marijampolės miškų urėdijos Kalvarijos girininkijos autoritetą ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

Dėl tokių veiksmų P. V. kaltinamas pagal BK 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 24 str. 6 d. ir 178 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 270 str. 3 d.

V. D. šioje byloje kaltinamas tuo, jog jis padėjo valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą:

2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) viršininko pavaduotojui E. B., veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamom aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, ir įkalbėjus jį - V. D. dalyvauti šio nusikaltimo padaryme, jis - V. D., vykdydamas susitarimą su E. B., 2009 kovo 11 d. apie 10 val. 00 min. telefoninio pokalbio metu paprašė V. R. padėti iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti, ir tokiu būdu sukurstė dalyvauti šių nusikalstamų veikų padaryme ir šį asmenį.

Po ko, 2009 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. D., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-­05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. K., V. R., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m³ medienos, kurios vertė 9561itai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, is viso 14,088 m³ medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso V. D., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miškų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Be to, tokiais veiksmais V. D. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, tai yra daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - Marijampolės AVPK autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

Dėl tokių veiksmų V. D. kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d.

V. K. šioje byloje kaltinamas tuo, jog jis padėjo valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą:

2009 kovo 11 d. apie 9 val. 00 min. telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) viršininko pavaduotojai E. B., veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamom aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti jam - V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti jam - V. K., malkų, ir pasiūlius jam - V. K., važiuoti ir pasigaminti miške malkų, 2009 m. kovo 11 d., laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. K., pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-6719 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. D. ir V. R., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m³ medienos, kurios vertė 9561itai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiūstančių blindžių, iš viso 14,088 m³ medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso V. K., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miškų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Be to, tokiais veiksmais V. K. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, tai yra daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - Marijampolės AVPK autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

Dėl tokių veiksmų V. K. kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 228 str. d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d.

V. R. šioje byloje kaltinamas tuo, jog jis padėjo valstybės tarnautojui, siekiant asmeninės naudos, piktnaudžiauti tarnyba ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė, taip pat, veikdamas bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, pažeidė teisės aktų nustatytas gamtos išteklių naudojimo taisykles ir dėl to buvo padaryta nedidelė žala augmenijai, tai yra padarė baudžiamąjį nusižengimą:

2009 m. kovo 8 d., tikslios laiko, vietos ir būdo aplinkybės nenustatytos, telefoninio pokalbio metu statutiniam valstybės tarnautojui - Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - AVPK) viršininko pavaduotojui E. B., veikiant priešingai tarnybos interesams, piktnaudžiaujant užimamom aukštomis pareigomis ir siekiant asmeninės naudos - įsiteikti V. K., tai yra kitų asmenų sąskaita neteisėtai įgyti V. K. malkų, įkalbėjus V. D. dalyvauti šio nusikaltimo padaryme, jis - V. R., 2009 kovo 11 d. apie 10 val. 00 min. telefoninio pokalbio metu V. D. paprašytas padėti iškirsti stačią mišką ir jį pagrobti, sutiko dalyvauti šių nusikalstamų veikų padaryme.

Po ko, 2009 m. kovo 11 d. laikotarpiu nuo 10 val. iki 18 val., tikslus laikas nenustatytas, jis - V. R. pažeisdamas 2001-07-01 Lietuvos Respublikos Miškų įstatymo Nr. 1-671 9 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-10-31 nutarimu Nr. 1286 patvirtintų taisyklių dėl nenukirsto valstybinio miško skyrimo ir pardavimo 10 punktą, numatantį, kad miško valdytojai ir medienos ruošėjai privalo gauti leidimus kirsti mišką iki miško kirtimo darbų pradžios bei 2002-05-13 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 733 patvirtintos savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ir pagamintos apvaliosios medienos ištraukimo arba išvežimo tvarkos 6 punktą, kuriame numatyta, kad savavališkai iškirstus medžius ir krūmus, augusius miško žemėje, ir pagamintą apvalią medieną draudžiama be Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos teritorinio miškų kontrolės padalinio valstybinio miškų pareigūno raštiško leidimo ištraukti arba išvežti iš kirtavietės iki pakrovos punkto arba kelio medienai išvežti ir toliau ją gabenti; tęsdamas pradėtą veiką ir veikdamas bendrininkų grupe su E. B., E. D. (asmeniu, kurio atžvilgiu dėl šio epizodo priimtas baudžiamasis įsakymas), V. K., V. D., ir J. R., nesupratusiu, jog dalyvauja nusikalstamų veikų daryme, iškirto medžius ir pagrobė iš Valstybės įmonės „Marijampolės miškų urėdijos" Kalvarijos girininkijos Pasienio miško, esančio Liubavo seniūnijos Kalvarijos savivaldybės 15 kvartalo 28 sklypo 11 vienetų beržų - 5.929 m³ medienos, kurios vertė 956 litai 98 centai; iš to paties miško 18 kvartalo 34 sklypo iškirto ir pagrobė 3 vienetus pušų, 10 vienetų beržų, 6 vienetus džiustančių blindžų, iš viso 14,088 m³ medienos, kurios vertė 1958 litai 78 centai. Iš viso V. R., veikdamas bendrininkų grupe su paminėtais asmenimis, padarė Valstybės įmonei „Marijampolės miškų urėdija" Kalvarijos girininkijai - 2915 litų 76 centų turtinę žalą ir nedidelę žalą augmenijai - 550 litų 28 centus, tai yra padarė ir baudžiamąjį nusižengimą.

