Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.7.; 1.2.7.1.2.1.; 1.2.14.3.1.; 1.2.26.2.; 2.1.10.1.; 2.1.14.; 2.1.16.1.2.; 2.1.16.1.2.1.8.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 8 d.

L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirba, nesimoko, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumai išnykę)

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu), BK 149 straipsnio 2 dalyje (išžaginimu veikiant bendrininkų grupe) ir BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimu),

Ž. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, dirba pagalbiniu darbininku ūkininko K. ūkyje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje (viešosios tvarkos pažeidimu), BK 149 straipsnio 2 dalyje (išžaginimu veikiant bendrininkų grupe) ir BK 180 straipsnio 1 dalyje (plėšimu),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. rugsėjo 4 d. apie 23.30 val., L. B. ir Ž. M., veikdami kartu, viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo I laiptinės, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra L. B. tyčia vieną kartą ranka trenkė E. L. į kaklą, o Ž. M. tyčia metė metalinį strypą į bėgantį nukentėjusįjį ir pataikė į E. L. ranką, tuo savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, 2011 m. rugsėjo 4 d. apie 24.00 val., L. B. ir Ž. M., veikdami kaip bendrininkų grupė, (duomenys neskelbtini), netoli geležinkelio pervažos, L. B. panaudojus fizinį smurtą ir atimant galimybę priešintis, tai yra jėga paėmus už rankos L. L., jėga nutempus ją už krūmų, nurengus rūbus ir pargriovus ant žemės, nukentėjusiajai prašant neliesti, paleisti, muistantis, nukentėjusiajai esant įbaugintai dėl kaltinamųjų L. B. ir Ž. M. prieš tai panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios sutuoktinį E. L., ką nukentėjusioji matė, nukentėjusiajai suvokiant, kad už krūmų yra ir antras kaltinamasis, L. B., užgulęs nukentėjusiąją su ja lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, o Ž. M., matydamas L. B. tempiant nukentėjusiąją už krūmų ir suprasdamas, kad už krūmų L. B. santykiauja su nukentėjusiąją, tai yra L. B. palaužus nukentėjusiosios pasipriešinimą, ką Ž. M. suvokė, nukentėjusiajai Ž. M. prašant jos neliesti, paleisti, nukentėjusiajai esant įbaugintai dėl kaltinamųjų L. B. ir Ž. M. prieš tai panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios sutuoktinį E. L., ką nukentėjusioji matė, Ž. M., užgulęs nukentėjusiąją su ja lytiškai santykiavo žinomai prieš nukentėjusiosios valią, po ko, pasityčiodamas nukentėjusiajai liepė padėkoti savo vyrui.

L. B. ir Ž. M. byloje buvo kaltinami ir tuo, kad jie, 2011 m. rugsėjo 5 d. apie 3 val., prie parduotuvės „MINI centras“, esančios J.Basanavičiaus g. Nr. 33, Kėdainių mieste, turėdami tikslą pagrobti V. T. turtą, panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, bendrais veiksmais sudavė ranka vieną smūgį V. T. į galvą ir taip jį pargriovė, o gulinčiam V. T. įspyrė šešis kartus į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, o iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė V. T. priklausantį 110 litų vertės turtą: 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1600“, 10 litų, tai yra nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 1 d.

Kaltinamasis L. B. dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltu prisipažino visiškai, o dėl išžaginimo ir plėšimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad rugsėjo 4 d., prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės buvo su Ž. M.. Pro šalį ėjo trise, tame tarpe ir L., triukšmavo. Jie susikivirčijo ir jis sudavė E. į kaklo sritį. Buvo susinervinęs dėl krepšinio varžybų rezultato. E. su draugu pradėjo bėgti. Jis nusivijo E. draugą, o M., lyg, nusivijo L. vyrą E. E. draugo jis nepavijo, todėl ėjo ieškoti M. Ėjo link geležinkelio pervažos, už pervažos stovėjo nukentėjusioji. M. nebuvo, nes buvo nusivijęs L. L. vyrą. Jis kalbėjosi su L., ką neprisimena, o atėjus prie elektros tinklų pastato pasiūlė jai pasantykiauti, ji atrodė išgėrus. Jie kalbėjosi gatvės viduryje. Susirėkavo su M., jis buvo toli. Su Laura nuėjo už krūmų, iki krūmų ėjo apie 10 metrų. Ji sutiko, nesipriešino. Atėjo M. L. pati nusirengė, pati atsigulė, pati įsikišo jo lyties organą. Santykiavo natūraliu būdu. Santykių metu nieko nekalbėjo, tik L. jo prašė elgtis tyliau, kad neišgirstų draugas. Jis L. už rankos nevedė. Baigęs lytinį aktą jis atsistojo ir nuėjo. Tuo metu M. kaip tik ateidinėjo, buvo prie pat. M. jo paklausė kur L. Jis atsakė, kad ten ir M. nuėjo už krūmų. Ar dar ką sakė M., ar sakė, ką jis darė su L. – neprisimena. Pats jis nuėjo prie pervažos. Nukentėjusioji buvo su ilgais juodais šortais, ką ji dar vilkėjo – neprisimena. L. nesakė jos neliesti. Jis aiškiai suprato, kad ji nori santykiauti. Nesimatė, kad L.būtų buvusi išsigandusi. M. su L. atėjo už kokių 10 minučių ir jie visi trys ėjo link (duomenys neskelbtini) namo, prie L. laiptinės. L. nuėjo į laiptinę, o jie nuėjo į „Mini“ parduotuvę. Parduotuvėje buvo V. T. Jis susiginčijo, nes T. pradėjo jam priekaištauti dėl to, kad jo sūnų išvežė dirbti į užsienį. T. šeimoje auga jo netikros sesers vaikas. Su V. T. sūnumi jis važiavo į Vokietiją, bet ten V. T. sūnus buvo areštuotas. Susiginčijus parduotuvėje V. T. puolė jį mušti, buvo ir peilis, o M. T. pargriovė, peilį išmetė į šiukšliadėžę, tą matė ir pardavėja. Griaudamas M. T.i trenkė, kur – nepamena, gal į krūtinę. Tuo metu T. nukrito akiniai. Jie ištempė V. T. į lauką ir paliko sėdėti ant žolės. Grįžę į parduotuvę akinius padavė pardavėjai. Po to, toliau gėrė alų. Po 10 minučių išėję į lauką V. T. neberado, bet rado jo mobiliojo ryšio telefoną, kurį pasiėmė žadėdamas V. T. atiduoti. V. T. buvo atėjęs dar kartą, su juo lauke kalbėjosi M., ką M. darė, nematė. Buvo atvažiavusi ir policiją. Kadangi jo telefonas buvo nusėdęs, jis savo kortelę įsidėjo į V. T. telefoną, bet po to, tiek savo, tiek V. T. korteles kažkur pametė. Pirminiuose parodymuose jis neprisipažino dėl sudavimo E. L., nes neprisiminė. Kai tyrėja papasakojo, atsiminė. Nežino, kodėl jis sakė, kad niekam nesudavė. Nežino, kodėl pradžioje neigė santykiavęs su nukentėjusiąją. Ž. M. sakė, kad santykiavo su nukentėjusiąją. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė, kad su nukentėjusiąją iki krūmų ėjo apie 200 metrų, nes ėjo apie 10, gal apie 50 metrų. Anksčiau nukentėjusiosios nepažinojo, matė ją pirmą kartą, nežinojo kokio elgesio ji moteris, pabendravo tik kelias minutes. Kai vyko konfliktas su L. vyru, ji stovėjo šalia, skirti nebandė. Jis nesijautė apsvaigęs. Pirminiuose parodymuose jis minėjo, kad „Mini“ parduotuvėje buvo su asmeniu vardu D., nes nenorėjo į šią situaciją įvelti M. Ž. M. sakė, kad mylėjosi su nukentėjusiąją. V. T. turėjo ir antrą peilį. Negali paaiškinti, ką reiškia jo pasakymas ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose – T. voliojosi su M.a, nes jie buvo už 200 metrų, gal jie ten grūmėsi, gal peilį M. iš T. atiminėjo. Jis pats V. T. nemušė. Prieš sulaikymą bare gėrė alų.

