Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį dėl svetimo turto pagrobimo – laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant P. R. per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2011 m. kovo 17 d. svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant P. R. per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl 2011 m. kovo 23 d. svetimo turto pagrobimo įsibrovus į patalpą – laisvės apribojimu 7 mėnesiams, įpareigojant P. R. per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir P. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant P. R. per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 307 straipsniu, 308¹ straipsniu, į bausmės laiką P. R. įskaitė laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., nuo 2012 m. vasario 26 d. iki 2012 m. vasario 27 d., bei suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. balandžio 27 d.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi, priimta vadovaujantis BPK 347 straipsniu, 361 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi, remdamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant P. R. per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), paskirta ir visiškai atlikta 40 parų arešto bausme, ir paskyrė P. R., galutinę bausmę – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą, bei į paskirtos bausmė laiką įskaitė bausmę, atliktą pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaitytas P. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. balandžio 8 d., nuo 2012 m. vasario 26 d. iki 2012 m. vasario 27 d., bei suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. balandžio 27 d.

Paskirtą bausmę nustatyta atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio priėmimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 3 d. apie 14 val., Šiaulių r. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, kuri yra (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., persirengimo kambaryje pagrobė ant palangės buvusį nukentėjusiajam S. Č. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG S5230“ su šiame telefono aparate buvusia SIM kortele, kurių bendra vertė 300 Lt, kuriuo naudojosi A. Č., bei tęsdamas nusikalstamą veiką iš tame pačiame persirengimo kambaryje esančios neužrakintos spintelės pagrobė nukentėjusiajam Š. N. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 5220 Exspres muzic“, kurio vertė 180 Lt, su šiame telefono aparate buvusia „Bitės“ išankstinio mokėjimo kortele „Labas“, kurios vertė 5 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. Č. 300 Lt turtinę žalą, o nukentėjusiajam Š. N. 185 Lt turtinę žalą.

Be to, P. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 17 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., malkinėje rastu raktu atrakinęs laukujų durų spyną, įsibrovė į E. G. ir V. T. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė nukentėjusiajai E. G. priklausančią auksinę apyrankę, kurios vertė 400 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 150 Lt, vestuvinį auksinį žiedą, kurio vertė 150 Lt, auksinę grandinėlę su pakabuku, kurių bendra vertė 500 Lt, auksinius auskarus, kurių vertė 400 Lt, mobiliojo ryšio telefono aparatą „NOKIA 5310“, kurio vertė 125 Lt, mobiliojo ryšio telefono aparatą „NOKIA 2670“, kurio vertė 125 Lt, nukentėjusiajam G. G. priklausantį auksinį žiedą, kurio vertė 700 Lt, nukentėjusiajam V. T. priklausančius 1 500 Rusijos rublių, kurių bendra vertė 130 Lt ir 15 000 Baltarusijos rublių, kurių bendra vertė 25 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. G. 2 500 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajam G. G. 700 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajam V. T. 155 Lt turtinę žalą.

Be to, P. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. kovo 23 d., tikslus laikas nenustatytas, (duomenys neskelbtini), Šiaulių r., atidaręs pirmajame gyvenamojo namo aukšte esančio garažo duris, įsibrovė į E. G. ir V. T. priklausantį gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė nukentėjusiajai E. G. priklausančius auksinius auskarus, kurių vertė 120 Lt, bei auksinį žiedą, kurio vertė 200 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. G. 320 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė A. S. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti :

P. R. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 4 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2011-03-17 vagystė) paskirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams; pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2011-03-23) paskirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje ir su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindu arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams;

vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 87 straipsniu, 85 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams ir paskirti P. R. auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant P. R. laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, mokytis arba dirbti, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą bei auklėjamojo poveikio priemonę – nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus – 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį;