Be to, tokiais veiksmais V. R. padėjo statutiniam valstybės tarnautojui E. B. piktnaudžiauti tarnyba, tai yra daryti nusikalstamas veikas ir tokiais veiksmais diskredituoti valstybės tarnautojo vardą, sumenkinti valstybės institucijos - Marijampolės AVPK autoritetą, dėl to didelės žalos patyrė valstybė.

Dėl tokių veiksmų V. R. kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d., 178 str. 1 d., 270 str. 3 d.

Sprendžiant klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas 2011-06-06 nutartimi baudžiamąją bylą nutarė perduoti Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui bei nustatė 3 mėnesių terminą trūkumams pašalinti. Toks teismo sprendimas motyvuotas tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Šalies argumentai

Prokuroras skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje. Skunde nurodoma, kad kaltinamajame akte laikantis BPK 219 str. reikalavimų, išsamiai ir aiškiai nurodytos visos įstatymo reikalaujamos aplinkybės (laikas, vieta, padarymo būdas), nurodyti BK straipsniai pagal kuriuos kvalifikuotos kaltinamųjų veikos, išvardinti pagrindiniai duomenys, pagrindžiantys kaltinimą. Nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog kaltinamajame akte, aprašant E. B. veiksmus, kuriais jis piktnaudžiavo tarnyba, sukurstydamas kitus asmenis turėjo būti kvalifikuoti kaip trys atskiri nusikaltimai pagal BK 24 str. 5 d. 228 str. 2 d. Analogiškai teismas nutartyje pasisakė ir dėl V. D. veikų kvalifikacijos dėl sukurstymo daryti miško vagystę. Skunde nurodyta, kad E. B., V. D. veiksmai kaltinamajame akte aprašyti teisingai, nes kurstydami kitus asmenis daryti nusikaltimus, šiais savo veiksmais E. B. tuo pat metu atitinkamai veikė ir kaip šios nusikalstamos veikos vykdytojai, tai yra realizavo ir BK 228 str. 2 d., numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę, o V. D., kaip vykdytojas, dalyvaudamas miško medžių vagystėje, realizavo BK 178 str. 1 d., numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę. Todėl papildomai jų veiksmų kvalifikuoti pagal BK 24 str. 5 d. vien tik kaip kurstytojų nėra pagrindo, todėl teismas nepagrįstai teigė, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. 5 d. reikalavimo.

Skunde pažymėta, jog nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad iš kaltinimo formulavimo nei teismui, nei kaltinamajam nėra aišku, kurie konkretūs kaltinamojo veiksmai, kuriuos iš kaltinime nurodytų BK straipsnių atitinka, kadangi įtariamieji dėl jiems įteiktų pranešimų apie įtarimą jokių skundų ir prašymų patikslinti kaltinime nurodytas aplinkybes nepateikė. Todėl neaišku, kokiu pagrindu teismas daro tokias išvadas. Skundo autorius teigia, kad visi kaltinamųjų veiksmai aprašyti kaitinamajame akte, kaip padaryti esant idealiajai sutapčiai, nes kaitinamiesiems inkriminuotus veiksmus apėmė vieninga tyčia, todėl visa kaltinimo formuluotė aprašyta viename epizode, kuris kvalifikuotas pagal kelis BK straipsnius. Prokuroras nesutinka su teismo nuomone, kad kaltinamiesiems įteiktuose kaltinimuose yra perteklinių frazių, kuriose aprašomi ir kitų kaltinamųjų veiksmai ir dėl to kaltinimai yra dviprasmiški, nes klaidina kaltinamuosius, trukdo jiems gintis nuo įteikto kaltinimo. Tačiau prokuroras teigia, kad iš kaltinimo pašalinus kitų kaltinamųjų atliktų veiksmų aprašymą, konkrečiam kaltinamajam gali būti sunku suprasti, kaip jis veikė bendrininkų grupe su kitais asmenimis. Be to, išnagrinėjęs bylą teismas pats iš nuosprendžio gali pašalinti perteklines ar neesmines formuluotes. Skundo autorius teigia, kad nepagrįsti teismo teiginiai, jog kaltinimas neaiškus ir logikos prasme, motyvuojant tuo, kad, formuluojant kaltinimą V. K., prokuroras pirmiausia nurodė, kad E. B. pasiūlė šiam važiuoti ir pasigaminti miške malkų, po to prokuroras nurodė, kad V. K. pažeidė eilę teisės aktų reikalavimų, o tada su bendrininkais iškirto ir pagrobė mišką. Tačiau nurodyti neatitikimai suformuluotose kaltinimuose ar nesutapimai nėra tie, dėl kurių V. K. ar V. R. surašyti kaltinimai būtų netinkami.