Kaltinamasis Ž. M. dėl viešosios tvarkos pažeidimo kaltu prisipažino visiškai, o dėl išžaginimo ir plėšimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad rugsėjo 4 dieną, buvo krepšinis. Atėjo L., kuris atsinešė 0,5 buteliuką alaus. Su B. nusileido į apačią. Nusileido ir E. L., L. ir dar jo draugas, kurie rėkavo. Pasakė, kad nerėkautų, dėl to kilo ginčas. Jis buvo susinervinęs dėl krepšinio, matė, kaip B. trenkė E. į kaklo sritį, po ko, jis nusivijo bėgantį E. Besivydamas metė į jį turėtu metaliniu strypu, kuriuo E. pataikė. Nusivijo E. iki už geležinkelio pervažos ir už elektros tinklų pastato esančių garažų. Nepavijęs ėjo atgal. L. kaip tik ėjo link pervažos. Iš toli matėsi, pervaža buvo apšviesta. Pašaukė jį. L. išėjo iš krūmų, tada nuėjo jis ir santykiavo su L. Ji pati nusirengė, niekas jos nei griovė, nei už rankų laikė. Kai jis išėjo, L. buvo prie pervažos, visi kartu parėjo į kiemą. Jie dviese su L. atėjo iki L., kuris buvo prie pervažos, po ko, ėjo iki namo, L. nuėjo namo. Tuo metu buvo atvažiavusi policija, išlipo šviesi policininkė ir dar vienas policininkas, nuėjo į L. laiptinę, atrodo, kad kartu ėjo E. Apklausiamas dar nurodė, kad kaip L. su B. nuėjo už krūmų jis nematė. Į klausimą kiek kartų vijosi nukentėjusįjį atsakė - kad nepasivijęs E. ėjo atgal. L. ėjo link tos pusės. Jis netgi prabėgo pro ją. Iki tų garažų vėl nubėgo, kad telefoną pasiimti, pasiėmė pamestą telefoną, E. L. jau nematė. Kai pareidinėjo atgal – L. nebebuvo. Kuomet jis grįžinėjo, jį pašaukė L. L. jį pašaukė dar būdamas už krūmų, kvietė ateiti ir pats išėjo iš už krūmų. Paklausė, ką jis ten darė ir jis atsakė, kad mylėjosi su L., pasakė, kad eitų pamėginti ir jis, gal ir jam duos. Jis nuėjo, ką jai sakė – neprisimena, kalbėjo gražiai, atrodo, kad siūlė jai santykiauti, nepamena, nors tiksliau – siūlė. Ji sutiko, bet savo sutikimo žodžiais nepasakė, nerėkė, nesipriešino. Nors jau buvo beveik apsirengusi, vėl nusirengė, pati atsigulė. Santykiavo, bet lytinio akto nebaigė, nes suvokė, kad daro kvailai, kad ji svetima moteris. Jis išėjo pirmas, po to, iš krūmų išėjo ji. Jos palaukė ant šaligatvio, L. buvo prie pervažos. Atėjo iki L. ir visi parėjo. Nepasakytų, kad nukentėjusioji buvo susišiaušusi, jos rūbai nebuvo ištepti. Baigęs santykiauti nukentėjusiajai nieko nesakė, nesakė padėkoti vyrui. Kodėl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu priminiuose parodymuose neprisipažino – nežino, apie B. nekalbėjo, nes nenorėjo jo įtraukti. Patvirtino, kad tik grįžtant nuo krūmų suprato, kad ta mergina buvo su tais dviem vaikinais, kuriuos jie vaikėsi, nes kieme buvo tamsu. Kai santykiavo nesuprato, kad tai ta pati mergina. Tą pamatė tik kai ėjo prie pervažos. Nukentėjusiuosius žinojo iš matymo. Ikiteisminio tyrimo metu neteisingai pasakė, kad apie tai, jog tai yra ta pat L. jis suprato tik nuėjęs už krūmų, tai yra iki santykiavimo. Kodėl parodymai skirtingi paaiškinti negali. Paaiškino, kad po to, kai pamatė atvažiavusius policijos pareigūnus, jie su L. B. išėjo į miestą. Buvo „Mini“ parduotuvėj, gėrė alų. Atėjo T. su kuriuo gėrė, kai šis pradėjo koliotis su L., kad jo vaiką išvežė į vokiečius ir nesugrįžo. T. netikėtai dūrė su peiliu L. į striukę. Tada jis T. pargriovė, jie atėmė peilį. Pardavėja matė tą peilį ir kad jį išmetė į šiukšliadėžę. Išvilko T. iš parduotuvės ir paliko lauke. Kai vėl išėjo parūkyti į lauką, buvo atvažiavusi policiją, liepė rodyti kumščius ir išvažiavo. Grįžo į parduotuvę. T. buvo palikęs akinius. Po kurio laiko jie išėjo, rado telefoną, kurį paėmė L. T. buvo atėjęs dar, vėl turėjo peilį, kurį jis vėl atėmė ir išmetė į daržus. Niekas T. nemušė. Jis tik jį pargriovė, atėmė peilį. Kišenių nekraustė. Jie rūkė prie parduotuvės, kai T. vėl atėjo su peiliu. Galėjo T. suduoti prie pastato, bet ne prie parduotuvės, galėjo suduoti, kai antrą T. peilį atiminėjo. Apklausiamas pamiršo pasakyti, kad T. buvo pargriovęs parduotuvėje. T. nespyrė, neatsimena, kad muštų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų L. B. ir Ž. M. dalinio prisipažino, jų kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir išžaginimo įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis E. L., parodė, kad galimai 2011-09-04, namuose su žmona L. L. ir draugu V. pažiūrėję krepšinį, apie 23 val. išėjo į lauką, ėjo į degalinę nusipirkti sidro. Einant pro gretimą laiptinę jiems kelią pastojo abu kaltinamieji, kurių anksčiau nepažinojo, kurie pradėjo prie jų kabinėtis, nors jie jų ir nekalbino. Žemesnio ūgio vaikinas jam trenkė vieną kartą delnu jam per kaklą. V. tuo metu kažkur pradingo, o žmona kaltinamųjų prašė baigti. Kai pamatė aukštesnįjį vaikiną su, galimai, metaline lazda rankoje, ėmė trauktis, jį ėmė vytis. Matė, kad jį vijosi aukštesnis vaikinas, kuris turėjo strypą. Bėgat į jį buvo mestas tas strypas, kuris pataikė į kairės rankos alkūnę. Kaltinamųjų smurtiniai veiksmai sukėlė jam skausmą, išgąsdino. Nubėgus toliau pamatė, kad ateina jo žmona, kuri prašė raktų nuo namų ir jam liepė kviesti policiją. Padavęs raktus pamatė, kad atbėga aukštesnysis vaikinas, todėl pabėgo, bėgo į policiją, pakeliui pamatė policijos pareigūnus. Priėjęs pamatė, kad su pareigūnais jau kalbasi V. Pareigūnai V. liepė eiti į komisariatą, o jis nerimavo dėl žmonos, todėl su pareigūnais nuvažiavo jos ieškoti. Nuo jų su žmona išsiskyrimo buvo praėjęs apie pusvalandis. Ieškodamas grįžo namo, duris atidarė žmona, kuriai ant galvos buvo žolės, ji buvo visa ištaršyta, atrodė išsigandusi, verkė, pasakė, kad ją „išprievartavo“, sakė, kad taip padarė tie patys, kurie užpuolė, kad padarė dviese, kad jai pasakė, jog ji jam už tai padėkotų. Žmona vėliau jam parodė, kurioje vietoje įvyko įvykis. Stengiasi žmonos neklausinėti, kad ji užsimirštų. Žmona jautėsi prastai, jai buvo daug streso, gėrė raminamuosius vaistus, verkė, verkia ir dabar. Dėl to įvykio jie net išsikraustė iš Kėdainių, nes bando pamiršti kas atsitiko, be to, kaltinamųjų draugai, girdint vaikams, nepadoriai šūkaudavo apie jo žmoną. Po įvykio buvo atėjusios kaltinamųjų motinos, atsiprašinėjo, kiekviena davė po 1000 Lt, prašė atleisti. Jis kaltinamiesiems atleidžia, tik gaila žmonos, yra du vaikai, kuriems 7 ir 9 metai. Kaltinamuosius atpažino policijoje. Prieš 2012-01-23 teisiamąjį posėdį žmona važiuojant mašinoje jam pasakė, kad keis parodymus dėl M., kodėl – nesakė. Prieš posėdį, kuriame jie davė parodymus, iš kaltinamųjų motinų žmona dar gavo papildomą žalos atlyginimą, kiek gavo, negali tiksliai pasakyti, viena lyg davė 1000 Lt, kita 500 Lt, jam taip pat davė popierius pasirašyti, kad jis su abiem kaltinamaisiais susitaikė ir jiems atleidžia. Nurodo, kad žmona, kiek jam yra žinoma, dar ne viską apie B. pasakė, daug dar nutylėjo, nutylėjo ir kad liemenuką jai nutraukė, kad labai negerai elgėsi su ja. Apie antrą nieko nesakė, bet ir nepasakė, kad ji su antruoju santykiavo savo noru.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G231/11(12) nurodyta, kad E. L. išorinių kūno sužalojimų nekonstatuota, tačiau, dėl suduoto smūgio į kaklą bei metaliniu strypu pataikius į ranką, jam buvo sukeltas fizinis skausmas (I tomas, b.l.55-56).

Parodymų patikrinimo vietoje metu E. L. parodė, kad L. B. ir Ž. M. jis susitiko prie (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės. Toje vietoje nuo L. B. gavo smūgį ranka į kaklą, o Ž. M. ties geležinkelio pervažos budėtojo nameliu metaliniu strypu pataikė jam į ranką, po ko, jis bėgo ir sustojo ties elektros tinklų pastatu, kur priėjusiai žmonai perdavė raktą nuo buto ir nubėgo toliau, nes bijojo, kad jo nesumuštų ateinantis Ž. M. (I tomas, b.l.57-61).

Parodymų atpažinti metu E. L. atpažino L. B. kaip asmenį, kuris pasakęs - ko jie čia „naglavoja“, rankos delnu sudavė jam į kaklą (I tomas, b.l.62-64, 68-70).

Parodymo atpažinti metu E. L. Ž. M. neatpažino (I tomas, b.l.65-67).

Iš susitaikymo protokolo matyti, kad Ž. M. ir E. L. pateikė susitaikymo protokolą, kuriame Ž. M. prisipažino padaręs nusikaltimą E. L. atžvilgiu (I tomas, b.l.92).

Iš susitaikymo protokolo matyti, kad L. B. ir E. L. pateikė susitaikymo protokolą, kuriame L. B. prisipažino padaręs nusikaltimą E. L. atžvilgiu (I tomas, b.l.97).

Liudytojas V. M. parodė, kad galimai 2011-09-04, apie 24 val., pažiūrėję krepšinį pas E., kur buvo ir jo žmona L., kur žiūrėdami lygiomis išgėrė apie 3 litrus sidro, išėjo į parduotuvę. Lauke sutiko, lyg, du E. kaimynus. Pradžioje lyg buvo kalbėta normaliai, paskui kilo konfliktas, buvo pasakymas – „ko čia naglavojate“. Vienas vaikinas turėjo metalinį strypą, matė, kaip jis tuo strypu užsimojo, E. nubėgo, vaikinai jį nusivijo link geležinkelio. E. žmona jo paraginta nėjo namo, pradėjo rėkauti. Paskui vienas grįžęs vaikinas užsivijo ir jį, dėl ko jis išsigandęs pabėgo. Situacija buvo nemaloni. Jam einant namo kelis kartus skambino E., prašė iškviesti policiją, sakė, kad jį vejasi. Jis paskambino policijai, pasakė, kad vyksta muštynės. Po to, E. dar skambino ir kvietė ateiti prie „Techaso“ parduotuvės, kur lauks policininkai. Prie parduotuvės sutiko policininkus. Jam buvo liepta eiti į policijos komisariatą, E. išvažiavo su policininkais, nes buvo susirūpinęs savo žmona.