į bausmės laiką P. R. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. balandžio 8 d. ir nuo 2012 m. vasario 26 d. iki 2012 m. vasario 27 d., suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. balandžio 27 d. ir bausmę, atliktą pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendį, tai yra 40 laisvės atėmimo dienų;

panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria subendrintos Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. ir 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės;

panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį, kuria P. R. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokurorė atkreipia dėmesį, kad visos P. R. padarytos nusikalstamos veikos yra vagystės, apysunkiai nusikaltimai, įvykdyti įsibraunant į gyvenamąją patalpą. Įsibrovimo į gyvenamąsias patalpas požymis rodo nusikalstamų veikų didesnį pavojingumą lyginant jas su nusikalstamomis veikomis, kai įsibraunama į negyvenamas patalpas, saugyklą ar saugomą teritoriją. Nusikaltimų dalyku buvo ir turtas – papuošalai, dėl pagrobtų daiktų kiekio ir vertės, juos realizavus lombarde, P. R. iš nusikalstamos veikos gauta nauda buvo ženkli, pinigus P. R. išleido savo reikmėms.

Skunde nurodoma, kad vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina kaltininko elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Nors apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad P. R. nusikalstamas veikas padarė neteistas, tačiau visos jo padarytos nusikalstamos veikos yra recidyvinės, nes jis jau prieš tai buvo padaręs ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurią yra nuteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu. Pažymi, kad nusikalstamas veikas P. R. padarė vykstant teisminiam procesui dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje. Be to, iki P. R. pilnametystės buvo likę mažiau nei 2 mėnesiai. Taigi, teismų nuosprendžiais jau yra pripažinta, kad P. R. padarė 4 nusikalstamas veikas. Taip pat iš Kužių vidurinės mokyklos 2011 m. balandžio 15 d. surašytos P. R. charakteristikos matyti, kad jau ankstesnėse klasėse pastebėtos mokinio elgesio ir mokymosi bei lankomumo problemos, o pirmąjį 2011 metų pusmetį jis praleido 65 pamokas be pateisinamos priežasties. Iki nusikalstamų veikų padarymo P. R. buvo svarstytas mokytojų tarybos posėdyje, buvo pakviesti mokinio tėvai pokalbiui su direktore. Tačiau ir po pokalbio su P. R. motina jo elgesys nepasikeitė, bandomuoju laikotarpiu per 2011 m. vasario ir kovo mėnesį jis be pateisinamų priežasčių sistemingai praleidinėjo pamokas, apie jo buvimo vietą mokymosi įstaigai nebuvo žinoma. P. R. mokymosi įstaigos charakterizuotas kaip nepažangus, besimokantis nepatenkinamai, neaktyvus mokinys. Iki nusikalstamų veikų padarymo P. R. darė ir pavojingus visuomenei administracinius teisės pažeidimus – vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės automobilio vairuoti, trikdė viešąją tvarką šokinėdamas ant automobilio, atliko kitus nedidelio chuliganizmo veiksmus, kurie pasireiškė ir fizinio smurto prieš kitus asmenis naudojimu. Apeliantė taip pat pažymi, kad po nusikalstamų veikų padarymo P. R. toliau vykdė administracinius teisės pažeidimus – vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, sukėlęs eismo įvykį iš įvykio vietos pasišalino. Iš bylos medžiagos matyti, kad P. R. nedirbo ir darbo biržoje nebuvo registruotas. Be to, Liteko programos duomenimis, Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį P. R. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kurias jis galimai įvykdė 2011 m. liepos 12 d., taip pat dėl galimai jo įvykdytų nusikalstamų veikų atliekami ikiteisminiai tyrimai kitoje baudžiamojoje byloje.

