- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-05
- Bylos Nr.
- AN2-293-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00748-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
- Teisėjas
- Algirdas Remeika (pirm.)
- Pažeidėjas
- E. T.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. T. skundas dėl Institucijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. E. T. 2020 m. balandžio 8 d. Institucijos nutarimu buvo pripažintas padariusiu administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 30 Eur bauda dėl Kelių eismo taisyklių 153 punkto pažeidimo. Institucijos nutarime aprašant pažeidimo esmę nurodyta, kad transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietoje, paženklintoje siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, jos ribose. Administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. sausio 16 d. 14.08 val. (duomenys neskelbtini), naudojantis transporto priemone „Mercedes Benz E320 CDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdamas su Institucijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimu, E. T. šį nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2020 m. birželio 1 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies – panaikino skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžino institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolas ir jo pagrindu priimtas Institucijos nutarimas neatitinka įstatymų reikalavimų, juose nėra suformuluota pažeidimo esmė, tai yra juose nenurodyta, kokia alternatyvia veika iš nurodytų ANK 417 straipsnio 2 dalies dispozicijoje pasireiškė konkretus E. T. inkriminuotas pažeidimas, nenurodytas būtinasis objektyvusis požymis – veikos pasireiškimo būdas, nenurodyta, kaip buvo pažeista Kelių eismo taisyklių 153 punkte numatyta taisyklė. Dėl nurodytų priežasčių nebuvo suformuotos kaltinimo ribos ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neturi galimybės tinkamai gintis. Tai pripažinta esminiu administracinio nusižengimo protokolo trūkumu, todėl, teismo vertinimu, byla turi būti grąžinta administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai ir nutarimą priėmusiai Institucijai.
3. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
3.1. Skunde nurodoma, kad byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo padarytas ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, pakanka. Priimant nutarimą buvo vadovautasi bylos nagrinėjimo metu surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Iš surinktų įrodymų matyti, kad transporto priemonė buvo palikta stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje nesilaikant horizontaliojo kelio ženklinimo reikalavimų. Tai aiškiai matyti pažeidimo metu padarytose nuotraukose.
3.2. Pasak institucijos atstovo, Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl pastarojo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ir trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis, ištaisyti negali. Atsižvelgiant į tai, institucijos atstovo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo bylos tyrimą.
4. Atsiliepimų į institucijos atstovo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos atstovo skundas tenkinamas.
6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš skundo turinio matyti, kad institucijos atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikinti Institucijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, papildomam tyrimui atlikti grąžino nepagrįstai.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apylinkės teismas, panaikindamas institucijos, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, nutarimą ir grąžindamas jai bylą papildomam tyrimui atlikti, savo sprendimą motyvavo tuo, kad skundžiamas institucijos nutarimas buvo surašytas pažeidžiant E. T. teisę į gynybą, tai yra, kad administracinio nusižengimo protokolas ir jo pagrindu priimtas institucijos nutarimas yra surašyti netinkamai, kadangi suformuluotas kaltinimas nėra aiškus. Apygardos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
8. Pažymėtina, kad reikalavimai administracinio nusižengimo protokolo ir ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turiniui yra nurodyti ANK 609 ir 618 straipsniuose. Be kita ko, administracinio nusižengimo protokole turi būti nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė (ANK 609 straipsnio 1 dalis), o nutarime – išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės (ANK 618 straipsnio 2 dalis). Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodo, kad iš E. T. surašyto administracinio nusižengimo protokolo ir jo atžvilgiu priimto skundžiamo nutarimo neaišku, kokius konkrečius veiksmus protokole nurodyto įvykio metu padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, be to, neaišku, kokie alternatyvūs ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyti nusižengimo sudėtį sudarantys veiksmai jam inkriminuoti.
9. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra tiksliai nurodant, kokį nusižengimą ir kokiomis aplinkybėmis padarė juo kaltinamas asmuo. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apylinkės teismas, E. T. nagrinėjamoje byloje pareikštas kaltinimas yra suformuluotas pakankamai aiškiai – tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime administracinio nusižengimo byloje nurodyta, kokio administracinio nusižengimo padarymu jis kaltinamas (ANK 417 straipsnio 2 dalis), nurodyti nusižengimo padarymo laikas, data ir vieta. Be to, tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir nutarime nurodytas konkretus Kelių eismo taisyklių punktas, kurį savo veiksmais galimai pažeidė E. T.. Šiame punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta taisyklė, kurios privalo laikytis kelių eisme dalyvaujantys asmenys, tai yra nurodyta, kad jeigu tai įmanoma dėl transporto priemonės gabaritų, transporto priemonė turi būti statoma stovėjimo vietos, paženklintos siaura ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, ribose. Vien apylinkės teismo nutartyje nurodytos priežastys, kad aprašant pažeidimo esmę buvo pažodžiui perkeltos minėto Kelių eismo taisyklių punkto nuostatos, savaime nesudaro pagrindo grąžinti bylą administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiai institucijai, kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, E. T. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmė yra aiškiai atskleista.