Liudytojai V. K. ir M. S. parodė, kad galimai aplinkybėse nurodytu laiku pas Ž. M. jie žiūrėjo krepšinį. Buvo trise. Turėjo du litrus 5 laipsnių stiprumo alaus, visi gėrė po lygiai. Vėliau atėjo B., kuris nebuvo labai girtas, negriuvinėjo, nesvirduliavo, atsinešė butelį alaus, kurį pats išgėrė.

Nukentėjusioji L. L. 2011-11-29 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Ž. M. pažinojo iš matymo, nes jis gyveno tame pačiame name. L. B. nepažinojo. 2011-09-04 namie buvo ji, jos vyras ir vyro draugas, lyg, vardu V., visi žiūrėjo krepšinį. Po to, išėjo pirkti sidro. Išėjus lauke jos vyrą užkabino abu kaltinamieji, kurie jiems sakė, ko jie „naglavoja, mandravoja“, nors jie nei šūkavo, nei rėkavo. Ž. M. turėjo lazdą, matė, kaip jis lazda buvo užsimojęs prieš jos vyrą, kuris nubėgo, o Ž. jį nusivijo. V. pabėgo. Ji nusekė paskui vyrą, nes norėjo pasiimti raktą nuo namų, kur palikti vieni miegojo vaikai. Vyrą sutiko už geležinkelio bėgių, prie elektros tinklų pastato. Ji paėmė raktą, vyras nubėgo toliau, nes jį vėl ėmė vytis Ž. Ji vyrui dar pasakė, kad jis kviestų policiją. Paėmusi raktą ji ėjo link namų. Nejaukiai jautėsi patekusi į tokią situaciją, buvo išsigandusi. Nors nematė, ar jos vyras buvo sumuštas, tačiau buvo strese dėl tokio konflikto. Einančią namo ją sustabdė B., kuris paėmęs už rankos jėga nusitempė ją už krūmų, pati tikrai nėjo. Tempė kelis metrus. Tempdamas nieko jai nesakė. Už krūmų buvo tamsu. Ten B. numovė jai „timkes“, apatines kelnaites, nurengė stovinčią, pati ji nesirengė, po to, pastūmė ir ji nugriuvo. Nurengti ją pabaigė, kai ji gulėjo ant žolės, „timkes“ ir kelnaites B. numovė visiškai. Pradžioje ji prašė paleisti, to nedaryti, nelįsti, prašė neliesti, bet jos nesiklausė. Nors žodžiais nepasakė, kad nenori santykiauti, bet paguldyta ant žolės bandė muistytis, net neprisimena ką ji dar darė, nes buvo dideliame šoke. B. santykiavo natūraliai atlikdamas lytinį aktą į makštį. Kai B. pasantykiavo, nulipęs pakvietė Ž. sakydamas, kad gali eiti jis. Ji nematė, kur tuo metu stovėjo Ž., bet galvojo, kad jis buvo už krūmų. Įsitikinusi, kad Ž. turėjo matyti, kaip ją už krūmų tempė B., nes tuo metu Ž. kaip tik ateidinėjo nepavijęs jos vyro, buvo pakankamai netoli. Kai su ja santykiavo B., ji žinojo, kad yra antras vaikinas, tai yra, kad jie yra dviese. Kai už krūmų atėjo Ž., ji dar nebuvo atsikėlusi nuo žolės, gulėjo šoke. Ž. nieko jai nesakė, užlipo ir su ją santykiavo, tai atliko natūraliai į makštį, po ko jai pasakė, kad ji gali padėkoti savo vyrui. Ž. jai nesiūlė geranoriškai pasimylėti. Išprievartavę kaltinamieji nuėjo ją palikę vieną. Ji kartu su kaltinamaisiais nėjo. Ji nešaukė, negali paaiškinti, kas jai buvo nutikę, buvo strese, bijojo, bijojo, kad jos nesumuštų, nes kaltinamieji buvo agresyviai nusiteikę, apie ką ji sprendė iš prieš tai įvykusio kaltinamųjų konflikto su jos vyru. Ji prieš santykiavimą sakė kaltinamiesiems, kad turi du vaikus, prašė paleisti. Abiem kaltinamiesiems iki santykių sakė, kad ją paleistų, kad neliestų, jie turėjo suprasti, kad ji nenori su jais santykiauti. M. po santykių pasakė, kad ji gali padėkoti savo vyrui, tuo metu ji dar nebuvo užsidėjusi kelnaičių. Abiejų kaltinamųjų motinos policijoje jai perdavė po 1000 Lt, prašė atleidimo jų vaikams. Abu kaltinamuosius atpažįsta, jie yra teismo posėdžio salėje. Anksčiau jų nepažinojo, neturėjo su jais jokių reikalų. Nurodo, kad ją labiausiai įbaugino tempimas už krūmų, kur buvo tamsu, įbaugino ir pagriovimas, rūbų nuėmimas. Po įvykio jautėsi blogai, verkė, nemiegojo, gėrė raminamuosius, viską bandė laikyti savyje dėl vaikų, vaikai nežino kas jai nutiko. Blogai jaučiasi ir dabar, nors stengiasi vaistų nebegerti. Būtent dėl šio įvykio išvažiavo iš Kėdainių, net nutraukė vaikų mokslą, visokios kalbos ėmė sklisti, ją ėmė apkalbinėti. Civilinio ieškinio nereiškia, net jei ir nebūtų gavusi pinigų iš kaltinamųjų motinų, ieškinio nebūtų reiškusi, nes ne piniguose laime, sveikatos nenupirksi. Jaučiasi blogai, nemaloniai. Išimtus rūbus paimti atsisako. Dėl kritimo ant žolės jai buvo įbrėžimai ant blauzdos, skaudėjo nugarą ties juosmeniu, griūdama prisitrenkė. Įbrėžimai atsirado po įvykio. Tą pačią dieną lytinių santykių ji nebuvo turėjusi. Net jei ir būtų ją kaltinamieji kalbinę gražiuoju, ji nebūtų sutikusi su jais savo noru santykiauti. Tokioje situacijoje ji buvo atsidūrusi pirmą kartą. Kaltinamiesiems atleidžia, gal tai jiems bus pamoka. Ji pati nebūtų ryžusis kreiptis į policiją, būtų bijojusi. Tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, tuo metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes. 2012-01-23 teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. L. teismui pareiškė, kad ji keičia parodymus kaltinamojo Ž. M. atžvilgiu ir teismui nurodė, kad su juo santykiavo savo valia, taip pat parodymų eigoje pareiškė, kad su juo nesantykiavo apskritai. Kodėl ji keičia parodymus vieno0 iš kaltinamųjų atžvilgiu – paaiškinti negalėjo.

Iš asmens blaivumo testo rezultato matyti, kad 2011-09-05 01:44 val., L. L. buvo nustatytas 0.91 promilių neblaivumas (I tomas, b.l.6).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji L. L. parodė, kad ji dviejų vaikinų buvo išžaginta ties akcinės bendrovės ,,Lesto“ pastatu, krūmuose, kurie yra 8,8 metrų atstumu nuo Šėtos gatvės. Nukentėjusiosios nurodytoje vietoje rasta išguldyta žolė (I tomas b.l.18-22)

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G216/11(12) nurodyta, kad L. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apžiūros metu rasti linijiniai nubrozdinimai kairėje blauzdoje, kurie galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku, tačiau ne smūgiu pasėkoje. Tepinėliuose ir tamponuose su L. L. makšties turiniu rasta spermos, o tai leidžia teigti, kad su ja aplinkybėse nurodytu laiku buvo atliktas lytinis aktas. Aprašant įvykio aplinkybes nurodyta, kad atvežta į ligoninę nukentėjusioji skundėsi pečių sąnarių skausmu, skausmu blauzdoje. Ginekologinėje anamnezėje nurodyta, kad nukentėjusioji skundėsi maudžiančio pobūdžio skausmu pilvo apačioje (I tomas, b.l.25-27).

Daiktų apžiūros protokole apžiūrėti nukentėjusiosios pateikti rūbai ir konstatuota, kad balstos spalvos marškinėliai sutepti iš nugaros pusės (I tomas, b.l.28-30).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji L. L. atpažino Ž. M. kaip asmenį, kuris jai negrasino, bet su ja santykiavo prieš jos valią antras (I tomas, b.l.37-39).

Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji L. L., atpažinime dalyvaujant L. B., paaiškino, kad ji negali kategoriškai patvirtinti, kad L. B. ją išžagino, tačiau nurodė, jog pagal savo išvaizdą L. B. yra labai panašus į ją išžaginusį pirmąjį asmenį, tik jos manymu pirmas ją išžaginęs asmuo buvo stambesnis (I tomas, b.l.40-41).

Teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 415/11 (01) nurodyta, kad ant L. L. kelnaičių rasta sperma. Atlikus DNR tyrimą nustatyta, jog DNR profilis yra L. B. su 99, 9999999999 procesntų tikimybe. Ant L. L. kelnių ir kelnaičių rastas sperminis skystis. Atlikus DNR tyrimą gauta daugiau nei dviejų asmenų DNR, kuri identifikavimui netinka. Atlikus DNR tyrimą tampono su L. L. makšties turiniu gautas L. B. Y halotipas su 99.9 procentų tikimybe (III tomas, b.l.43-45).

Liudytojas J. M. parodė, kad dirba policijos pareigūnu. Galimai 2011-09-04 dirbo su E. G.. Naktį prie „Techaso“ parduotuvės du žmonės kvietėsi pagalbos. Jie aiškino, kad juos sumušė, jie bėgo. Ar sakė ir tai, kad žmoną ar tai sugyventinę užpuolė, išprievartavo – neprisimena, geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu. Važiavo ieškoti to vyro žmonos į Šėtos gatvę. Kartu su vyru nuėjo į butą. Bute buvusi moteris pradėjo ant to vyro šaukti, kad jis pabėgo, kad per jį ją išprievartavo kažkur lauke, lyg krūmuose. Moters drabužiai suplėšyti nebuvo. Moteris buvo apsiverkusi.

Liudytojas E. G., policijos pareigūnas, parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku patruliavo su porininku J. M., kai policijos automobilį, netoli parduotuvės ,„Techasas“, sustabdė išsigandęs vaikinas, kuris pranešė, kad juos užpuolė Šėtos gatvėje. Tuo metu priėjęs kitas vaikinas pasakė, kad nežino kas nutiko su jo žmona, kad jai gali kažką padaryti. Su tuo vaikinu važiavo ieškoti jo žmonos, kitam vaikinui liepė eiti į komisariatą. Abu vaikinai atrodė išsigandę. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) namą. J. M. su vaikinu užlipo į viršų. Jis užlipo po kokių 10 minučių. Įėjęs į butą paklausė, kas atsitiko. Bute buvo J. M., tas vyras, kurį atvežė ir nukentėjusioji. Moteris pasakė, kad ją išprievartavo, atrodė išsigandusi, buvo apsiverkusi. Moteris, lyg, sakė, kad ją užpuolė ir išžagino dviese.

Liudytoja R. P. parodė, kad ji dirba AB „Lietuvos geležinkeliai“ geležinkelio pervažoje Vilainiai, pervažos budėtoja. Gali būti, kad iš rugsėjo 4 d. į 5 d. budėjo. Budėjimas prasidėjo nuo 19 val. baigėsi 7 val. ryto. Gatvėje šviesas išjungia laike nuo 23.30 val. iki 24 val., visa Šėtos gatvė būna tamsi išskyrus degantį šviestuvą prie elektros tinklų pastato. Nurodo, kad kitoje gatvės pusėje nei yra elektros tinklų pastatas, prie krūmų, matė stovinčius tris asmenis, buvo du vyrai ir šviesių plaukų mergina, jie šnekučiavosi. Iš kur jie atėjo, nematė. Ties ta vieta dega elektros tinklų šviestuvas. Matė, kaip vienas vyras išėjo į važiuojamąją kelio dalį, o kitas vyras su ta mergina užėjo už gyvatvorės. Pagalvojusi, kad gal kas blogai, gal gali nuskriausti, atidarė balkono duris. Jokių pagalbos šūksnių ar triukšmo neišgirdo. Negali pasakyti, ar mergina buvo tempiama už rankos, gal ją ir vedėsi, nesimatė gerai, nebuvo dienos metas, bet tampymosi nebuvo. Ar ką prieš tai vijosi, neatkreipė dėmesio. Po to, kai iš krūmų išėjo pirmasis, nuėjo antrasis, mergina po pirmojo išėjimo išėjusi iš už krūmų nebuvo. Vėliau jie trise ėjo po jos budėjimo postą važiuojamąją dalimi. Akylai nežiūrėjo pro langą, bet jos manymu jie ėjo visi trys. Baigdama pamainą bendradarbėms pasakojo, kad kažin ar neprievartavo tos merginos, taip sakė, nes jai toks įspūdis susidarė, bet rėkimo nebuvo.

Dėl kaltinimo V. T. apiplėšimu

Nukentėjusysis V. T., parodė, kad aplinkybėse nurodytu laiku buvo neblaivus, tačiau niekas jo nemušė, kišenių nekraustė ir nieko neatėmė, viską žmonai pamelavo, o kadangi žmona pyko ant L. B., jam liepė rašyti pareiškimą policijai. Žmonai pasakojo tai, ką ji norėjo girdėti. Žmonai nesakė, kad kaltinamieji jį mušė, ji pati taip išmąstė. Žmona liepė jis ir parašė pareiškimą. Pareiškimą surašė žmona. Vėliau norėjo pasakyti tiesą, buvo atėjęs ir pas prokurorą, bet niekas jo nebeklausė. Aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje buvo. Parduotuvėje tą vakarą buvo kelis kartus. Vieną kartą parduotuvėje su L. B. apsižodžiavo. Parduotuvėje su niekuo nesigrūmė. Kai išėjo iš parduotuvės pajuto smūgį į pakaušį ir nugriuvo, gal buvo praradęs sąmonę, nes nieko nejautė. Kurį jo atėjimo į parduotuvę kartą tai buvo, neprisimena. Jo didelis kraujospūdis, buvo prigėręs vaistų, galėjo ir pats nugriūti. Jei ir nugriuvo nuo kažkieno smūgio - nematė kas jį jam sudavė. Atsikėlęs parėjo namo, kruvinas nebuvo. Niekas jam nespyrė. Smūgius tyrėja užrašė be jo žinios. Tvirtina, kad L. B. bei kitas kaltinamasis nei jį mušė, nei jo kišenes kraustė, nei telefoną atėmė. Tuo metu pinigų neturėjo, nes jau buvo pragėręs. Telefonas vertas gal 5 Lt. Mano, kad telefoną galėjo pamesti. Jokių kraujosruvų ant jo kūno po įvykio neatsirado, kraujosruva ant kaktos – ne po to įvykio. Jau policijoje apklausiamas jis norėjo pasakyti tiesą, bet niekas jo neklausė, tik tampė po kabinetus, aiškino, kad viskas pareiškime surašyta ir jis turi patvirtinti, vežė į prokuratūrą, kur prokuroras liepė jam pagalvoti. Tyrėja jį vėl buvo išsikvietusi, nuvežė pas teismo ekspertą. Savo apklausų protokolų neskaitė, gali be akinių įskaityti iš arti. Tyrėja jo parodymus surašė iš jo pareiškimo, o jis pasirašė.

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. T. parodė vietą parduotuvėje, kur tarp jo ir L. B. kilo konfliktas. Lauke, einant namo iš parduotuvės, pajuto smūgį į pakaušį ir nugriuvo, po ko, jam buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, pavogtas telefonas ir pinigai. Kas jo atžvilgiu paminėtus veiksmus padarė – V. T. nenurodė (I tomas, b.l.110-114).

Asmens apžiūros 2011-09-06 metu apžiūrėjus V. T. virš jo kairio antakio rasta kraujosruva, paraudusi kairės pusės ausis, apžiūros metu V. T. nurodė, kad prie parduotuvės buvo sužalotas pažįstamų asmenų (I tomas, b.l. 103-106).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G245/11(12), aprašant įvykio aplinkybes nurodyta, kad apžiūrai V. T. atvyko 2011-10-12, paaiškino, kad apie įvykį pamena nepilnai, nuo smūgio į pakaušį nugriuvo, buvo trumpam praradęs sąmonę, nusiskundimo neišreiškė. Išvadoje išorinių kūno sužalojimų V. T. nekonstatuota, o nurodyta, kad jei jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, tai jam sukėlė fizinį skausmą (I tomas, b.l.118-119).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011-09-05 05.55 val., pas į PK pristatytą L. B. rasti mobilieji telefonai Nokia 1600 ir Nokia 1200, kuriuos jis paaiškino radęs (I tomas, b.l. 144).

Apžiūrėtas telefonas Nokia 1600 grąžintas V. T. (I tomas, b.l.146-152).

Liudytoja Z. T., nukentėjusiojo žmona, parodė, kad V. T. aplinkybėse nurodytu laiku namo grįžo be akinių, kruvinu veidu. Kraujas bėgo vyrui iš nosies. Prieš jam grįžtant ji vyrui skambino, jis sakė, kad yra atėjęs į parduotuvę, kad joje yra L., per telefoną ji girdėjo, kaip vyras apsižodžiavo su, atrodo – L., po ko vyro telefonas išsijungė ir ji nebegalėjo jam prisiskambinti. Grįžusio vyro klausė kas atsitiko, tačiau jis tylėjo. Kuomet neprisiskambino savo vyrui, ji paskambino į policiją ir pasakė, kad prie parduotuvės vyksta muštynės, policijai prisistatė kaip atsitiktinė liudytoja. Tą istoriją ji sukūrė. Po 20 min. grįžęs kruvinas vyras pasakė, kad buvo reikalas su L., su juo susimušė. Nusiprausęs išėjo ieškoti akinių, dar paprašė pinigų alui ir ji davė. Grįžo vyras labai greitai ir parsinešė akinius. Telefoną atpažino policijoje. Vyras sakė, kad telefonas jam iškrito iš kišenės. Ji pareiškimo už vyrą nerašė, vyrą klausinėjo tyrėja, kai vyras davė parodymus ji nedalyvavo. Vėliau vyras jai pasakė, kad jis pasakė taip, kaip jai geriau, sakė, kad viskas buvo ne taip ir, kad ji nekvaršintų jam galvos. L. buvo atėjęs, atsiprašė dėl jos sūnaus. Viskas nutiko dėl to, kad jos vyras buvo neblaivus. Telefoną vyras prarado, kai pirmą kartą išėjo į parduotuvę. Prieš mėnesį iki to karto vyras buvo sukonfliktavęs su L., L. norėjo ateiti į jų namus, bet ji neleido, tada L. žadėjo iš vyro atimti telefoną, jie susistumdė. L. B. yra jos globojamo vaiko dėdė. Pyko ant B., kuris išsivežė kartu jos sūnų M. į Vokietiją ir grįžo vienas, nieko apie sūnų jai nepasakė. Šiuo metu jos sūnus atlieka bausmę Vokietijoje.

Liudytoja I. Y. parodė, kad dirba Kėdainių raj. PK tyrėja, atliko tyrimą dėl V. T. apiplėšimo. Tyrimo metu su nukentėjusiuoju turėjo problemų, jis nevyko pas teismo medicinos ekspertą. Dėl šio klausimo susisiekus su V. T. jis pasakė, kad pas ją ateis ir dingo. Tada ji išsikvietė V. T. žmoną, ją apsiklausė. Norėjo papildomai apsiklausti ir V. T., bet jis pradėjo šnekėti, kad nebeprisimena, kad nieko nebenori sakyti, sunku buvo iš jo žodį išpešti, todėl jo ir nebeapklausinėjo, iš nukentėjusiojo pusės nebuvo jokios iniciatyvos. Skambino T., klausė, kas darosi su jos vyru, tai ji atsakė, kad nežino, kad jis keistas pasidarė ir ji pati su juo nesusišneka. Pas ekspertą V. T. nuvyko tik žmonos priverstas, per didelius vargus, nes pats eiti nenorėjo. Nukentėjusiajam sakė, kad jis privalo kalbėti, nes yra uždaryti žmonės. Buvo nukentėjusiojo kelionė ir pas prokurorą, nes ji nukentėjusiajam pasiūlė su prokuroru pasikalbėti, pakeliui nukentėjusįjį pavežė. Jai susidarė vaizdas, kad byloje buvo susitarta, nes nukentėjęs jos atsiprašinėjo dėl sukeltų nepatogumų. Z. T. apklausė ji. T. jai pasakojo tai, ką buvo sužinojusi iš savo vyro. Kiek atsimena, L. B. buvo suimtas tuoj po pareiškimo gavimo, kiek žino, T. augina L. B. mirusios sesers vaiką.