Prokurorės teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino įstatymo nustatytas aplinkybes, į kurias teismas privalo atsižvelgti skiriant asmeniui (ir nepilnamečiui) bausmę, ir P. R. paskyrė laisvės apribojimo bausmes, kurios savo rūšimi neatitinka teisingumo, nubaudimo už padarytas nusikalstamas veikas principų, neužtikrina galimybės sulaikyti P. R. ir kitus asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, pirmosios instancijos teismas paskirdamas P. R. galutinę laisvės apribojimo bausmę nustatė tik vieną įpareigojimą - neatlygintinai išdirbti 70 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Tačiau vykdant tokią teismo paskirtą bausmę bei įpareigojimą. P. R. elgesys būtų kontroliuojamas minimaliai, jis nebūtų įpareigotas būti namuose nakties metu. Nenustatyta jam socialiai vertinga ir elgesį koreguojanti pareiga mokytis ar dirbti. Pažymi, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu P. R. buvo paskirta arešto bausmė, tačiau ji teigiamos įtakos P. R. elgesiui nepadarė, o skundžiamu nuosprendžiu už tris nusikalstamas veikas apylinkės teismas paskyrė švelnesnes bausmės rūšis. Atkreipia dėmesį, kad P. R. be pateisinamų priežasčių nevykdant laisvės apribojimo bausmės, įstatymas numato galimybę ją pakeisti tik į arešto bausmę ir gresianti arešto bausmė, jei laisvės apribojimo bausmė galėtų būti pakeista į arešto bausmę, nebūtų pakankama priemonė užtikrinti, kad P. R. vykdytų jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Pažymi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas P. R. dėl padarytų nusikalstamų veikų buvo paskyręs griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, P. R. asmenybę, polinkį daryti teisės pažeidimus, kitas bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, prokurorės įsitikinimu, apylinkės teismas turėjo prieiti išvados, kad P. R. kaip nusikalstamų veikų padarymo metu nepilnamečio, o nuosprendžio priėmimo metu jau pilnamečio (bausmė vykdoma ir jos tikslų siekiama po nuosprendžio priėmimo) nusikalstamiems polinkiams pakeisti kitos rūšies bausmės nei terminuoto laisvės atėmimo paskyrimo nepakanka, ir už padarytas nusikalstamas veikas paskirti terminuoto laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas nustatyti bausmės vidurkiai, artimesnes jų minimumui. Taip pat teismas turėjo pripažinti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo bei vadovaujantis BK 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti, taip pat paskirti auklėjamojo poveikio priemones, kurios leistų kontroliuoti P. R. elgesį, darytų jam auklėjamąjį poveikį siekiant išugdyti socialiai teisingą jo elgesį. Tik kontroliuojant P. R. elgesį ir esant pagrindui grasinant jam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu P. R. savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų, yra pakankama priemonė pakeisti P. R. susiformavusias antisocialines nuostatas.

Skunde taip pat pažymima, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. birželio 23 d. senato nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ teismams yra išaiškinęs, jog netinkamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nor­mų pritaikymas yra ir tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma, esant pagrindui ją taikyti. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal BK 63 straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, teismas privalo ją subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Subendrinus bausmes taikant BK 63 straipsnio 9 dalį, į bausmės laiką įskaičiuojama bausmė visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Taigi, esant tokiam atvejui, bausmės už padarytas nusikalstamas veikas bendrinamos taip pat (teisinė asmens padėtis dėl bausmių subendrinimo negali skirtis), kaip jos būtų bendrinamos priimant vieną apkaltinamąjį nuosprendį dėl visų įvykdytų nusikalstamų veikų.

Nurodo, kad P. R. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias jis įvykdė iki Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžio priėmimo. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai netaikė BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų ir nuosprendžiu paskirtų bausmių nesubendrino su anksčiau priimtu teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Dalinio bausmių sudėjimo būdu nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimas lengvina P. R. teisinę padėtį, nes į bausmės laiką įskaitoma visa atlikta bausmė. Teigia, kad taip subendrinant 2012 m. kovo 26 d. ir 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes, laisvės apribojimo bausmės paskyrimas – jos trukmės nustatymas, taip pat skiriami įpareigojimai, tampa beprasmiais, nes laisvės apribojimo bausmė turi būti keičiama į griežtesnę - arešto bausmę. Bendrinant tokias bausmes už tris nusikalstamas veikas paskirtas laisvės apribojimo bausmės laikas – 1 metai gali būti pakeisti tik į pridėtiną 5 parų arešto bausmę ir, kadangi P. R. į bausmės laiką įskaitytinas jo sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas, turi būti laikoma, kad arešto bausmė yra atlikta ir nepilnametis P. R. sulaikyme ir suėmime būtų išbuvęs ženkliai ilgesnį laiką nei jam paskirta bausmė. Esant tokioms aplinkybėms, teigia, kad nei laisvės apribojimo, nei arešto bausmė realiai nebūtų vykdoma, todėl paskirta laisvės apribojimo bausmė ir dėl šių aplinkybių negali būti laikoma teisinga, ji pažeistų nubaudimo už padarytą nusikalstamą veiką principą bei neatliktų prevencinio poveikio – sulaikyti P. R. ir kitus asmenis nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Apeliantė skunde taip pat pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas nagrinėdamas bylas apeliacine tvarka yra suformavęs praktiką (analogiški sprendimai buvo priimti dalyvaujant ir skirtingiems teisėjams – kolegijos nariams), kad klausimai, susiję su bausmių vykdymu, apylinkės teismų gali būti nagrinėjami tik nuosprendžiui įsiteisėjus ir teismų priimtos nutartys, kuriomis išspręsti tokie klausimai iki nuosprendžio įsiteisėjimo, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka apygardos teismo priimtu sprendimu buvo panaikintos. Prokurorė nurodo, kad sprendimus dėl skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo ir bausmės, paskirtos pagal kelis nuosprendžius, įskaitymo į atliktą bausmę apylinkės teismas gali priimti tik nuosprendžio vykdymo metu, t. y. kai nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Kad tokios teismų nutartys negali būti priimamos iki nuosprendžio įsiteisėjimo patvirtina ir šis atvejis, kai apeliaciniu skundu prašoma pakeisti nuosprendžiu asmeniui paskirtą bausmės rūšį ir, jei apygardos teismas pakeičia asmeniui paskirtą bausmę (bausmes), priimta apylinkės teismo nutartis (kuri gali būti manoma, kad yra įsiteisėjusi ir privalo būti vykdoma) bausmių klausimais tampa prieštaraujanti apygardos teismo priimtam sprendimui.

Teigia, kad Šiaulių rajono apylinkės teismui buvo žinoma, jog dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio ketinama paduoti apeliacinį skundą. Tuo tikslu byloje kaltinimą palaikiusi prokurore kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą dėl byloje esančios P. R. charakterizuojančios medžiagos gavimo ir pateikimo Šiaulių apygardos prokuratūrai. Valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė teismo darbuotojų buvo paprašyta raštu (kas manytina be pagrindo) pateikti prašymą dėl susipažinimo su byla, kurį, kaip nurodė prokurorė, Šiaulių rajono apylinkės teismui pateikė 2012 m. balandžio 4 d. (prokurorė taip pat paaiškino, kad ji buvo informuota, jog byla yra pas teisėją, vėliau informuota, kad prašymo teismo darbuotojai neranda ir Šiaulių apygardos prokuratūrai prašoma pateikti skenuota bylos medžiaga buvo pateikta tik 2012 m. balandžio 12 d.). Anot prokurorės, esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, jog Šiaulių rajono apylinkės teismui buvo žinomas ir apeliacinio skundo padavimo pagrindas – netinkamas BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų taikymas. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis buvo priimta, kaip joje nurodyta, rašytinio proceso tvarka. Pastebi, jog Šiaulių apygardos teismas nagrinėdamas skundus BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka taip pat yra pasisakęs, kad tokia – rašytinė – nuosprendžių vykdymo metu klausimų nagrinėjimo tvarka BPK nėra numatyta. Visi nuosprendžių vykdymo metu iškilę klausimai turi būti sprendžiami teismo posėdyje. Kadangi bausmių bendrinimo (bausmių bendrinimo būdo, bendrinant pridėtinos dalies parinkimo) klausimo išsprendimas yra iš esmės bausmės nuteistajam nustatymas, manytina, jog tokie klausimai turėtų būti sprendžiami teismo posėdyje dalyvaujant (jiems pranešant) visiems proceso dalyviams, kurie dalyvavo bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Šiuo atveju apylinkės teismas galimai skubėjo priimti minėtą nutartį. Be to, anot prokurorės, teismas nutartyje nepagrįstai nurodė arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžio priėmimo dienos, nes arešto bausmė nuo šios datos P. R. nebuvo atliekama ir priėmus tokią nutartį (tokias nuosprendžiais paskirtas bausmes subendrinus) arešto bausmė negali būti vykdoma. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi buvo išspręstas ir P. R. sulaikyme bei suėmime išbūto laiko įskaitymo į paskirtą bausmę klausimas. Tokį klausimą pirmosios instancijos teismas byloje jau buvo išsprendęs 2012 m. kovo 27 d. nutartimi, todėl, pasak apeliantės, nesuprantama, kodėl tokį sprendimą teismas priėmė pakartotinai.

Skunde taip pat nurodoma, kad BPK 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymu Nr. XI-1852 buvo papildytas 308¹ straipsnis. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad pakeitimu siūloma racionalizuoti teismų darbą, kaip ir Civiliniame procese leidžiant teismams ištaisyti akivaizdžias klaidas taip išvengiant bylų dėl šių klaidų nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje. Pažymi, kad skirtingai nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 276 straipsnis, kurio 4 dalyje numatyta galimybė paduoti atskirąjį skundą, BPK nutarties apskundimo nenumato. Be to, CPK 277 straipsnyje įtvirtintas papildomo sprendimo institutas, kuriuo priimtas teismo sprendimas gali būti papildomas. Nors Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Lietuvos apeliacinis teismas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikdama nuomonę dėl įstatymo projekto, kuriuo BPK papildomas 308¹ straipsniu, nurodė, kad toks reglamentavimas yra perteklinis bei nekonkretus, vis dėlto, BPK 308¹ straipsniu buvo papildytas. Taigi aiškinant šio įstatymo taikymo galimybę turi būti atsižvelgiama į jau minėtas CPK nuostas bei BPK 308¹ straipsnio nuostatų specifiką. Įstatymas neriboja galimybės tam tikrą nuosprendžio klaidą teismui ištaisyti, pavyzdžiui, paskutinę apeliacinio skundo padavimo dieną, todėl užginčyti tokia tvarka priimtą tam tikrą teismo sprendimą proceso dalyviams gali būti sudėtinga. Iš to seka, kad BPK 308¹ straipsnis gali būti taikomas tik dėl aiškių rašymo apsirikimų, aiškių aritmetinių klaidų, kurios yra tik techninio pobūdžio ir kurių ištaisymu nuosprendžio esmė nekeičiama bei iš principo ginčo dėl jų negali kilti. Todėl manytina. kad apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis, kuria nuosprendis buvo papildytas sprendimu įskaityti į bausmės laiką sulaikymo ir suėmimo laiką, yra neteisėta ir nepagrįsta. Nors nutartyje teismas nurodė, kad tai nuosprendžio apsirikimas, tačiau, kad toks sprendimas turi būti priimtas, teismas nenurodė motyvuojamoje nuosprendžio dalyje, todėl laikytina, kad nutartimi ištaisytas netinkamas BK 66 straipsnio nuostatų taikymas. Apylinkių teismai įskaitydami į bausmės laiką tam tikrą laiką (sulaikymo ar suėmimo) padaro įstatymo taikymo klaidų, todėl tokie klausimai negali būti sprendžiami BPK 308¹ straipsnyje nustatyta tvarka. Esant šioms aplinkybėms, apeliantės teigimu, į bausmės laiką P. R. įskaitytinas jo sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, taip pat dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. To savo apeliaciniu skundu neginčija ir prokurorė, todėl, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl nuteistajam P. R. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje įtvirtinti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, skirdamas P. R. už padarytas nusikalstamas veikas bausmes, netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, nepakankamai atsižvelgė į kaltininko asmenybę, jo elgesį visuomenėje, polinkius, nusikaltimų darymo priežastis ir kt., ir paskyrė pastarajam aiškiai per švelnias bausmes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad netinkamą nuteistojo elgesį galėjo sąlygoti kaltinamojo aplinka šeimoje, tėvai, kurie nesidomėjo sūnaus mokymusi, nesilankydavo tėvų susirinkimuose, yra nepagrįsta, o kitos teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus P. R. už padarytus nusikaltimus laisvės apribojimo bausmes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. R. padarė tris nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių (BK 178 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), du – apysunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis). Kaip teisingai skunde nurodė apeliantė, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą rodo didesnį nusikalstamos veikos pavojingumą. Visi P. R. padaryti nusikaltimai yra tyčiniai, įvykdyti siekiant gauti turtinės naudos, nors bylos duomenys liudija, kad jo materialinis gerbūvis yra pakankamai užtikrintas (2 t. 107-108 b. l.). Ši aplinkybė rodo kaltininko asmenybės padidintą pavojingumo laipsnį. Kartu pastebėtina, jog P. R. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jam reikėjo pinigų, kurių mama gal būt būtų davusi, tačiau jis pastarosios neprašė, o pats dirbti tingėjo (3 t. 43-44 b. l.). Apeliantė skunde teisingai pažymėjo, kad vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą būtina atsižvelgti ir į jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo. Byloje surinkti duomenys rodo, kad nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, P. R. padarė vykstant teisminiam procesui dėl jo padaryto nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurį jis nuteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu (2 t. 80-86 b. l.). Teismui nagrinėjant bylą taipogi buvo pateikti duomenys, kad P. R. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 41-1-0068-11 (2 t. 90 b. l.), be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. priėmė P. R. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo jį nuteisė pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį už nusikalstamas veikas, padarytas 2011 m. liepos 12 d., o teismo posėdžio metu prokuroro pateikti duomenys patvirtina jo nurodytą aplinkybę, kad šiuo metu dėl P. R. galimai įvykdytų naujų nusikalstamų veikų atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 40-2-008-12.

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad P. R. yra ne kartą baustas administracine tvarka už pavojingus administracinius teisės pažeidimus – automobilio vairavimą neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones, viešosios tvarkos pažeidimą šokinėjant ant automobilio, fizinio smurto prieš kitą asmenį panaudojimą, pasišalinimą iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešus policijai (2 t. 98-100 b. l.).

Nuteistasis P. R. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos administracijos charakterizuojamas neigiamai, kaip besimokantis nepatenkinamai, nelankantis pamokų (2 t. 92 b. l.), policijos įstaigos jis taip pat charakterizuojamas neigiamai, kaip agresyvus, linkęs daryti nusikaltimus ir teisės pažeidimus asmuo, įrašytas į nepilnamečių asmenų rizikos apskaitą (2 t. 95, 104 b. l.). Bylos duomenys patvirtina ir kitus apeliaciniame skunde nurodytus P. R. charakterizuojančius duomenis – kad pastarasis nedirba, nėra registruotas darbo biržoje (2 t. 109, 110, 111, 112 b.l.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, visa tai apibūdina nuteistąjį kaip jauną asmenį, neturintį susiformavusių tvirtų moralinių nuostatų ir nesilaikantį visuotinai priimtinų elgesio normų, todėl teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė neleistų pakeisti jo nusikalstamų polinkių. Tokios bausmės paskyrimas prieštarauja BK 80 straipsnyje numatytai nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirčiai padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, derinant baudimą už padarytas nusikalstamas veikas su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo, kad kaltininkas pažada atlyginti žalą nukentėjusiesiems, jų atsiprašė, teisiamojo posėdžio metu išreiškė norą mokytis. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad P. R. nukentėjusiųjų atsiprašė tik teisme, jiems neatlygino nei dalies žalos, ir jokie konkretūs nuteistojo veiksmai nepatvirtina, kad jis realiai ketina įvykdyti savo pažadą mokytis. Be to, kaip jau minėta, apylinkės teismo išvada, kad netinkamą nuteistojo elgesį galėjo sąlygoti kaltinamojo aplinka šeimoje, tėvai, kurie nesidomėjo sūnaus mokymusi, nesilankydavo tėvų susirinkimuose, yra nepagrįsta, ją teisėjų kolegija vertina kaip prielaidą, nes iš byloje esančios informacijos apie vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygas akivaizdu, kad P. R. tėvų šeima į socialinės rizikos šeimų apskaitą neįrašyta, nuteistojo tėvai dirba, jo gyvenimo sąlygos yra geros (2 t. 107-108 b. l.), mama buvo nuvykusi į mokyklą pokalbiui su mokyklos direktore (2 t. 92 b. l.).

Esant ankščiau išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas nuosprendis pakeistinas, paskiriant P. R. už jo padarytus nusikaltimus laisvės atėmimo bausmes. Kadangi yra nustatyta pastarojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmės skirtinos mažesnės negu BK 178 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju yra pagrindas taikyti P. R. BK 92 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant pastarajam auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant P. R. laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, mokytis arba dirbti, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus – 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad P. R. buvo teistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų (2 t. 80-86 b. l.) ir šią bausmę atliko (2 t. 186-188 b. l.). Tai nurodyta ir skundžiamo nuosprendžio įžanginėje dalyje. Pagal BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatas tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis ir į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Kadangi nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, P. R. padarė 2011 m. kovo 3 d., 2011 m. kovo 17 d., 2011 m. kovo 23 d., t. y. iki Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžio priėmimo, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, nuteistajam nauju nuosprendžiu ir minėtu ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes turėjo subendrinti ir į bausmės laiką įskaityti pagal 2011 m. kovo 30 d. nuosprendį pastarojo atliktą bausmę. Kaip teisingai skunde pažymėjo apeliantė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“, teismams išaiškinta, kad netinkamas Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų pritaikymas (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 369 straipsnio 2 dalis) yra ir tais atvejais, kai nepritaikoma atitinkama norma, esant pagrindui ją taikyti.

Kaip jau minėta ankščiau, apylinkės teismas abiem, t. y. 2012 m. kovo 26 d. ir 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiais P. R. paskirtas bausmes subendrino 2012 m. balandžio 6 d. nutartimi, vadovaudamasis BPK 347 straipsniu, 361 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 362 straipsnio 3 dalimi, t. y. vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis nuosprendžio vykdymą, kai tuo tarpu 2012 m. kovo 26 d. nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs ir nebuvo vykdomas. Esant paminėtoms aplinkybėms, Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartis naikintina ir skundžiamas nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.

BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apeliacinio skundo argumentui, kad BPK 308 ¹ straipsnis gali būti taikomas tik dėl aiškių techninio pobūdžio klaidų, dėl kurių iš esmės ginčų neturėtų kilti. Be to, pastebėtina, kad apylinkės teismas 2012 m. kovo 26 d. nuosprendyje apskritai nebuvo pasisakęs dėl BK 66 straipsnio taikymo ir jo netaikė. Todėl nesuprantama, kodėl 2012 m. kovo 27 d. nutartyje savo sprendimą į bausmės laiką P. R. įskaityti pastarojo sulaikymo ir suėmimo laiką teismas vertino tik kaip rašymo apsirikimą. Dėl to apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartis naikintina kaip neteisėta bei nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti.

P. R., pripažintą kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2011 m. kovo 17 d. įvykdytos nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 2 dalyje (dėl 2011 m. kovo 23 d. įvykdytos nusikalstamos veikos), nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2011 m. kovo 17 d. įvykdytos nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 9 mėnesiams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl 2011 m. kovo 23 d. įvykdytos nusikalstamos veikos) – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje bei su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę P. R. paskirti laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 85 straipsniu, 87 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams ir paskirti P. R. auklėjamojo poveikio priemones: nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus – 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį; elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant P. R. laisvės apribojimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, mokytis arba dirbti, uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką P. R. įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2011 m. balandžio 27 d., nuo 2012 m. vasario 26 d. iki 2012 m. vasario 27 d., ir bausmę, atliktą pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nuosprendį (40 laisvės atėmimo dienų).

Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį, kuria subendrintos P. R. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. ir 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės.

Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. nutartį, kuria P. R. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas.

Išaiškinti auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmes numatytas baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalyje P. R., kuriam paskirtos dvi auklėjamojo poveikio priemonės, jeigu jis jų nevykdo ar netinkamai vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.