10. Iš ANK 417 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, kad šioje dalyje nurodytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas keliais alternatyviais veiksmais, tai yra 1) sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, 2) sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, 3) važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Nors sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad aprašant pažeidimo esmę, E. T. priimtame nutarime detaliai neatspindėta, kuriuos iš minėtų alternatyvių veiksmų jis atliko, tačiau, įvertinus Kelių eismo taisyklių 153 punkto turinį, akivaizdu, jog jis gali būti pažeidžiamas tik tuo atveju, kai transporto priemonė pastatoma už stovėjimo vietos, paženklintos horizontaliojo ženklinimo linija, ribų, tai yra nesilaikant Kelių eismo taisyklėse numatytų ženklinimo reikalavimų, kas atitinka vieną iš minėtų ANK 417 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – sustojimą ir stovėjimą nesilaikant ženklinimo reikalavimų. Nors šiuo atveju aprašant pažeidimo esmę tai nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime aiškiai neužfiksuota ir sudaro pagrindą vertinti šiuos procesinius dokumentus kaip turinčius tam tikrų turinio trūkumų, tačiau jie negali būti pripažįstami esminiais ir kliudančiais teismui priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nagrinėjant E. T. skundą šioje administracinio nusižengimo byloje. Juolab kad iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo pirmosios instancijos teismui akivaizdu, kad pastarajam abejonių dėl jam suformuoto administracinio kaltinimo bei veiksmų, kuriais jis kaltintas pažeidęs ANK 417 straipsnio 2 dalies bei Kelių eismo taisyklių 153 punkto nuostatas, nekilo, priešingai, iš skunde dėstomų argumentų matyti, jog E. T., nesutikdamas su institucijos nutarimu, ginčijo aplinkybes, susijusias būtent su horizontaliojo ženklinimo linijos kirtimu, iš ko darytina išvada, kad administracinio nusižengimo esmė nubaustajam yra aiški ir suprantama. Pažymėtina, kad nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylas (taip pat ir skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose) teismas turi pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), todėl teismas turi ir pareigą ne tik patikrinti institucijos nustatytą administracinio nusižengimo faktą, bet ir, esant poreikiui, pakeisti administracinio nusižengimo kvalifikavimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas) arba išreikalauti papildomus įrodymus ar įpareigoti instituciją juos pateikti (ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
11. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, jog administracinio nusižengimo protokolas, surašytas E. T., ir jo pagrindu priimtas institucijos nutarimas, nors ir turi tam tikrų turinio trūkumų, tačiau iš esmės atitinka įstatymo šiems procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, todėl, apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė į gynybą nėra pažeista.
12. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, grąžindamas bylą institucijai papildomam tyrimui atlikti, vadovavosi ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame numatyta, kad sprendimą grąžinti bylą institucijai apylinkės teismas priima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė, kad byloje būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos tyrimą, savo sprendimą motyvuodamas netinkamu administracinio nusižengimo aplinkybių nurodymu, tai yra neatskleidžiant teisei priešingo veikimo būdo. Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (taip pat ir skundus dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose), yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, sprendimas grąžinti bylą institucijai vertinamas kaip formalus. Skundžiamoje nutartyje dėstomi jau minėti procesinių dokumentų trūkumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra laikytini esminiais ir pagrindžiančiais išimtinės įstatymo nuostatos dėl bylos grąžinimo institucijai taikymą.
13. Taigi nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nutartis grindžiama motyvais, kurie šiuo atveju nelaikytini pakankamais sprendimui grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, aptartą teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir greitumo principus, Kauno apylinkės teismas, jau pradėjęs ir iš esmės užbaigęs nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, nepagrįstai ją grąžino Institucijai bylos medžiagos papildomam tyrimui. Apygardos teismas atskirai pabrėžia, kad šiuo atveju yra vertinamas tik skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o E. T. kaltės klausimas nenagrinėjamas, neišeinant už apeliacinio skundo ribų.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 1 d. nutartis, kuria panaikintas Institucijos 2020 m. balandžio 8 d. nutarimas E. T. administracinio nusižengimo byloje ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, yra nepagrįsta, todėl naikintina ir dėl institucijos atstovo skundo priimama nauja nutartis administracinio nusižengimo byloje – administracinio nusižengimo byla grąžintina nagrinėti apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 1 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują nutartį – administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.