Liudytoja L. R. paaiškino, kad ji dirba tyrėja Kėdainių raj. PK ir priėmė pareiškimą iš V. T.. Ką žmogus sako, tą ji ir užrašo. Savų rašytų pareiškimų iš žmonių nepriima, patys surašo ant specialaus blanko.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Viešosios tvarkos sutrikdymas. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra pačių kaltinamųjų L. B. ir Ž. M. parodymais, apklaustų nukentėjusiųjų E. L. ir L. L., liudytojų V. M., J. M., E. G., M. S. ir V. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje ir parodymo atpažinti protokolu, nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 4 d. apie 23.30 val., L. B. ir Ž. M., veikdami kartu, viešojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo I laiptinės, įžūliu elgesiu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra L. B. tyčia vieną kartą ranka trenkė E. L. į kaklą, o Ž. M. tyčia metė metalinį strypą į bėgantį nukentėjusįjį ir pataikė į E. L. ranką, tuo savo veiksmais sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys ir BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai (chuliganiški ar asmeniniai). Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog L. B. ir Ž. M. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BPK 284 straipsnio 1 dalyje, požymiai, nes įžūliu elgesiu – viešoje vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojant fizinį smurtą, kas jam sulėkė fizinį skausmą, nusikalstamus veiksmus padarant matant kitiems pašaliniams asmenims, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamųjų kaltę ir be jų pačių prisipažinimo, visiškai patvirtina apklaustų asmenų ir ištirtų įrodymų visuma. Akivaizdu, kad nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami tiesiogine tyčia, jie suprato, kad savo įžūlius veiksmus atlieka viešoje vietoje, įvykio vietoje esant ir matant pašaliniams asmenims, suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, ir to norėjo. Nusikalstama veika baigta, nes nukentėjusysis buvo sumuštas, juto fizinį skausmą, įvykį matę asmenys buvo išgąsdinti, sutrikę, nukentėjusysis ir liudytojas per visą miestą bėgo kviesti policiją, visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta.

Išžaginimas. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma, tai yra nukentėjusiųjų L. L. ir E. L., liudytojų E. G. ir J. M. parodymais, ištirtais aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, tai yra teismo medicinos specialisto išvada, parodymų patikrinimo vietoje protokolu, parodymo atpažinti protokolu, nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 4 d. apie 24.00 val., L. B. ir Ž. M., veikdami kaip bendrininkų grupė, (duomenys neskelbtini), netoli geležinkelio pervažos, L. B. panaudojus fizinį smurtą ir atimant galimybę priešintis, tai yra jėga paėmus už rankos L. L., jėga nutempus ją už krūmų, nurengus rūbus ir pargriovus ant žemės, nukentėjusiajai prašant neliesti, paleisti, muistantis, nukentėjusiajai esant įbaugintai dėl kaltinamųjų L. B. ir Ž. M. prieš tai panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios sutuoktinį, ką nukentėjusioji matė, nukentėjusiajai suvokiant, kad už krūmų yra antras kaltinamasis, L. B., užgulęs nukentėjusiąją su ja natūraliai lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią, o Ž. M., matydamas L. B. tempiant nukentėjusiąją už krūmų ir suprasdamas, kad už krūmų L. B. santykiauja su nukentėjusiąją, tai yra L. B. palaužus nukentėjusiosios pasipriešinimą, ką Ž. M. suvokė, nukentėjusiajai Ž. M. prašant jos neliesti, paleisti, nukentėjusiajai esant įbaugintai dėl kaltinamųjų L. B. ir Ž. M. prieš tai panaudoto fizinio smurto prieš nukentėjusiosios sutuoktinį, ką nukentėjusioji matė, Ž. M., užgulęs nukentėjusiąją su ja natūraliai lytiškai santykiavo žinomai prieš nukentėjusiosios valią, po ko, pasityčiodamas nukentėjusiajai liepė padėkoti savo vyrui.

BPK 301 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, kai yra prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010).

Akivaizdu, kad vertinant kaltinamųjų parodymus šiame epizode svarbiausi – nukentėjusiosios parodymai ir jų patikimumas. Nukentėjusioji L. L. parodymus davė 2011-11-29 teisiamojo posėdžio metu ir teismui patvirtino, kad kaltinamieji su ja santykiavo prieš jos valią. 2012-01-23 paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji į kaltinamojo Ž. M. gynėjo klausimą ar ji turi pretenzijų kaltinamajam pareiškė keičianti parodymus kaltinamojo Ž. M. atžvilgiu ir tvirtinanti, kad Ž. M. su ja santykiavo esant jos sutikimui. Teismui bandant aiškintis parodymų keitimo priežastį nukentėjusioji tik paaiškino, kad ji keitimo priežasties paaiškinti negali. Atsižvelgiant į tai, kad 2012-01-23 paskutiniojo teisiamojo posėdžio metu L. L., pareiškusi keičianti parodymus vieno iš kaltinamųjų atžvilgiu: duodama parodymus teismui nenuosekliai ir nelogiškai aiškino - kad pirmasis su ja santykiavęs kaltinamasis L. B. su ja santykiavo prieš jos valią, o su antruoju kaltinamuoju Ž. M. ji santykiavo savo noru, po ko nurodė, kad su Ž. M. ji nesantykiavo apskritai (ką vėliau apklausiamas paneigė pats kaltinamasis Ž. M.), paskutinio teisiamojo posėdžio metu aiškindama, kad jokios papildomos žalos atlyginimo negavo, vėliau, duodama parodymus teismui, visgi pripažino, kad papildomą žalos atlyginimą iš kaltinamųjų motinų gavo po ankstesnio teisiamojo posėdžio (nors E. L. nurodė, kad papildomą žalos atlyginimą žmona gavo prieš teisiamąjį posėdį), teismui pradžioje aiškindama, jog jai niekas neskambino, vėliau pripažino, kad su ja kalbėjo Ž. M. motina, prašė sūnui atleidimo, rašydama SMS prašė atvykti į teisiamąjį posėdį, teismas tokius nukentėjusiosios parodymus vertina kritiškai, nes nukentėjusioji teismui negalėjo nurodyti jokių įtikinamų savo parodymų keitimo vieno iš kaltinamųjų – Ž. M. atžvilgiu priežasčių. Jokiai logikai neatitinka nukentėjusiosios aiškinimas, kad pirmasis kaltinamasis ją išžagino, o su antruoju kaltinamuoju santykiauti ji sutikusi savo noru. Esant tokiai situacijai teismas remiasi nukentėjusiosios parodymais, duotais 2011-11-29 teisiamojo posėdžio metu, nes jie buvo patikrinti lyginant su visais ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios parodymais. Matydamas nukentėjusiosios emocinę būklę (po parodymų pakeitimo verkiant teisiamojo posėdžio salėje) bei įvertindamas nukentėjusiosios mentalitetą, jos ir sutuoktinio E. L. parodymus, teismas daro išvadą, kad įtaką tokiems nukentėjusiosios parodymams galėjo padaryti kaltinamojo Ž. M. artimieji.

Nukentėjusioji L. L. 2011-11-29 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad abu kaltinamieji su ja santykiavo prieš jos valią. Aplinkybėse nurodytu laiku, pasiėmusi iš vyro, kuris bėgo nuo kaltinamųjų agresijos, raktą nuo namų, kur miegojo du mažamečiai vaikai, ji, jausdamasi nejaukiai, būdama išgąsdinta ir strese dėl kaltinamųjų jos vyro atžvilgiu atliktos veikos, ėjo namo, kai ją sustabdė L. B., kuris paėmęs už rankos jėga nusitempė ją už krūmų, kur pati ji savo noru nėjo. Tempdamas L. B. nieko jai nesakė. Už krūmų buvo tamsu. Ten B. numovė jai kelnes ir kelnaites, pati ji nesirengė, po to, pastūmė ir ji nugriuvo ant žolės, kur L. B. visiškai numovė jos kelnes ir kelnaites. Ji prašė paleisti, to nedaryti, nelįsti, prašė neliesti, bet jos nesiklausė. Nors ji nepasakė žodžių – „nenoriu santykiauti“, bet paguldyta ant žolės bandė muistytis, jai buvo didelis šokas. L. B. santykiavo atlikdamas lytinį aktą į makštį. Kai B. baigė, jis pakvietė Ž. sakydamas, kad gali eiti jis. Ji nematė, kur stovėjo Ž., tačiau mano, kad jis buvo už krūmų. Ž. turėjo matyti, kaip ją tempė B., nes tuo metu ateidinėjo nepavijęs jos vyro, buvo pakankamai netoli. Kai su ja santykiavo B., ji žinojo, kad yra antras vaikinas, tai yra, kad jie yra dviese. Kai už krūmų atėjo Ž., ji dar nebuvo atsikėlusi nuo žolės, gulėjo šoke. Ž.s nieko jai nesakė, užlipo ir su ją santykiavo į makštį, po ko jai pasakė, kad gali padėkoti savo vyrui. Ž. jai nesiūlė geranoriškai pasimylėti. Išprievartavę kaltinamieji nuėjo ją palikę vieną. Ji kartu su kaltinamaisiais nėjo. Ji nešaukė, nes buvo strese, bijojo, kad jos nesumuštų, nes kaltinamieji buvo agresyviai nusiteikę, apie ką ji sprendė iš prieš tai įvykusio kaltinamųjų konflikto su jos vyru. Abiem kaltinamiesiems iki santykių sakė, kad ją paleistų, kad neliestų, jie turėjo suprasti, kad ji nenori su jais santykiauti. Abu kaltinamuosius atpažino, nurodė, kad jie yra teismo posėdžio salėje. Anksčiau kaltinamųjų nepažinojo, neturėjo su jais jokių reikalų. Nurodo, kad ją labiausiai įbaugino tempimas už krūmų, kur buvo tamsu, įbaugino ir pagriovimas, rūbų nuėmimas. Po įvykio jautėsi blogai, verkė, nemiegojo, gėrė raminamuosius. Blogai jaučiasi ir dabar. Būtent dėl šio įvykio išvažiavo iš Kėdainių. Civilinio ieškinio nereiškia ir nebūtų reiškusi net jei kaltinamųjų motinos jai ir nebūtų sumokėjusios. Išimtus rūbus paimti atsisako. Dėl kritimo ant žolės jai buvo įbrėžimai ant blauzdos, skaudėjo nugarą ties juosmeniu, griūdama prisitrenkė. Tvirtina, kad įbrėžimai atsirado po įvykio.

Tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir kiti įrodymai. Nukentėjusysis E. L., policijos pareigūnai J. M., E. G. patvirtino, kad į juos kreipęsis nukentėjusysis E. L., paaiškinęs apie jo atžvilgiu padarytą nusikaltimą, buvo susirūpinęs, kad nebūtų kas nutikę jo žmonai, todėl visi nedelsiant važiavo jos ieškoti. Nukentėjusioji, kurią jie rado bute, verkė, buvo susinervinusi, sakė, kad per E. L. ją, nusitempę į krūmus, išžagino jaunuoliai. Nukentėjęs nurodė, kad žmona buvo žolėtais plaukais. Parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu nukentėjusioji nurodė įvykio vietą, kuri, kaip matyti iš fotonuotraukų, yra pakankamai toli nuo geležinkelio pervažos ir budėtojo namelio (100 metrų), už aukštų ir tankių krūmų. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji taip pat nurodė, kad su ja du jaunuoliai santykiavo prieš jos valią. Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad 2011-09-05 04.10 val. į ligoninę atvežta nukentėjusioji, be jos atžvilgiu atliktų prievartinių lytinių santykių, skundėsi pečių sąnarių skausmu, skausmu kairėje blauzdoje, apžiūrėjusiam ginekologui skundėsi maudžiančiu skausmu pilvo apačioje. Iš tepinėlių nustatyta, kad aplinkybėse nurodytu laiku su nukentėjusiąja buvo atliktas lytinis aktas. Nubrozdinimai kairės blauzdos srityje galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku kontaktuojant su kietais bukais daiktais, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, smūgių sudavimo požymių nenustatyta. Nors ši specialisto išvada tiesiogiai ir nepatvirtina nukentėjusiosios išžaginimo, tačiau ne tik, kad jos nepaneigia, bet iš dalies nukentėjusiosios parodymus patvirtina. Nukentėjusioji nuo pat pradžių nuosekliai aiškino, kad išžaginimo metu ji aktyviai nesipriešino bijodama kaltinamųjų, o fizinė prievarta prieš ją pasireiškė tik jos nuvedimu už krūmų, rūbų nurengimu ir pargriovimu ant žemės. Apžiūrėjus nukentėjusiosios rūbus nustatyta, kad marškinėlių nugara ties dešinės pusės apačia yra nešvari. Tai yra nukentėjusiajai nustatyto sužalojimo lokalizacija, rūbų ištepimo lokalizacija, atitinka nukentėjusiosios pateiktoms įvykio aplinkybėms. Nukentėjusioji parodymų atpažinti procesinio veiksmo metu atpažino tik kaltinamąjį Ž. M., kaip antrą asmenį, kuris su ja santykiavo prieš jos valią, gi dėl kaltinamojo L. B. visiškai tikra nebuvo, tuo tik įrodydama savo nesuinteresuotumą bylos baigtimi ir nesuinteresuotumą nusikaltimo padarymu apkaltinti kaltinamuosius, tačiau L. B. neginčijamą dalyvavimą įvykyje patvirtino Teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad ant L. L. kelnaičių rastos spermos DNR profilis yra L. B. su 99, 9999999999 procentų tikimybe, atlikus DNR tyrimą tampono su L. L. makšties turiniu gautas L. B. Y halotipas su 99.9 procentų tikimybe. Kaltinamojo Ž. M. gynėjo iniciatyva nustatyta ir iškviesta liudytoja R. P. nurodė, jog galimai aplinkybėse nurodytu laiku ji matė, kaip trise – du vaikinai ir šviesios spalvos plaukų mergina, kalbėjosi prie krūmų, matė, kaip vienas vaikinas su mergina nuėjo už krūmų, kitas vaikinas laukė važiuojamojoje kelio dalyje, po ko, išėjus pirmajam, taip pat nuėjo už krūmų, liudytoja tvirtino, jog neįžvelgė merginos intensyvaus tempimo, tačiau nepaneigė, kad ji už krūmų galėjo būti vedama už rankos, liudytoja tvirtino, kad matė, kaip visi trys asmenys, viduryje einant moteriai, po pabuvimo už krūmų ėjo pro pervažą, kad ji, baigusi pamainą, bendradarbėms išreiškė abejonę, kad gal mergina buvo „išprievartauta“, nors jokių šūksnių ar pagalbos šauksmo negirdėjo. Vertinant šios liudytojos parodymus akivaizdu, jog negalima daryti kategoriškos išvados, kad asmenys, kuriuos liudytoja matė, buvo kaltinamieji ir nukentėjusioji, liudytoja jų neatpažino, juolab, kad nukentėjusioji teigė, jog kaltinamasis L. B. prie jos priėjo vienas, o antras kaltinamasis tuo metu, kai L. B. ją tempėsi už krūmų, tik ateidinėjo, tai yra jie trise vienu metu nestovėjo ir nesikalbėjo, ką patvirtino ir patys kaltinamieji. Liudytoja R. P. negalėjo nurodyti jos aplinkybių matymo tikslios datos, tačiau nurodė, kad dažnokai mato už tų krūmų užeinančius žmones. Taip pat akivaizdu, kad liudytoja visko, kas vyksta už lango nestebėjo, nes kitaip būtų mačiusi bėgantį nukentėjusįjį (E. L.) ir jį besivejantį asmenį (Ž. M.), kuris pro pervažos budėtojos namelį turėjo prabėgti bent du kartus, paskui nukentėjusįjį praėjusią nukentėjusiąją, praeinantį ir kitą kaltinamąjį. Jei jau pamačiusi užeinančius už krūmų asmenis ir jų elgseną stebėjo, kaip tvirtino liudytoja, turėjo matyti, kad pirmasis iš už krūmų išėjęs kaltinamasis, kaip teigė pats L. B., atėjo ir stovėjo prie pat pervažos, ko liudytoja nenurodė. Esant tokiai situacijai liudytojos R. P. parodymais negalima nei patvirtinti, nei paneigti kokių nors reikšmingų kaltinime nurodytų aplinkybių, nes neaišku tiksliai kada ir kokių asmenų užėjimą už krūmų ji matė, tai yra ar ji liudija apie įvykį, kuris nagrinėjamas šioje byloje.