Skundo autorius pažymi, kad teismas nepagrįstai, kaip vienais didžiausių šio kaltinamojo akto trūkumų, nurodė vieną iš objektyviųjų vagystės požymių neatitikimą nustatytoms faktinėms aplinkybėms, motyvuodamas tuo, kad kaltinime nepagrįstai inkriminuota medžių vagystė, padaryta tuo pačiu metu iš dviejų skirtingų Pasienio miško vietų - 15 kvartalo 28 sklypo ir 18 kvartalo 34 sklypo. Taip pat teismas nutartyje nepagrįstai nurodė ir kitas aplinkybes (prokuroras nemotyvuotai atmetė proceso dalyvių prašymus, neišsireikalavo būtinų dokumentų), tačiau šie motyvai nėra tos aplinkybės dėl kurių teismas galėtų grąžinti bylą prokurorui. Prokuroras teigia, kad įstatymas įpareigoja teismą šios bylos parengiamojo teisminio nagrinėjimo stadijoje įvertinti formalius reikalavimus prokuroro surašomam kaltinamajam aktui, o ne atlikti byloje esančių faktinių duomenų tyrimą, analizę, vertinimą, nes šie klausimai yra vėlesnio teisminio nagrinėjimo dalykas.

Proceso dalyviams išsiųsti pranešimai apie teismo posėdžio vietą ir laiką, jų neatvykimas nekliudo teismui nagrinėti skundą ir dalyvavimas nėra būtinas.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas.

Reikalavimai, keliami kaltinamojo akto turiniui, yra numatyti LR BPK 219 straipsnyje, atitinkamai kaltinamajame akte nurodoma : 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad kaltinamasis aktas pagal E. B., V. D., V. K., V. R. suformuluotą kaltinimą neatitinka LR BPK 219 str. 3 p., 5 p. reikalavimų, taip pat inkriminuojama veika neatitinka faktinių aplinkybių, kad ikiteisminis tyrimas neišsamus, todėl nutarė bylą perduoti prokurorui.

Kaip matyti iš byloje esančio kaltinamojo akto turinio, kaltinimai pareikšti keliems asmenims, nusikalstamos veikos aplinkybės yra aprašytos pakankamai ir pateikta LR BK numatyta kvalifikacija, inkriminuojamos aplinkybės nurodytos bei išdėstyti pagrindiniai duomenys.

Pažymėtina, kad įstatymas nekelia reikalavimo kaltinamajame akte smulkiai detalizuoti visų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas bei dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikos aplinkybių pateikti išbaigtus vienareikšmius duomenis. Išsamiai šie duomenys yra tiriami teisiamajame posėdyje atliekant įrodymų tyrimą, vėliau po baigiamųjų proceso dalyvių kalbų ir ginčių, teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti apkaltinamojo ar išteisinamojo sprendimo, bus vertinami kaltinimą pagrindžiantys ar paneigiantys duomenys, tai pripažįstant įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas suteikia teisę prokurorui proceso metu prašyti pateikti papildomus įrodymus, prašyti atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, prašyti keisti kaltinimus bei nusikalstamų veikų kvalifikavimą, taip pat ir bylą nagrinėjantis teismas turi teisę duoti papildomus nurodymus dėl tiriamų faktinių aplinkybių. Teisėjo formalūs pastebėjimai, prieštaravimai kaltinamajame akte išdėstytoms inkriminuojamoms aplinkybėms ir nusikalstamų veikų kvalifikavimui, neturi užkirsti kelio tai išsamiai ištirti teisiamajame posėdyje, dalyvaujant proceso dalyviams. Nesant apkaltinančių įrodymų, LR BPK normos nedraudžia teismui priimti išteisinamąjį nuosprendį. Teismo nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio nagrinėjimo metu vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika.

Aukščiau išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. keliamus reikalavimus, todėl perduoti bylą prokurorui nėra pagrindo.

Pritariant Klaipėdos apygardos prokuroro skunde nurodytoms aplinkybėms, Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011m. birželio 06 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina teismui nagrinėti iš esmės.

Aukštesnės instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti Klaipėdos apygardos prokuroro skundą ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011m. birželio 06 d. nutartį panaikinti, bylą grąžintina teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius