Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-219-885/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-12
Bylos Nr.
AN2-219-885/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00777-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai
Teisėjas
Arūnas Bartkus (pirm.)
Pažeidėjas
B. V.
Institucija
Vilniaus miesto VPK
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-219-885/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00777-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties, kuria administracinio nusižengimo byla, kurioje B. V. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį, grąžinta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trečiajam policijos komisariatui papildomiems tyrimo veiksmams atlikti ir klausimo dėl surinktos medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui kaip numato Administracinių nusižengimų kodekso 592 straipsnio 1 dalies nuostatos išsprendimui, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja (toliau – Institucija) 2020 m. vasario 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 14-ANR_P-205-2020 dėl to, kad B. V. 2019 m. lapkričio 30 d. nuo 9 iki 12 val. (duomenys neskelbtini) namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), elektronikos būrelio metu iš J. R., gim. (duomenys neskelbtini), paliktos ant kėdės be priežiūros žalios spalvos kuprinės pavogė juodos spalvos mobilaus ryšio telefoną XE REDMI NOTE 7, IMEI1 (duomenys neskelbtini), IMEI2 (duomenys neskelbtini). Dėl B. V. veiksmų J. R. patyrė 145 Eur turtinę žalą. Administracinio nusižengimo protokole B. V. veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 108 straipsnį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama nutartimi administracinio nusižengimo bylą grąžino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trečiajam policijos komisariatui papildomiems tyrimo veiksmams atlikti ir klausimo dėl surinktos medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui kaip numato ANK 592 straipsnio 1 dalies nuostatos išsprendimui. Teismas nurodė, kad B. V. veikoje yra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, nes pagrobus turtą viešoje vietoje iš asmens kuprinės, pagrobto turto vertė, jei ji nėra didelė, nėra teisiškai reikšminga pačios veikos kvalifikavimui. Todėl B. V. veiksmai, esant visoms kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms, pirmiausia turėtų būti vertinami baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

3.1. Apeliaciniame skunde Institucija nurodė, kad ji sutinka su teismo pasisakymu, kad nukentėjusiosios telefonas buvo pagrobtas viešojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) patalpose, iš kuprinės, tačiau pažymėjo, jog tiek nukentėjusiosios pareiškime, tie administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad kuprinė, kurioje buvo mobilaus ryšio telefonas, buvo palikta ant kėdės.

3.2. Pažymėjo, kad lietuvių kalbos žodyne žodžio nešulys reikšmė – tai, kas nešama rankoje ar ant pečių (našta). Nesvarbu, kur buvo laikomas, konkrečiu atveju nukentėjusiosios telefonas – tiesiogiai kuprinėje ar paprastame maišelyje, t. y. jis buvo laikomas ne rankoje (ne ant pečių), bet buvo sudėtas į nešulį (kuprinę). Esminis kišenvagystės požymis, kad bet koks daiktas (nešulys), iš kurio pagrobiamas svetimas turtas, būtų tiesiogiai pas asmenį. Šiuo atveju nukentėjusioji kuprinės fiziškai kartu su savimi neturėjo, t. y. kuprinę buvo palikusi ant kėdės. Bei pažymėjo, kad palikta kuprinė be asmens priežiūros nėra laikoma saugykla.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas tenkinamas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės teismui paduotas skundas savo turiniu atitiktų atskirojo skundo požymius, todėl jis apeliaciniame procese nagrinėtinas vadovaujantis atskirojo skundo procesinėmis taisyklėmis teismui pasisakant dėl apeliantės skunde pateiktų argumentų.

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, baudžiamojo įstatymo požymis – pagrobus turtą viešoje vietoje iš asmens kuprinės, pagrobto turto vertė, jei ji nėra didelė, nėra teisiškai reikšminga pačios veikos kvalifikavimui, todėl administracinio nusižengimo byloje būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir spręsti klausimą dėl surinktos medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, nes B. V. veikoje yra BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Apeliantė su tuo nesutinka ir teigia, kad nukentėjusioji kuprinės fiziškai kartu su savimi neturėjo, t. y. kuprinę buvo palikusi ant kėdės, o esminis kišenvagystės požymis, kad bet koks daiktas (nešulys), iš kurio pagrobiamas svetimas turtas, būtų tiesiogiai pas asmenį.

7. Pagal ANK 108 straipsnį, administracinė atsakomybė kaltininkui kyla už smulkią vagystę, sukčiavimą, turto pasisavinimą ar iššvaistymą tuo atveju, jei padaryta žala neviršija 3 bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Jei pavogto svetimo turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio, kaltininkas atsako pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaip baudžiamąjį nusižengimą. Tuo atveju, jei pavogto svetimo turto vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos, kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Tačiau kai viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės.

8. Kišenvagyste laikoma tokia kaltininko veika, kai jis viešoje vietoje pagrobia svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Šiuo atveju turi būti visi trys požymiai: veika padaryta vie­šoje vietoje, pagrobiamas svetimas turtas, šis turtas pagrobiamas iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje, kai kaltininkas veikia nepaisydamas aplinkinių žmonių autobuse, gatvėje, teismo patalpose, mitinge, turguje ar kitoje panašioje vietoje, taip pat kai veika padaroma gatvėje, laiptinėje, lifte ar kitoje panašioje vietoje, nors aplinkui ir ne­buvo kitų žmonių (tik nukentėjusysis ir kaltininkas). Visais atvejais iš nukentėjusiojo drabužių, rankinės ar kitokio nešulio pagrobiamas kalti­ninkui svetimas nedidelis daiktas, pavyzdžiui, piniginė, žiedas, akiniai ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-364/2005) nurodyta, kad „nusikalstamos vei­kos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį neturi reikšmės, ar rankinė iš kurios pagrobtas svetimas turtas, buvo uždaryta ar ne, tačiau pagal kvalifikuojantį požymį – kišenvagyste – kvalifikuojamas tik toks nu­sikaltimas, kai jis padaromas viešojoje vietoje pagrobiant svetimą tur­tą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo betarpiškai turi (pvz., ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsivilkęs nukentėjusysis ir pan.). Todėl kaltininko veika, kai jis pagrobė svetimą nukentėjusiosios turtą – piniginę su pinigais iš rankinės, kuri buvo pa­dėta ant kapo šalia paminklo, o nukentėjusioji tuo momentu buvo nuė­jusi netoli prie kito kapo – turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 178 straipsnį 2 dalį (kišenvagyste), o pagal BK 178 straipsnį 1 dalį“.

9. Teismui pateikta bylos medžiaga patvirtina, kad tiek B. V., tiek J. R. paaiškinimuose, tiek administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) namuose, elektronikos būrelio metu nukentėjusiosios kuprinė buvo palikta ant kėdės be priežiūros, iš kurios galimai B. V. pagrobė mobilaus ryšio telefoną, dėl ko J. R. patyrė 145 Eur turtinę žalą. Todėl B. V. teisėtai ir pagrįstai buvo iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 108 straipsnį.

10. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartis, kuria nuspręsta grąžinti administracinio nusižengimo medžiagą įgaliotai institucijai (jos pareigūnui) spręsti dėl tolesnės bylos eigos ANK 592 straipsnyje nustatyta tvarka naikinama, o administracinio nusižengimo bylos medžiaga perduodama apylinkės teismui nagrinėti administracinio nusižengimo bylą iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Bartkus