Nukentėjusioji 2011-11-29 teisiamojo posėdžio metu nuosekliai ir kategoriškai tvirtino, ką darė ir ikiteisminio tyrimo metu, kad ji savo noru su kaltinamaisiais nesantykiavo ir tokios išvados daryti nėra absoliučiai jokio pagrindo. Nukentėjusioji parodė, jog prieš įvykį stebint krepšinį namuose ji buvo išgėrusi sidro, tačiau jos pakankamai detalūs parodymai rodo, kad alkoholio pavartojimas neturėjo įtakos nukentėjusiosios gebėjimui įsiminti esmines įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji jokios žalos atlyginti pati neprašė, kas įrodo jos nesavanaudišką interesą, žalą savo iniciatyva atlygino kaltinamųjų motinos, prašydamos jų vaikams atleisti. Kaltinamųjų, o ypač kaltinamojo L. B. nukentėjusiajai L. L. priskiriamas elgesys - kad ji savo noru ėjo santykiauti su jai nepažįstamais asmenimis, nukentėjusiajai visiškai nebūdingas. Nei įvykio aplinkybės, nei byloje esantys duomenys apie nukentėjusiąją ne tik, kad neleidžia daryti tokios išvados, bet akivaizdžiai įrodo kaltinamųjų pozicijos teismui ir nukentėjusiosios atžvilgiu ciniškumą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji paaiškino, kad ji tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Išanalizavus visus nukentėjusiosios duotus parodymus būtina konstatuoti, kad nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir 2011-11-29 teisiamojo posėdžio metu iš esmės buvo vienodi ir logiški, juos patvirtino paminėti nukentėjusiojo E. L., liudytojų parodymai, byloje surinkti rašytiniai įrodymai, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Kaltinamieji nenurodė jokio įtikinamo motyvo, dėl kurio nukentėjusioji, su kuria kaltinamųjų nesiejo jokie santykiai, siektų juos apkalbėti ir melagingai apkaltinti. Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo pradžioje apskritai neigė santykiavę su nukentėjusiąją (b.l.18, 101, 111 II tomas), nors tą neigti turėjo būti nelogiška, nes kaltinamųjų teigimu jie su nukentėjusiąją santykiavo jos pačios sutikimu, todėl jiems nebuvo ko slėpti. Kad kaltinamieji su nukentėjusiąją visgi santykiavo, kaltinamieji nurodė po jų pavyzdžių lyginamajam DNR tyrimui paėmimo (I tomas, b.l.35,36). Apibendrinant tai, kas išdėstyta, kaltinamųjų neprisipažinimas padarius šį nusikaltimą, vertintinas kritiškai, kaip jų siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Įrodymų visuma nustatyta, kad L. B. jėga tempdamas nukentėjusiąją už krūmų, nurengtą nukentėjusiąją pastumdamas ir pargriaudamas ant žolės, dėl ko, nukentėjusiosios teigimu, jai buvo sukeltas fizinis skausmas, prieš nukentėjusiąją panaudojo fizinį smurtą. Kaltinamieji prisipažino, kad dėl chuliganiškų paskatų, įvykio vietoje esant ir nukentėjusiajai L. L., prieš nukentėjusiosios sutuoktinį E. L. panaudojo fizinį smurtą, jį vijosi. Tai, kad nukentėjusioji, mačiusi kaltinamųjų agresiją prieš jos vyrą, todėl įvykio metu jau būdama įbauginta, būdama strese, šoke, būdama viena, esant vėlyvam paros metui, L. B. prieš ją panaudojus paminėtą fizinį smurtą, tuo metu dar matydama sugrįžtantį jos sutuoktinį besivijusį antrą kaltinamąjį Ž. M. ir suvokdama, kad jis yra įvykio vietoje, kas akivaizdu sukėlė nukentėjusiajai didesnį baimės įspūdį ir pavojaus jausmą, leidžia daryti išvadą, kad šie L. B. veiksmai atėmė nukentėjusiajai, kurios du mažamečiai vaikai buvo vieni palikti namuose, galimybę aktyviai priešintis. Ž. M., nukentėjusiosios aiškinimu, kuriuo teismas, kaip jau pasisakė neturi pagrindo netikėti - ateidamas ir matydamas, kaip L. B. tempia nukentėjusiąją už krūmų, ką patvirtina ir aplinkybė, kad gatvė buvo pakankamai gerai apšviesta, ką tvirtino įvykio vietą už 100 metrų, kaip ir nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu (I tomas, b.l.22) nustatyta, galinti matyti liudytoja R. P., atstumai nebuvo dideli, Ž. M. matomumui nebuvo jokių objektyvių kliūčių, L. B. santykiavimo metu stovėdamas netoliese, todėl, dar ir prieš tai vykusių įvykių situacijos, suvokdamas - ką daro L. B., L. B. pasakius, kad dabar gali eiti ir jis, nuėjęs pas gulinčią nukentėjusiąją, kuri ir jo prašė neliesti, paleisti, be jokių kalbų ar klausimų nukentėjusiajai su ją santykiaudamas, baigęs santykiauti pasakydamas, kad už tai nukentėjusioji gali padėkoti savo vyrui, akivaizdžiai suvokė, kad su nukentėjusiąją santykiauja prieš jos valią, L. B. sudarius galimybę šiai nusikalstamai veikai padaryti, o ir pačiam Ž. M. prieš tai padarytais veiksmais prieš nukentėjusiosios sutuoktinį įbauginus nukentėjusiąją, tai yra ne tik dėl abiejų kaltinamųjų padaryto psichologinio poveikio, bet ir prieš tai prievarta santykiavusio L. B., ką Ž. M. būdamas psichiškai sveikas ir suaugęs privalėjo suvokti ir aiškiai suvokė, nukentėjusiajai jau buvo atimta galimybė priešintis, kuo Ž. M. ir pasinaudojo bei antrasis taip pat santykiavo su nukentėjusiąją prieš jos valią. Teismas, remdamasis įrodymų visuma, daro kategorišką išvadą, kad nukentėjusioji aiškiai išreiškė savo nesutikimą santykiauti ir abu kaltinamieji tą aiškiai suvokė, tačiau visa tai suvokdami ir su nukentėjusiąją santykiaudami prieš jos valią veikė bendravykdytojų grupėje. Abu kaltinamieji taip pat aiškiai suvokė, kad nukentėjusioji yra ta pati moteris, kuri buvo, kuomet jie E. L. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, E. L. vaikėsi, savo veiksmais sukeldami grėsmingą ir baugią situaciją. Šį teismo įsitikinimą įrodo ir kaltinamojo Ž. M. nelogiškų parodymų turinys, kurių vieną aspektą paanalizavus matyti, jog Ž. M. teismui teigė, kad jis nesuprato, kad santykiauja su moterimi, kuri buvo ir viešosios tvarkos sutrikdymo įvykio metu, kuomet jis su L. B. sužalojo E. L., tai yra nesuprato, kad santykiauja su nukentėjusiąja. Tačiau tai, kad kaltinamasis suvokė, kad santykiauja su nukentėjusiąją įrodo ne tik aplinkybė, jog nukentėjusioji apie 5 metus gyveno tame pačiame name, kur ir kaltinamasis, todėl kaltinamasis ją pažinojo iš matymo, ko neneigė ir ikiteisminio tyrimo metu bei teigė, kad kai jis nuėjo už krūmų buvo ta pati L. (II tomas, b.l.118), bet ir paties Ž. M. išsakytas teismui teiginys, kad bėgdamas jis prasilenkė su L., kad L. B. paklaustas ką darė už krūmų atsakė, kad mylėjosi su L., bei kaltinamojo L. B. teiginys, kad prie krūmų atėjęs Ž. M. klausė kur yra L. Kaltinamųjų bendrininkavimas darant nusikalstamą veiką įrodytas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Kaltinamųjų veiksmai įrodo, kad buvo abiejų kaltinamųjų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokė, jog daro nusikaltimą prieš tą patį asmenį. Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, tačiau teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma, tai yra žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais ar pan., todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad bendrininkai buvo iš anksto aptarę nusikalstamos veikos darymą. Kaip jau minėta, šioje byloje nusikaltimas buvo padarytas veikiant tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, nes abu kaltinamieji atliko veiksmus, dėl kurių jie laikytini bendravykdytojais. L. B. naudojo fizinį smurtą bei su Ž. M. atliko kaltinime nurodytus veiksmus, kurie įbaugino nukentėjusiąją, palaužė jos valią ir atėmė galimybę jai priešintis, po ko, abu su nukentėjusiąją santykiavo žinomai prieš nukentėjusiosios valią. Kadangi nustatyta, jog kaltinamieji su nukentėjusiąją lytiškai santykiavo, prievartinis santykiavimas laikomas baigtu nusikaltimu nuo lytinio santykiavimo pradžios.

Teismas, remdamasis įrodymų visuma ir savo vidiniu įsitikinimu, daro išvadą, kad kaltinamieji L. B. ir Ž. M. pažeidė viešąją tvarką bei bendrininkų grupėje išžagino žmogų, tai yra padarė nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 149 straipsnio 2 dalyje.

Įrodymų dėl V. T. apiplėšimo įvertinimo motyvai.

BK 180 str. - plėšimas yra svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą, ( ... ). Teismas ištyręs ir išanalizavęs dėl V. T. apiplėšimo epizodo byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad nėra surinka patikimų įrodymų, jog nuo alkoholio apsvaigę kaltinamieji L. B. ir Ž. M., 2011 m. rugsėjo 5 d. apie 3 val., prie parduotuvės „MINI centras“, esančios J.Basanavičiaus g. Nr. 33, Kėdainių mieste, turėdami tikslą pagrobti V. T. turtą, panaudojo prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą, bendrais veiksmais sudavė ranka vieną smūgį V. T. į galvą ir taip jį pargriovė, o gulinčiam V. T. įspyrė šešis kartus į įvairias kūno vietas, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, o iš nukentėjusiojo kelnių kišenės pagrobė V. T. priklausantį 110 litų vertės turtą: 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 1600“, 10 litų.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į vienintelio, be kaltinamųjų, tiesioginio įvykio dalyvio nukentėjusiojo V. T. parodymus, kuriais jis pirmojo teisiamojo posėdžio metu iš karto teismui patvirtino ikiteisminio tyrimo metu melavęs ir apkalbėjęs kaltinamuosius bei į tai, kad nukentėjusiojo parodymų nepatvirtino ir kiti byloje esantys įrodymai. Teismas, darydamas tokią išvadą, įvertina, kad BPK 20 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai ir, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai, nes ir netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjas įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamasis įstatymu.

Kaip jau paminėta kaltinamieji kaltais neprisipažino, neigė vartoję prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą turto užvaldymo tikslu, neigė turtą užvaldę. Nukentėjusysis V. T. teisme nurodė, jog aplinkybėse nurodytu laiku buvo neblaivus, tačiau niekas jo nemušė, kišenių nekraustė ir nieko neatėmė, viską žmonai pamelavo, o kadangi žmona pyko ant L. B., tai jis jai pasakojo tai, ką ji norėjo girdėti, po ko, žmona jam davė pinigų dar nueiti išgerti. Tik žmonos prispirtas parašė pareiškimą, tvirtina, kad pareiškimą surašė žmona. Tvirtina, kad aplinkybėse nurodytu laiku ir vietoje buvo, parduotuvėje tą vakarą buvo kelis kartus, parduotuvėje su L. B. apsižodžiavo, o kai išėjo į lauką, pajuto smūgį į pakaušį ir nugriuvo, gal buvo praradęs sąmonę, nes nieko nejautė. Jo didelis kraujospūdis, buvo prigėręs ir vaistų, todėl galėjo ir pats nugriūti, o jei ir nugriuvo nuo kažkieno smūgio - nematė kas jį jam sudavė. Tvirtina, kad L. B. bei kitas kaltinamasis nei jį mušė, nei jo kišenes kraustė, nei telefoną atėmė. Tuo metu ir pinigų jis neturėjo, nes jau buvo pragėręs, o telefonas vertas gal 5 Lt. Mano, kad telefoną galėjo ir pamesti. Jokių naujų kraujosruvų ant jo kūno po įvykio neatsirado, kraujosruva ant kaktos – ne po to įvykio. Jau policijoje apklausiamas jis norėjo pasakyti tiesą, bet niekas jo neklausė, tik tampė po kabinetus, aiškino, kad viskas pareiškime surašyta, kad kaltinamieji sulaikyti ir jis turi patvirtinti parodymus, vežė į prokuratūrą, kur prokuroras išaiškino jo atsakomybę ir liepė jam pagalvoti. Tyrėja jį vėl buvo išsikvietusi, nuvežė pas teismo ekspertą. Savo apklausų protokolų neskaitė tik pasirašė. Tyrėja jo parodymus surašė iš jo pareiškimo. Apie tai, kad nukentėjęs nevyko pas ekspertą, nebedavė parodymų, tyrėjai aiškino, kad jis nieko neprisimena, patvirtino ir ikiteisminį tyrimą byloje atlikusi tyrėja I. Y., kuri patvirtino, kad kuomet nukentėjęs pareiškė nieko nebenorintis, siūlė nukentėjusiajam pasikalbėti su prokuroru, jį iki prokuroro vežė, kad tik žmonos priverstas nukentėjusysis nuvyko pas ekspertą, kad nukentėjęs nebesutiko būti apklaustas papildomai, kad apklausė nukentėjusiojo žmoną, kuri nurodė tokias aplinkybes, kokias žinojo iš nukentėjusiojo. Liudytoja L. R. paaiškino, kad ji surašė nukentėjusiojo pareiškimą, surašė tą, ką jis sakė, bet nepaneigė, kad nukentėjęs turėjo savo atsineštą surašytą pareiškimą, kurio byloje nėra ir nėra galimybės išsiaiškinti kas pareiškimą rašė – nukentėjusysis ar jo žmona. Tyrėja I. Y. parodė, kad jai susidarė įspūdis, jog byloje buvo susitarta, tačiau nukentėjęs teismui nenurodė, kad jis būtų gavęs kokį nors žalos atlyginimą, jokių tokį įspūdį patvirtinančių duomenų byloje nėra ir nebuvo gauta, todėl svarstymai apie nukentėjusiajam padarytą poveikį yra tik prielaida. Jau ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje procesinio veiksmo metu V. T. parodė vietą parduotuvėje, kur tarp jo ir L. B. kilo konfliktas, ko neneigia nei nukentėjęs, nei kaltinamasis, tačiau toliau aiškindamas, kad lauke, einant namo iš parduotuvės, pajuto smūgį į pakaušį ir nugriuvo, po ko, jam buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, pavogtas telefonas ir pinigai, nei nurodė kokie asmenys tuos veiksmus jo atžvilgiu atliko, nei nurodė, kad tuos veiksmus atliko kaltinamieji L. B. ir Ž. M.. Toks pats nukentėjusiojo parodymų turinys užfiksuotas ir jo asmens apžiūros 2011-09-06 metu, kuomet apžiūros metu V. T. nurodė, kad prie parduotuvės buvo sužalotas pažįstamų asmenų, tačiau taip pat nenurodo kokie asmenys jo atžvilgiu atliko nusikalstamus veiksmus. Be to, iš asmens apžiūros protokole užfiksuotų nukentėjusiojo sužalojimų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad aprašyta kraujosruva ant nukentėjusiojo veido, ausies paraudimas buvo padaryti būtent aplinkybėse nurodytų laiku ir kaltinamųjų tyčiniais smurtiniais veiksmais. Teismo medicinos specialisto išvadoje aprašant įvykio aplinkybes nurodyta, kad apžiūrai V. T. atvyko tik 2011-10-12, paaiškino, kad apie įvykį pamena nepilnai, nuo smūgio į pakaušį nugriuvo, buvo trumpam praradęs sąmonę, nusiskundimo neišreiškė, kokie asmenys jo atžvilgiu padarė nusikalstamus veiksmus taip pat nenurodė, išvadoje kūno sužalojimų V. T. nekonstatuota. Akivaizdu, kad iš L. B. buvo paimtas mobiliojo ryšio telefonas, kurį nukentėjęs nurodė, kaip priklausantį jam. Tačiau L. B. nuo pirmos apklausos nurodo, kad telefoną rado ir norėjo pasinaudojęs grąžinti nukentėjusiajam, ko teisiamojo posėdžio metu niekas nepaneigė. Net jei ir būtų galima kalbėti apie telefono vagystę, nukentėjęs teismui nurodė telefono vertę – 5 Lt ir kitokių duomenų telefono vertei nustatyti byloje nėra. Liudytoja Z. T., nukentėjusiojo žmona, parodė, kad visas aplinkybes, dėl kurių buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, sužinojo tik iš paties nukentėjusiojo V. T. ir pripažino, kad vėliau vyras jai pasakė, kad jis jai papasakojo taip, kaip jai geriau, sakė, kad viskas buvo ne taip, kaip sakė pradžioje. Mano, jog viskas nutiko dėl to, kad jos vyras buvo neblaivus. Patvirtino, jog ji pyko ant L. B., kuris išsivežė kartu jos sūnų M. į Vokietiją ir grįžo vienas, nieko apie sūnų jai nepasakė. Šiuo metu jos sūnus atlieka bausmę Vokietijoje.

Kitų įrodymų, kurie turėtų būti išanalizuoti dėl kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų pagal BK 180 str. 1 d., byloje nėra.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Išnagrinėjus bylą darytina išvada, kad byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai, kuriai buvo grindžiamas kaltinimas dėl plėšimo, nepakankami ir kelia teismui abejones, nepatvirtina kaltinamųjų kaltės padarius šį nusikaltimą, todėl L. B. ir Ž. M. pagal BK 180 str. 1 d. išteisintini neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BK 303 str. 1 d. 2 p.).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Tai, kad byloje kaltinamųjų artimieji atlygino žalą nukentėjusiajai L. L., nes nukentėjęs E. L. teismui nurodė, kad jam jokia žala atlyginta nebuvo, nėra pagrindas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes kaltininkai tai turi padaryti (ar gali įpareigoti padaryti kitus asmenis) savo noru ir būtent dėl savo neteisėtų veiksmų, o tokių atlikę L. L. atžvilgiu kaltinamieji nepripažino. Taip pat nėra pakankamai duomenų, kad kaltinamieji viešosios tvarkos pažeidimo ir išžaginimo nusikalstamo veikų padarymo metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Bausmės skyrimo motyvai. Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji padarė du baigtus tyčinius nusikaltimus, kurių vienas nesunkus, kitas sunkus, į kaltinamuosius charakterizuojančius duomenis: 1) L. B. – praeityje teistas du kartus už nusikaltimus nuosavybei, tačiau teistumai išnykę, administracinėmis nuobaudomis nuo 2004 metų viso baustas 13 kartų, tame tarpe 6 kartus už nedidelį chuliganizmą, nuobaudos, kur baudų nesumokėjęs, galioja, priešpaskutinį pažeidimą padarė toje pačioje vietoje, kur ir viešosios tvarkos sutrikdymo nusikaltimą šioje byloje, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nuo 2005-09-03 iki 2011-04-05 buvo VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų kabineto informacinėje grupėje, diagnozė: konsultacija ir stebėjimas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu; 2) Ž. M. – būdamas nepilnamečiu teistas 1 kartą už nusikalstamą veiką nuosavybei, prieš tai, kaip nepilnametis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teistumas išnykęs (BK 97 str. 4 d.), administracinėmis nuobaudomis nebaustas, iki sulaikymo dirbo pas ūkininką, ūkininko charakterizuojamas teigiamai, sveikas.

Kaltinamiesiems, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą, į visas bylos aplinkybes, už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, o atsižvelgiant į kaltinamųjų jauną amžių, į tai, kad jų veikos sunkių pasekmių nesukėlė, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirtinos mažesnės bausmės nei galimų skirti bausmių vidurkiai (BK 54 str. 3 d.), bausmes, kaip besiskiriančias pagal pavojingumą, subendrinant apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p.), į bausmių laiką įskaitant laikino sulaikymo ir suėmimo laiką (BK 66 str.), bausmes atlikti pasiunčiant į pataisos namus.

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis L. B. buvo sulaikytas įtariant V. T. apiplėšimu 2011-09-06 (II tomas, b.l.1,2). 2011-09-08 teismo suimtas 14 dienų laikui, skaičiuojant nuo 2011-09-06 (II tomas b.l.133,34). Paleistas iš suėmimo 2011-09-19 (b.l.3), paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (II tomas, b.l.35,36). Vėl laikinai sulaikytas įtariant išžaginimu 2011-09-19 (II tomas, b.l.4,5). Teismo suimtas 2011-09-20 1 mėnesio laikui, skaičiuojant nuo 2011-09-19 (II tomas, b.l.40-41). 2011-10-18 suėmimas pratęstas 1 mėnesiui skaičiuojant nuo 2011-10-19 (II tomas, b.l.45-46). 2011-11-16 teismas pratęsė kaltinamajam L. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą 2 (dviejų) mėnesių laikui, skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 19 d. (II tomas, b.l.187-188). 2012-01-13 teismas pratęsė kaltinamajam L. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą 2 (dviejų) mėnesių laikui, skaičiuojant nuo 2012 m. sausio 19 d. (III tomas, b.l.48-49).

Kaltinamasis Ž. M. buvo sulaikytas 2011-09-15 (II tomas, b.l.95,96). 2011-09-16 teismo suimtas 1 mėnesio laikui, skaičiuojant nuo 2011-09-15 (II tomas b.l.124-125). 2011-10-14 suėmimas pratęstas 1 mėnesiui skaičiuojant nuo 2011-10-15 (II tomas, b.l.128-129). 2011-11-14 teismas pratęsė kaltinamajam Ž. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą 2 (dviejų) mėnesių laikui, skaičiuojant nuo 2011 m. lapkričio 15 d.(II tomas, b.l.181-182). 2012-01-13 teismas pratęsė kaltinamajam Ž. M. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminą 2 (dviejų) mėnesių laikui, skaičiuojant nuo 2012 m. sausio 15 d. (III tomas, b.l.50-51).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – suėmimai, atsižvelgiant į tai, kad suėmimo kaltinamiesiems skyrimo ir pratęsimo pagrindai nėra išnykę, išlieka ties patys, atsižvelgiant į tai, kad byloje jiems yra paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai. Nėra.

Daiktiniai įrodymai. Iš L. L. paimtos kelnės, kelnaitės, marškinėliai, saugomi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijoje, nukentėjusiajai atsisakant rūbus atsiimti, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini. Toje pačioje laboratorijoje saugomi tamponai su L. L. makštines turiniu, L. B., Ž. M. ir L. L. kraujo pavyzdžiai, paimti DNR tyrimui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš L. B. ir Ž. M. priteistina po 30,50 Lt iš kiekvieno valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301-307 str., teismas

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 149 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ­- 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. – bausmes subendrinant apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimą.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2012-02-08.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo ir kalinimo laiką nuo 2011-09-06 iki 2012-02-08.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

L. B., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Ž. M.Ą pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 149 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ­- 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme;

remiantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. – bausmes subendrinant apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimą.

Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2012-02-08.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo sulaikymo ir kalinimo laiką nuo 2011-09-15 iki 2012-02-08.

Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Ž. M., kaltinamą padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Daiktinius įrodymus: L. L. kelnes, kelnaites, marškinėlius, tamponus su L. L. makštines turiniu, L. B., Ž. M. ir L. L. kraujo pavyzdžius, saugomus Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Serologijos ir DNR laboratorijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Priteisti iš L. B. ir Ž. M. po 30,50 (trisdešimt litų 50 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.